Sveikatos centrų kūrimo vajus rajono neaplenks

Sveikatos paslaugų prieinamumas žmonėms jau seniai yra viena iš piktžaizdžių, kuri ypač skaudi, kai itin reikalingos pagalbos negaunama laiku. Kad situacija keistųsi, Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva net 59 savivaldybės Lietuvoje pradeda arba jau pradėjo sveikatos centrų steigimo procesus.
Klaipėdos rajono savivaldybės šie pokyčiai taip pat neaplenks. Dar birželio mėnesį Klaipėdos rajono savivaldybės taryba nusprendė inicijuoti Klaipėdos rajono sveikatos centro sukūrimą. „Banga“ domėjosi, kokioje stadijoje šis procesas ir kokia bus iš to nauda pacientui?

Paslaugos taps prieinamesnės?
Pirmasis sveikatos centras Lietuvoje įkurtas Švenčionių rajone. Jis veikia nuo šių metų kovo mėnesio. Antrasis sveikatos centras nuo spalio mėnesio veiklą pradėjo Radviliškio rajono savivaldybėje. Jis vienija 12 gydymo įstaigų, priklausančių valstybiniam ir privačiam sektoriams.
Sveikatos centras – tai nauja sveikatos paslaugų organizavimo forma, kuri bendradarbiavimo sutarčių pagrindu sutelks būtent į vieną tinklą savivaldybėje teikiamas sveikatos paslaugas. Privataus sektoriaus įstaigos taip pat kviečiamos tapti sveikatos centrų dalimi ir taip prisidėti siekiant geresnių bendruomenės sveikatos rodiklių.
Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kad sveikatos cent­rų tikslas yra priartinti būtinas sveikatos priežiūros paslaugas arčiau prie gyventojų. Siekiama, kad asmuo žinotų, jog sveikatos priežiūros paslaugas jis gali gauti arčiau namų, taip pat būtų geriau informuotas, kur ir kaip jas gauti.
Sveikatos centruose šeimos gydytojai bus kviečiami burti komandas, kurias sudaro slaugytoja, akušeris, kineziterapeutas, gyvensenos medicinos specialistas, socialinis darbuotojas ir atvejo vadybininkas. Pastarasis padės užtikrinti, kad sudėtingų sveikatos problemų turintys pacientai greičiau gautų visas reikiamas paslaugas – pagelbės registruojantis, nurodys, kaip elgtis, primins apie vizitus, tyrimus. Taip bus sutrumpinamas paciento patekimo pas gydytoją kelias ir sumažinama šeimos gydytojui tenkanti našta.

Priešaky – sutarčių etapas
Klaipėdos rajono savivaldybės vicemeras Vytautas Butkus „Bangą“ informavo, kad šiuo metu rajono Savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos skyrius aktyviai bendrauja su viešomis ir privačiomis sveikatos priežiūros įstaigomis, kurios išreiškė norą bendradarbiauti ir tapti sveikatos centro dalimi. „Tokių dabar yra septynios – penkios Savivaldybės ir dvi privačios: Gargždų ligoninė, Gargždų, Paupių ir Priekulės pirminės sveikatos priežiūros centrai, Visuomenės sveikatos biuras, UAB „Inmedica“ ir VšĮ „Gyvenimo gija“. Su įstaigomis vyksta susitikimai, kurių metu aptariamos teikiamos paslaugos, jų koordinavimas, bendradarbiavimo galimybės. Vėliau laukia kitas etapas – bendradarbiavimo sutarčių pasirašymas“, – paaiškino vicemeras V. Butkus.
Paciento kelias sveikatos sistemoje turėtų tapti lengvesnis ir paprastesnis, o Savivaldybė turėtų daugiau galimybių koordinuoti teikiamas sveikatos paslaugas, kad jos taptų kokybiškesnės ir labiau prieinamos rajono gyventojams.
Klaipėdos rajono sveikatos centrą planuojama įsteigti iki kitų metų balandžio mėnesio. Tikslios datos kol kas dar nėra. Ji galutinai paaiškės, kai jau bus pasirašytos bendradarbiavimo sutartys ir tam pritars Klaipėdos rajono savivaldybės taryba.
Vicemeras V. Butkus, paklaustas, kas vadovaus šiam naujam sveikatos centrui, atsakė: „Sveikatos centro veiklą koordinuos viena iš jo kūrime dalyvavusių asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Kuri – turės nuspręsti jos pačios. Tačiau, jei įstaigoms nepavyks susitarti, tuomet koordinuojančią įstaigą paskirs Taryba.“

Permainas lydi iššūkiai
Kokia iš tokio sveikatos centro bus nauda pacientui? – šis klausimas išlieka aktualiausias. Vicemero V. Butkaus žiniomis, pagrindiniai privalumai – tai daugiau kokybiškų paslaugų arčiau gyventojų ir mažiau biurokratijos, daugiau bendradarbiavimo tarp įstaigų. „Paciento kelias sveikatos sistemoje turėtų tapti lengvesnis ir paprastesnis, o Savivaldybė turėtų daugiau galimybių koordinuoti teikiamas sveikatos paslaugas, kad jos taptų kokybiškesnės ir labiau prieinamos rajono gyventojams“, – viliasi pašnekovas.
Jis atvirai sakė, kad iššūkių šiame sveikatos centro kūrimo procese yra nemažai. Pirmas iššūkis – tai pati sveikatos centrų savivaldybėse kūrimo pradžia. Nacionalinio lygmens teisės aktai buvo priimti vėliau nei planuota, taip pat vėlavo ir kvietimai teikti paraiškas ES lėšoms, todėl buvo labai sudėtinga planuoti ir prog­nozuoti visus sveikatos centro kūrimo procesus, etapus.
Kitas iššūkis – kitąmet vyksiantys LR Seimo rinkimai. „Tai gali įnešti daug neapibrėžtumo, nežinomybės – neaišku, ar naujai suformuota Vyriausybė tęs Sveikatos reformą visa apimtimi, gal turėsime kardinalių pokyčių, prie kurių teks greit prisitaikyti“, – svarstė vicemeras V. Butkus. Anot jo, iššūkių pasitaiko ir bendraujant su mūsų įstaigomis: „Tai nėra paprasta, tačiau diskutuojame, kalbamės su įstaigų vadovais, stengiamės kartu rasti bendrus sprendimus.“

ES lėšos infrastruktūrai modernizuoti
Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad sveikatos centrų įkūrimui suplanuotos investicijos: 122,5 mln. Eur – reikiamos sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūros modernizavimui, 30,2 mln. Eur – sveikatos centrų veiklos modelio diegimui (ES investicijų fondų ir valstybės biudžeto lėšos).
Klaipėdos rajono savivaldybės vicemeras V. Butkus akcentavo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba dar turės apsispręsti dėl sveikatos centro steigimo ir kokiu būdu jis bus steigiamas. „Jei jį steigsime funkciniu bend­radarbiavimo būdu, tai yra per bendradarbiavimo sutartis, suma siektų beveik 2,2 mln. eurų. Tačiau, jei vyktų reorganizacija, mūsų įstaigos būtų sujungtos ir centrą steigtume struktūriniu arba mišriu būdu, gaunamos lėšos siektų 4 mln. eurų“, – sakė jis.
Europos Sąjungos lėšos bus skiriamos infrastruktūrai modernizuoti, pavyzdžiui, įrangai, baldams, remonto, statybos darbams, transporto priemonėms, skirtoms pacientams lankyti bei teikti paslaugas namuose. Taip pat atskiras finansavimas iš ES lėšų turėtų būti skiriamas ir šeimos gydytojo komandos ir specialistų teikiamų paslaugų plėtrai, kokybei, taip pat ambulatorinės bei dienos chirurgijos, dienos stacionaro ir skubiosios pagalbos paslaugoms.

Šiuo metu rajono Savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos skyrius aktyviai bendrauja su viešomis ir privačiomis sveikatos priežiūros įstaigomis, kurios išreiškė norą bendradarbiauti ir tapti sveikatos centro dalimi. Tokių dabar yra septynios – penkios Savivaldybės ir dvi privačios: Gargždų ligoninė, Gargždų, Paupių ir Priekulės pirminės sveikatos priežiūros centrai, Visuomenės sveikatos biuras, UAB „Inmedica“ ir VšĮ „Gyvenimo gija“.

—

KOMENTARAI

Gargždų ligoninės vadovė Neringa TARVYDIENĖ: „Manau, sveikatos centrų kūrimas yra vienas iš būdų, kaip sveikatos sistemoje daryti pokyčius, sutelkiant bendram darbui. Kadangi sveikatos centrai turi sujungti ir privatų, ir viešąjį sektorius, tas bendradarbiavimas bus efektyvus, kai bus susitariama dėl tikslų, iškeliamos konkrečios problemos, kurios vyrauja sistemoje, vyktų bendrų sprendimų paieška ir įvertinimas. Tai turėtų duoti rezultatų. Šiame sveikatos centre turėtume diskutuoti apie tai, kokios ligos yra labiausiai paplitusios ir kokios paslaugos gyventojams reikalingos. Kiekvienas turės įdėti savo indėlį, kad būtų reikalingų paslaugų, ar kalbėtume apie gydytojus, ar apie įrangą. Gali iškilti ir socialinė problema, tuomet rastųsi poreikis bendrauti su socialiniu sektoriumi. Svarbu, kad pacientai paslaugas gautų laiku, gydytųsi, vartotų jiems priskirtus vaistus. Priežasčių, kodėl kai kurios ligos yra uždelstos ar gydymas nėra tęsiamas, yra daug. Todėl reikia sveikatos centre sėsti prie bendro stalo ir kalbėtis. Viskas priklausys nuo žmonių, kurie dirbs sveikatos centre. Įsteigus sveikatos centrą Gargždų ligoninę pasiektų ir investicijos, kurios išties mums reikšmingos.“

***

Priekulės PSPC vyriausioji gydytoja Laima SIMENIENĖ: „Manau, kad ši pertvarka išeis į bloga. Kai administravimas yra iš centro, visada nukenčia provincijos žmonės, taip pat patys darbuotojai. Jau dabar Gargžduose yra „košė“, visi sutrikę, nebežino, ką daryti. Ši pertvarka nekelia džiaugsmo. Kažkam trūksta kompetencijų, daromas toks politinis sprendimas, jis ne dėl žmonių. Kai yra sprendimas politinis, negalime kalbėti apie teikiamų paslaugų geresnę kokybę. Džiaugiasi tie, kurie nežino realios situacijos. Tokia yra mano nuomonė. Jei nėra specialistų, koks gali būti kokybės gerinimas…“

***

VšĮ „Gyvenimo gija“ vadovė Ala AUŠKELIENĖ: „Mes jau 20 metų dirbame Priekulėje, turime 20 slaugomų žmonių. Daugumai jų reikia priežiūros 24 valandas per parą. Didžioji dalis yra mūsų rajono gyventojai, tačiau yra ir iš kitų miestų. Dėl sveikatos centro kūrimo bendradarbiavimas su Savivaldybe vyksta sklandžiai, aš tikiuosi, kad ši reforma išeis į naudą tiek pacientams, tiek mums. Kartu, suvieniję jėgas, galėsime išspręsti daugiau problemų. Slaugant ligonius būna, kad mums reikia pagalbos. Žinoma, apie naudą, teigiamus rezultatus nenoriu kalbėti labai garsiai, nes žmonės ankstesnėmis reformomis yra nusivylę, todėl ir abejoja piešiama gražia vizija. Tačiau pagyvensime ir pamatysime.“

Agnė ADOMAITĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.