Šv. Pranciškaus onkologijos centras: dvasinė pagalba onkologiniams ligoniams
Klaipėdoje vykusiame 17-ajame „Vilties bėgime“ – solidarumo onkologiniams ligoniams renginyje – dalyvavo daugiau nei 5 500 bėgikų iš visos Lietuvos. Gegužės 19 d. tai buvo didžiausias solidarumo bėgimas Lietuvos istorijoje. Jame lengvu žingsneliu su draugais 5 km įveikė ir Lapiuose gyvenantis Deividas Holidėjus – buvęs Didžiosios Britanijos ambasados Lietuvoje karo atašė (1992–1994 m.), kuris prieš 17 metų pranciškonui broliui Benediktui Jurčiui pamėtėjo mintį organizuoti labdaringą bėgimą ir taip pritraukti lėšų Šv. Pranciškaus onkologijos centro statybai.
Socialinio projekto iniciatorius
„Airijoje ir Anglijoje populiaru, kai nori surinkti aukų ir pareklamuoti socialinį projektą, sukviesti bendruomenę, pakviesti į paramos bėgimą. Brolis Benediktas su entuziazmu manęs klausėsi ir… padarė. Dabar jis turi daugybę pagalbininkų organizuojant šią solidarumo šventę, kuri Klaipėdoje tapo tradicinė. Jau galiu sakyti, kad „Vilties bėgimas“ yra brolis Benediktas, kuris kasmet turi didelę atsakomybę – išmelsti gerą orą“, – juokėsi kasmet „Vilties bėgime“ dalyvaujantis D. Holidėjus, gyvenantis Lapiuose.
Su vienuoliais pranciškonais jis susipažino 2006 m. liepą, kai netoli Klaipėdos miesto ligoninės, plynoje dykynėje buvo šventinamas Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčios, vienuolyno ir socialinių paslaugų komplekso maketas. Tarp šių paslaugų buvo numatyta teikti dvasinę ir psichologinę pagalbą onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms ir jų artimiesiems. Deividas susitiko su būsima Šv. Pranciškaus onkologijos centro direktore Aldona Kerpyte, kuri tuo metu vadovavo Klaipėdos apskrities moterų, sergančių onkologinėmis ligomis, draugijai „Zunda“. Jos užsidegimas ir asmeninė patirtis negalėjo nieko palikti abejingo. D. Holidėjus ir Michaelas Peartas (pirmasis Didžiosios Britanijos ambasadorius Lietuvoje po nepriklausomybės atgavimo) suorganizavo Aldonos ir jos komandos, vienuolių pranciškonų kelionę į Anglijos Macmillano informacijos ir palaikymo centrą susirgusiems vėžiu. Tai buvo galimybė pamatyti, kaip veikia tokie centrai. Netrukus Plymuto pagalbos onkologiniams ligoniams „Mustard Tree“ centre ten organizuojami mokymai būsimiems Šv. Pranciškaus onkologijos centro specialistams ir vienuoliams.
Centras atviras visiems
Tokia buvo pradžia, o dabar Šv. Pranciškaus onokologijos centras žinomas visoje Lietuvoje. Jam vadovauja net po trijų akistatų su vėžiu napalūžusi A. Kerpytė. Prieš 24 metus ji pirmą kartą išgirdo bauginančią diagnozę ir tą minutę tarsi save laidojo. Tačiau dvasinė stiprybė padėjo Aldonai kovoti už gyvenimą. O pernai Klaipėdos universitete baigė net dvasinio konsultavimo studijas ir atšventusi 64-ąjį gimtadienį sako, kad su šia liga galima susigyventi. Svarbiausia – branginti gydytojus ir jų klausyti, neieškoti šarlatanų, stiprinti savo dvasią ir psichologinę sveikatą.
Šv. Pranciškaus onkologijos centras nėra skirtas tik tikintiesiems ar tik katalikams. Liga nesirenka žmonių pagal jų tautybę ar tikėjimą. Todėl centras atviras visiems. Miško apsuptame šiame centre yra 16 kambariukų su vonios kambariu ir virtuvėle. Viename kambaryje niekada neapgyvendina dviejų nepažįstamų žmonių. Kartu gali gyventi tik artimieji. Pirmas tris paras gyvenimas čia kainuoja po 20 eurų, o jei reikia ilgiau gyventi – po 18 eurų už parą. Tačiau visos kitos teikiamos paslaugos yra nemokamos. Naujai atvykusį žmogų pasitinka socialiniai darbuotojai, su kuriais ir aptariama, kokių paslaugų pageidaujama. Pasirinkimas didelis: psichologo konsultacijos, atpalaiduojantis masažas, muzikos, meno, šokio terapijos, kūrybiniai rankdarbių užsiėmimai, biblioterapija, mankštos, bendruomenės susitikimai.
„Onkologiniai ligoniai pas mus įsikuria ir kelioms savaitėms. Pavyzdžiui, kai ateina metas spindulinei terapijai, o ligoninėje vietos reikia laukti 2–3 mėnesius. Nerizikuoja tiek laukti gydymo ir apsigyvena mūsų namuose. Juk esame vos už kelių šimtų metrų nuo Klaipėdos universiteto ligoninės. Kiti atvažiuoja savaitei, kad atsigautų, sustiprėtų ir namuose su savo liga nesėdėtų vienas“, – pasakoja Aldona.
Bendravimas daro stebuklus
Dažnai Šv. Pranciškaus onkologijos centre tenka pamatyti ir pirmą kartą ant masažinio stalo atsigulusį ligonį ar pirmą kartą moterį su makiažu, kurį jai padarė tikra profesionalė. Mėgstama pacientų paslauga – biblioterapija, kai kartu skaitomos knygos, dalijamasi įspūdžiais, mintimis ir būna pirmą kartą atrandamas skaitymo džiaugsmas. Rankdarbių kabinetuose ar salėse sergančios moterys klega, šnekasi ir pamiršta ligą kartu kurdamos keramikos, dekupažo, mozaikos kūrinius ar piešdamos, siūdamos naują rūbą ar taisydamos seną. Kiekvieną ketvirtadienį pranciškonas brolis Astijus Kungys norinčius kviečia į Šventojo Rašto skaitymo ir nagrinėjimo susitikimą. Bendravimas daro stebuklus. Paveikus gydymas yra buvimas bendruomenėje.
„Sergantiems atrodo, kad taip sunkiai niekam nėra buvę. Deja, visiems reikėjo įveikti gydymo procesą – operaciją, chemoterapiją, spinduliavimo terapiją. Net ligai atsitraukus ir gyvenant remisijoje, mintys apie ligą nepaleidžia. Baisiausia tada būti vienam, užsidariusiam su tokia bėda, kančia. Yra ligonių, kurie turi vidinę stiprybę, puikius artimuosius. Tačiau daug daugiau yra vienišų. Todėl ir esame tam, kad padėtume onkologiniam ligoniui ir jo šeimos nariams išsilaikyti su ta liga. Šalia medicininės pagalbos reikalingas ir psichologinis, dvasinis palaikymas, stiprinimas, bendrystė. Čia galima ateiti ir pasidalinti kančia, išgirsti pasakojimus apie kitų patirtis, kartu sutvirtėti, atrasti tikėjimą ir viltį. Pati esu gyva liudininkė, kad tai padeda“, – pasakojo Aldona.
Šv. Pranciškaus onkologijos centre neatlygintinai dirba daug savanorių. Pavyzdžiui, nuo centro įkūrimo pasaulyje gerai žinomas kompozitorius, vargonininkas Alvidas Remesa dovanoja savo laiką, darbą ir onkologinių ligonių laukia muzikos terapijos užsiėmimuose. Kiti savanoriai, patys sirgę ir pasveikę, jaučia troškimą padėti kitam, įkvėpti viltį, sustiprinti, paliudyti savo patirtį. Specialistams, kurių paslaugas pacientai gauna nemokamai, už jų darbą sumoka Šv. Pranciškaus onkologijos centras, kuris pinigėlius renka rašydamas įvairius projektus, gaudamas geradarių aukas ir sulaukdamas paramos iš „Vilties bėgimo“ dalyvių.
Ramunė VISOCKYTĖ
Edžio JURČIO nuotr.
