Šv. Onos atlaidai ir Vėžaičių miestelio šventė: stiprybė susitelkime

Iš dangaus sekmadienį plūstelėjusi liūtis, atrodė, gali į nieką paversti laukiamiausią Vėžaičiuose dieną – Šv. Onos atlaidų ir Oninių šventės džiaugsmą. Tačiau saulė nušvito vos tik prasidėjus šv. Mišioms ir nudžiugino gausų tikinčiųjų būrį Eucharistinėje procesijoje, apėjusį ir miestelio gatves, nudžiugino ir tūkstantinę minią žmonių, suplūdusią į šventės atrakcijas, edukacijas, mugę, koncertus.

Vyravo pakylėta nuotaika
Iš hebrajų kalbos kilęs Onos vardas išvertus į lietuvių kalbą reiškia „malonė arba gailestingumas“. Šį vardą turėjo šv. Joakimo žmona ir Švenčiausios Mergelės Marijos motina. Šv. Ona laikoma ypatinga moterų globėja ir užtarėja, saugotoja nuo ugnies, nuo gaisro. Lietuvoje Onos vardas populiariausias buvo 1932 metais, kuomet net 1 032 mergaitės buvo pakrikštytos šiuo vardu. Deja, nuo 1990 metų šis vardas Lietuvoje per metus prisimenamas mažiau nei dvidešimt kartų.
Tituliniai Šv. Onos atlaidai Vėžaičiuose šiemet buvo švenčiami jau 109-ąjį kartą. Vargu, ar dosnieji ūkininkai Grikšai, Šv. Kazimiero bažnyčiai praėjusio amžiaus pradžioje paaukoję savo anksti mirusios dukros kraitį, galėjo įsivaizduoti, kad būtent jų auka ir bus garsiųjų Oninių ištakos. Tuomet merginos atminimui surengti Oninių atlaidai tapo tradiciniai ir jau nebeatsiejami nuo Vėžaičių parapijos tikinčiųjų gyvenimo.
Šv. Mišių liturgijai vadovavęs Telšių katedros administratorius kan. teol. lic. Vygintas Gudeliūnas įžangos kalboje akcentavo Dievo palankumą visiems: net per nepalankų orą, kitas aplinkybes, jis moko palankumo visa tai priimti, atverti savo protus ir širdis, kad paskui galėtume pajausti pakylėjimą įveikus nesklandumus. „Ir kad galėtume iki kito sekmadienio gyventi su tuo pakilimu ir gebėti žvelgti į kasdienybę ne buitinėmis, bet Dievo, tikėjimo akimis“, – tikinčiųjų širdis virpino jautrus kun. V. Gudeliūno kreipimasis.
Išpuoštoje žalumynų pynėmis, vasaros gėlėse skendinčioje Šv. Kazimiero bažnyčioje atlaidų metu vyravo pakylėta nuotaika, parapijiečių susiklausymas, širdingai skambėjo choristų giesmės ir dangišką įspūdį kūrė it debesėliai sklandančios baltutėlaitėmis sukniomis pasipuošusios mažosios adoracijos dalyvės, rožlapių lietumi pasitikusios Eucharistijos procesiją, nes juk pasakyta: „Garbinkime Švenčiausiąjį Sakramentą, Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties, tikrąjį Kūną ir Kraują, dabar ir visados, ir per amžius.“

Pagarba pribrendusiam derliui
Po Eucharistinės procesijos Šv. Kazimiero bažnyčioje pašventintas jau sunokintas, pribrendęs derlius, kurio simboliu laikoma naujojo derliaus duona. Šią sampratą taikliausiai nusako ir žinomi liaudiški posakiai: „Šventa Ona – duonos ponia“, „Šventa Ona – gera žmona: aptepa duoną su smetona“, „Šventa Ona – gera žmona: duoda pieno po uzboną“. Didžiulį duonos kepalą ant austos staltiesės į bažnyčią pagarbiai įnešė žemaičių tautiniais drabužiais pasipuošusios Vėžaičių kultūros centro direktorė Diana Ciparienė bei KC darbuotoja Sandra Uktverytė. Pašventintos duonelės riekėmis draugiškai dalijosi ir parapijiečiai, ir svečiai. Sakė, kad tokios skanios dar nėra niekur ragavę ir tuo tarsi įtvirtino sekmadienio homilijos apie dirvoje rastą lobį pagrindinę mintį: Jėzaus Kristaus patirtimi dalijimasis bendrystėje yra vertingesnis nei džiaugsmas tik savyje.
Šv. Kazimiero bažnyčios šventoriuje atlaidų dalyvius ir stebino, ir džiugino, ir domino Virginijaus Vyšniausko, vienintelio Vakarų Lietuvos rylininko, sukamos melodijos. Parapijiečius po atlaidų jis pasitiko giesmės „Aleliuja“ melodija.
V. Vyšniauskas dėvėtą, bet vis tiek itin brangų instrumentą parsigabeno iš Vokietijos, Miuncheno miesto. Juo galima išgauti per 300 melodijų. Tai itin retas instrumentas, kurį rasti Lietuvoje veikiausiai būtų neįmanoma. Įdomiausia, kad rylą antram gyvenimui padėjo prikelti meistras iš Gargždų. Anksčiau sugedusios rylos nepavyko suremontuoti nė vienam kitam meistrui.

Džiugina bendros idėjos
Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, bažnyčioje dėkodamas kun. V. Gudeliūnui už prasmingą šv. Mišių auką, Vėžaičių parapijos klebonui Viktorui Daujočiui už puikią atlaidų organizaciją ir kreipdamasis į parapijiečius sakė, kad jam, turinčiam ūkininko patirtį, šv. Ona su naujojo derliaus duona yra labai brangi ir jaudinanti šventė.
Pasak Vėžaičių parapijos klebono Viktoro Daujočio, Vėžaičiuose Šv. Onos atlaidai ir miestelio šventė yra tikros bendrystės išraiška. „Papildome vieni kitus, randame bendrus sprendimus, neišskaidome pajėgų ir todėl džiaugiamės kartu pasiektu gražiu rezultatu“, – kalbėjo kun. V. Daujotis. Šiai minčiai pokalbyje po atlaidų pritarė ir Vėžaičių seniūnijos seniūnas Alvydas Mockus, paantrinęs, kad vėžaitiškiams ši tradicija yra labai svarbi ir įvairūs paruošiamieji darbai prasideda jau prieš mėnesį.
„Daug idėjų ir daug minčių mūsų galvose jau pinasi ir apie ateinančius, jubiliejinius 110-uosius atlaidus ir tuo pačiu neeilinę miestelio šventę. Šių metų šventėje labai džiugino susiklausiusi organizatorių komanda, labai džiaugiuosi mūsų Kultūros centro darbuotojų kūrybiškumu. Tikrai galiu jais pasikliauti ir pasididžiuoti. Esame nedidelis kolektyvas, bet stiprus it kumštis“, – sakė Vėžaičių kultūros centro direktorė Diana Ciparienė.

Linksminosi tūkstantinė minia
Vicemerė Violeta Riaukienė ir atlaidų, ir šventės organizatoriams padėkojo už bendruomenės sutelktumą, krikščioniškųjų vertybių diegimą ir etnokultūros skleidimą. Mat po atlaidų miestelio šventės programoje visi galėjo apsilankyti mugėje, amatų kiemelyje, dalyvauti edukacijose, pasiklausyti Luokės kultūros centro folkloro ansamblio. Popiete akį džiugino KC zumbos šokių studija, Skinijos slėnio amatų kiemelyje skambėjo gražios Rimanto Ališausko iš Judrėnų dainos, o žemaičių kalba aidėte aidėjo judrėniškės kultūros darbuotojos Vilijos Norvilienės humoristiniuose pasisakymuose. Šventėje nuskambėjo ir ukrainietiškas motyvas – duetas „Čary“ iš Klaipėdos ukrainiečių švietimo ir kultūros centro.
Vakare į Skinijos slėnį, kuriame duonos kepaliukais buvo pagerbtos Onutės, atlikėjai ir kiti nusipelnę šventės dalyviai, į populiariosios muzikos koncertus suplūdo tūkstantinė minia. Žmonės šoko, audringais aplodismentais lydėjo grupės „Pečius griūn“, „Dar“ „Grupė2 – Karolis ir Donatas“, atlikėjos Monique pasirodymus.
„Esame laimingi, kad mūsų didelė šventė, kurioje dalyvavo keli tūkstančiai žmonių, praėjo labai gražiai, be jokių nesklandumų ir incidentų. Gražiausias padėkas skiriame visiems šventės rėmėjams ir pagalbininkams“, – akcentavo Kultūros centro direktorė D. Ciparienė.
Pagrindinis šventės rėmėjas yra Klaipėdos rajono savivaldybė – 18 000 eurų, taip pat 3 500 eurų gauta iš Žemės ūkio ministerijos finansuojamo projekto.

Vilija BUTKUVIENĖ