Sunkių ligų užmarštis iškreipia supratimą apie skiepus
Skiepai laikomi vienu didžiausiu medicinos atradimu, padėjusiu suvaldyti ne vieną pavojingą ligą, nusinešdavusią tūkstančius gyvybių. Deja, paskutiniu metu daugėja nerimą keliančių svarstymų apie vaikų skiepų saugumą, ir dalis tėvų pradeda dvejoti, ar skiepyti savo vaiką, ar ne. Visuomenėje vis labiau plintant antivakcininėms nuotaikoms, kyla grėsmė, jog šiuo metu esantis geras imunizacijos lygis gali imti mažėti, dėl ko galime vėl pradėti sirgti sunkiomis ir pavojingomis infekcinėmis ligomis. Todėl visuomenės sveikatos specialistai ragina tėvus kritiškai vertinti skiepų priešininkų nuomones ir prisiminti, jog nėra kito efektyvaus kelio išvengti užkrečiamųjų ligų kaip skiepai.
Plinta antivakcininės nuotaikos
Klaipėdos rajone vakcinacija yra planuojama centralizuotai. Gargždų PSPC Skiepų planavimo kabinetas numato vaikų ir suaugusiųjų skiepijimo apimtis, centralizuotai perka reikalingas vakcinas ir jas išdalija visoms rajono gydymo įstaigoms. Klaipėdos rajono savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė pastebėjo, jog imunizacijos lygis rajone pagal užkrečiamąsias ligas, nuo kurių skiepijama, yra geras, jis siekia per 90 proc. Bendras imunizacijos lygis šalyje siekia 93–95 proc. Tačiau L. Kaveckienę jaudina paskutiniu metu visuomenėje vis labiau plintančios antivakcininės nuomonės. Klaipėdos rajone atsiranda vis daugiau tėvų, kurie atsisako skiepyti savo vaikus. „Man atrodo, jog tėvai gauna mažai mokslu pagrįstos informacijos apie skiepus ir dažnai vadovaujasi prieštaringa informacija internete. Pastebima tendencija, kad mažiau skiepijama tomis vakcinomis, apie kurias yra daugiau neigiamos informacijos. Raginu tėvus nesivadovauti internetu, kur yra daug šališkos informacijos, o skiepų klausimą visada aptarti su savo šeimos ar kitu vaiką gydančiu gydytoju“, – kalbėjo Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja. Gargždų PSPC Šeimos klinikos Vaikų skyriaus vedėja, vaikų ligų gydytoja Žydrė Viliuvienė akcentavo, kad imunizacija yra ne tik esminė žmogaus teisė į sveikatos priežiūrą, bet ir asmens, visuomenės ir valdžios pareiga. Anot jos, skiepijimas yra ne tik asmens apsauga nuo užkrečiamųjų ligų, bet ir svarbus kiekvienos šalies vystymosi veiksnys, nes dėl suvaldyto sergamumo išvengiama daug ligų ir sutaupoma ekonominių išteklių joms gydyti.
Esame arti pavojų
Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja L. Kaveckienė priminė, jog pasaulyje vykdomos išplėstinės imunizacijos programos dėka pavyko suvaldyti sunkias infekcines ligas, pavyzdžiui, difteriją, stabligę, kokliušą, poliemielitą, tymus ir kt. Pavienių šių ligų atvejų dar pasitaiko, bet masiškai žmonės jau seniai nebeserga. Tačiau ramūs būti negalime. „Kai skiepais valdomų infekcijų protrūkio nėra, žmonės pamiršta apie šias ligas ir galvoja, jog jomis nesusirgs. Tačiau infekcijos keičiasi, adaptuojasi prie mūsų gyvenimo. Be to, pasaulyje vyksta didelė migracija: mes patys keliaujame, ir pas mus atvyksta. Turime prisiminti, jog kitose šalyse vis dar sergama infekcijomis, kurių pas mus nebėra, tad kasdien esame labai arti pavojų“, – įspėja L. Kaveckienė. Tokiai nuomonei pritarė ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyriaus vedėja Aušra Syminienė. „Skiepų dėka esame suvaldę labai daug ligų, išvengę daugybės mirčių. Jau užaugo ištisos kartos, nemačiusios kai kurių ligų. Kai kažkas nebekelia grėsmės, mes tai pamirštame ir pradedame ignoruoti. Baisu, jog ta užmarštis neiškreiptų mūsų supratimo apie skiepus. Turime nepamiršti, jog ligos yra šalia. Štai praėjusiais metais rajone vienas neskiepytas vaikas susirgo kokliušu, nors daugybę metų šia liga mūsų rajone jau niekas nebuvo sirgęs“, – kalbėjo visuomenės sveikatos specialistė bei akcentavo, jog skiepai daugeliu atveju yra vienintelis efektyvus būdas išvengti infekcinių ligų.
Nauda nusveria šalutines reakcijas
Kol kas imunizacijos rodikliai tiek mūsų rajone, tiek visoje šalyje yra geri, tačiau, jei daugės vaikus neskiepijančių tėvų, šis lygis gali imti kristi. „Jei bendra imunizacija nukris, atsiras rizika, jog infekcinėmis ligomis sirgs vis daugiau neskiepytų vaikų. Nes šiuo metu, kai visuomenės imunitetas vienai ar kitai ligai yra aukštas, tai nesiskiepiję žmonės yra gana saugūs. Juos saugo tie, kurie yra pasiskiepiję“, – pastebėjo L. Kaveckienė. Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, jog bendram imunitetui sudaryti užtenka, jog būtų pasiskiepiję ne mažiau kaip 90 proc. žmonių. „Kol išlaikome tokį lygį, esame saugūs. Tada net nesiskiepijusiajam nėra galimybės užsikrėsti, nes jį saugo aplink esantys paskiepyti žmonės. Bet jei tarp skiepytų atsiras vis daugiau neskiepytų žmonių, tada atsiras galimybė infekcijoms vėl plisti“, – aiškino A. Syminienė.
Pašnekovės pastebėjo, kad abejones dėl skiepų dažnai kursto pašalinių reakcijų baimė. „Pirmosios vakcinos buvo netobulos, tada jos sukeldavo daug pašalinių reiškinių. Dabar vakcinos yra daug pažangesnės, joms keliami itin griežti reikalavimai. Pašalinių poveikių pasitaiko, bet itin retai. Nuneigti vakcinacijos naudos neįmanoma. Skiepytis reikia, nes būtina išlaikyti mūsų pasiektą nesergamumo lygį“, – kalbėjo Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyriaus vedėja. Vaikų ligų gydytoja Ž. Viliuvienė skaičiavo, jog skiepai kasmet padeda išvengti 2,5 milijono žmonių mirčių ir svarstė, jog vakcinacijos nauda yra daug didesnė nei šalutiniai poveikiai, kurie kartais pasireiškia.
- Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyriaus vedėja Aušra SYMINIENĖ akcentavo, jog ligų valdymas yra susijęs ne tik su vaikų, bet ir su suaugusiųjų skiepijimu. Ji priminė, jog nuo tokių ligų, kaip difterija, stabligė, imunitetas nėra įgyjamas visam gyvenimui. Todėl skiepus nuo šių ligų suaugusieji turėtų pakartoti kas dešimt metų. Visuomenės sveikatos specialistė taip pat priminė, jog labai svarbu nepamiršti pasiskiepyti vykstant į kitas šalis. Tinklalapyje www.ulag.lt skiltyje „Patarimai keliautojams“ įvedus šalį, į kurią norima vykti, pateikiama visa informacija apie tai, nuo kokių ligų rekomenduojama pasiskiepyti ir kokius skiepus pačiam reikia turėti įvažiuojant į tą šalį. Pašnekovė ragino žmones netikėti pseudoinformacija, o klausyti medikų, kurie teigia mokslu pagrįstas žinias. „Išmokome valdyti užkrečiamąsias ligas, tai ir valdykime, naudokimės tomis galimybėmis, kurias suteikia skiepai“, – kalbėjo ji.
- Gargždų PSPC Šeimos medicinos klinikos Vaikų skyriaus vedėja, vaikų ligų gydytoja Žydrė VILIUVIENĖ pasakojo, kad jau yra patvirtinta nauja nacionalinė imunoprofilaktikos programa 2014–2018 metams. Joje numatytas naujų vakcinų įvedimas. 2014–2016 m. planuojama pradėti visuotinį kūdikių skiepijimą konjūguota pneumokokinės infekcijos vakcina. Šiuo metu ja galima vaikus skiepyti mokamai. 2016 m. į valstybės finansuojamus skiepus ketinama įtraukti žmogaus papilomos viruso vakciną mergaitėms.
- Klaipėdos rajono savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima KAVECKIENĖ teigė, jog iš 800 tūkstančių paskiepijimų nepageidaujamų reakcijų būna 50: „Tas skaičius nėra didelis. Aišku, galima galvoti, kad būtent tu ar tavo vaikas gali atsidurti tarp tų 50-ties. Bet tada taip pat reikia pagalvoti, kad tavo vaikas gali būti tarp tų, kurie susirgs sunkia infekcija ir gal net mirs, jei nebus paskiepytas. Šiandien nėra kitos priemonės infekcijoms suvaldyti kaip skiepai. Todėl tėvai neturėtų rizikuoti savo vaikų sveikata jų neskiepydami.“
