Sveikatos įstaigų reforma sukasi: kas laukia Gargždų ligoninės?
Sveikatos įstaigų reformos plokštelė sukasi jau taip seniai, kad pacientai net nebesigilina, kas ir kaip keisis. Tačiau čia ir slypi pavojus: galime pavėluoti į traukinį – reakcijos pasipils, kai šaukštai bus po pietų. „Banga“ domėjosi, koks šios Vyriausybės užmojis, kaip numatoma keisti sveikatos sektorių ir kaip tai atsilieps eiliniams pacientams, kuriems artimiausia – Gargždų ligoninė.
Daug nežinomųjų
„Bangos“ korespondentė išsiuntė nemažai klausimų Sveikatos apsaugos ministerijai dėl sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos. Kadangi užklausa plati, apimanti daug aspektų, informuota, jog atsakymai bus pateikti per savaitę. Atsakymų sulaukta, tačiau juose – jokio konkretumo, dėstymas gana aptakus.
Situaciją komentavo Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai (konkrečiai neįvardijama). „Reformos esmė – saugios, kokybiškos prieinamos paslaugos pacientams, efektyviai išnaudojant finansinius resursus, infrastruktūrą ir žmogiškuosius išteklius“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Jau anksčiau Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja Virgina Ruškienė buvo informavusi, kad reforma būtų vykdoma arba steigiant Bendruomenės sveikatos centrus (kaip vieną juridinį asmenį), arba bendradarbiaujant sutarčių pagrindu, arba stambinant toliau ligoninių tinklą. Gargždų ligoninei, jos nuomone, būtų priimtinas Bendruomenės sveikatos centro modelis, kuris funkcionuotų sutarčių pagrindu. Teiravomės ministerijos, kokia bus iš to nauda pacientui? „Sveikatos centras – viena iš sudedamųjų reformos dalių, turėtų vykti kartu su ligoninių tinklo pertvarka. Kokiu keliu ją vykdyti – per struktūrinius pakeitimus ar funkcinius – turi nuspręsti pati savivaldybė. Nauda pacientui atsiras tada, kai Sveikatos centre bus priimti vadybiniai ir organizaciniai sprendimai, leisiantys naudoti atvejo vadybos, vieno langelio, žalio koridoriaus modelius, teikiant paslaugas“, – komentavo Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai, atsakyme palikdami daug nežinomųjų.
Veiktų klasterių principu
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros, sveikatos ir socialinės politikos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė buvo žymiai konkretesnė. Ji paaiškino, kad Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomos pertvarkos tikslas yra kokybiškos, saugios asmens sveikatos priežiūros paslaugos, prieinamos geografine, komunikacine, organizacine ir ekonomine prasme. „Todėl planuojama stiprinti antro lygio stacionarines ir ambulatorines gydytojų specialistų paslaugas 5 regionų principu (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Šiauliai), nedubliuoti panašaus profilio paslaugų viename mieste, o veikti klasterių principu – pvz., Klaipėdos universitetinė ligoninė bus onkologinių paslaugų, traumų, užkrečiamųjų paslaugų, akušerijos paslaugų centras, Klaipėdos jūrininkų ligoninė – insultų, infarktų gydymo centras“, – dėstė L. Kaveckienė.
Anot jos, rajoninėje ligoninėje turėtų būti ne mažiau kaip 90 aktyvaus gydymo lovų, pacientų skaičius ne mažiau kaip 4 000 per metus, nuvykimas iki skubios pagalbos suteikimo vietos – ne ilgiau kaip per 60 min., atitinkamas gydytojų, slaugytojo ir kito personalo skaičius, įranga, reanimacijos ir intensyvios pagalbos tarnyba.
L. Kaveckienė atkreipė dėmesį, kad Gargždų ligoninės situacija yra tokia (teritorinių ligonių duomenimis): tik 41 aktyvaus gydymo lova (27 vidaus ir 11 vaikų ligų), pacientų (atvejų skaičius) per metus 1 442–1 700, iki Klaipėdos miesto ligoninių atstumas – 20 km, reanimacijos ir intensyvios pagalbos tarnybos nėra. „Net 84 proc. Klaipėdos rajono gyventojų gydosi kitų savivaldybių stacionaruose, 59 proc. vyksta į kitas savivaldybes dėl gydytojų specialistų konsultacijų. Gargždų ligoninėje pirmaeilėse pareigose dirba tik 29 proc. gydytojų, vyresni nei 60 m. gydytojai sudaro 44 proc. visų čia dirbančių gydytojų“, – dėstė ji.
Vyksta svarstymai ir diskusijos
L. Kaveckienė informavo, jog Sveikatos apsaugos ministerija siūlo savivaldybėje pertvarkyti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą (ligoninę, šeimos gydytojų institucijas, nepriklausomai nuo jų pavaldumo, savivaldybės visuomenės sveikatos centrą) taip, kad savivaldybės gyventojams būtų teikiamas bazinių paslaugų paketas su stipriau išvystyta ambulatorine pagalba, dienos stacionaro paslaugomis, integruotomis socialinėmis paslaugomis taip užtikrinant ilgalaikę asmens priežiūrą jo namuose. „Gargždų ligoninėje ir toliau būtų teikiamos gydytojų specialistų paslaugos, ambulatorinės fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugos, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos, paliatyvios slaugos paslaugos, tačiau planuojama plėsti ambulatorines chirurgijos paslaugas, vidaus ligų dienos stacionaro paslaugas, slaugos namuose paslaugas“, – vardijo Kultūros, sveikatos ir socialinės politikos skyriaus vedėja.
Savivaldybės tinklo pertvarkos būdai galėtų būti du: 1) juridiškai apjungiant visas savivaldybei priklausančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas į vieną juridinį asmenį, o su kitų steigėjų įstaigomis būtų sudaromos sutartys, arba 2) visos savivaldybei priklausančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir kitų steigėjų įstaigos veiktų pagal sudarytas sutartis dėl paslaugų teikimo.
Anot L. Kaveckienės, šiuo metu vyksta svarstymas, diskusijos su Sveikatos apsaugos ministerija ir ieškomas geriausias būdas teikti paslaugas gyventojams.
Poreikį investicijoms turės pagrįsti
Jau anksčiau skelbta, kad Lietuvoje pertvarkai numatoma skirti 268 mln. Eur iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo bei 530 mln. Eur iš Europos Sąjungos investicijų. Tie, kurie dalyvaus sveikatos įstaigų reformoje, esą gaus finansavimo iš minėtų lėšų šaltinių. Tačiau nepaaiškinta, nei kam, nei kiek bus skiriama lėšų, nei pagal kokius kriterijus. Nuogąstaujama, kad didžioji liūto dalis vis tiek atiteks Vilniui ir Kaunui.
Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai, paprašyti paaiškinti investicijų skyrimo tvarką, atsakė: „Investicijos turi būti pagrįstos pagal gyventojų, jiems reikalingų paslaugų skaičių, reikalingus pokyčius toms paslaugoms suteikti. Jeigu mažieji miesteliai sugebės pagrįsti investicijų poreikį ir šių investicijų pagrindu užtikrins kokybiškas, prieinamas paslaugas, investicijos bus skiriamos.“
Ketinama centralizuoti ir greitąsias. Anot „Bangą“ informavusių Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų, brigadų skaičius turėtų padidėti. Pagal atliktą išdėstymo projektą buvo suskaičiuota, kad reikalingas didesnis brigadų skaičius nei yra dabar. Tačiau jokių konkrečių skaičių neįvardijo.
KOMENTARAS
Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja Virgina RUŠKIENĖ: „Reikia dalyvauti šioje tinklo pertvarkoje. Anksčiau mąstyta, kad turėtume veikti sutarčių pagrindu, tačiau dabar ryškėja, kad turbūt bus einama prie vieno juridinio vieneto. Tačiau tai galimai bus įstaigų kiršinimas. Be to, pirminis lygis finansuojamas pagal prirašytus gyventojus, antrinis – pagal suteiktas paslaugas. Jei bus vienas juridinis asmuo, kas bus daroma? Šeimos gydytojas rašys kuo daugiau siuntimų, guldys dažniau į stacionarą ir t. t. Kad būtų užsitikrintas kuo didesnis finansavimas. Ar to siekiama?
Neseniai Klaipėdoje vyko pasitarimas dėl šios reformos, dalyvavo regiono įstaigų, savivaldos, ministerijos, ligonių kasų atstovai. Dabar akcentuojama, kad svarbiausia – kokybiškos paslaugos, o prieinamumas, pacientas lieka nuošaliau. Buvome šokiruoti, galutinai nesupratome, tačiau buvo prasitarta, kad planuojama trumpinti 120 d. stacionarios slaugos terminą. Jie kėlė klausimą, ar tikrai tiek dienų reikia? Esą viską svarbu nukreipti į namus, būtų ilgalaikė priežiūra namuose, kurią vykdytų jau pirminis lygis – mobili komanda. Esą iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų slaugą ligoninėje galėtų kompensuoti tik mėnesį, o po to – 80 proc. prisimokėtų žmogus, o kas kitą dalį dengtų – visiškai neaišku… Tad suprantame, kad labai tikėtina, jog bus pakeitimų ir dėl stacionarios slaugos. Kas konkrečiai, nežinome.
Kiekvieno susitikimo metu vis kažką naujo išgirstame. Anksčiau jau buvo kalbėta, kad neliks Vidaus ligų skyriaus, dabar – pristatytas ir lovų skaičius. Mūsų rajonui paskaičiuota 18 (dabar yra 30, dar 10 vaikų ligų ir 3 intensyvios terapijos). Informuota, kad mūsų rajone turi likti dienos specialistai, dienos chirurgija, dienos stacionaras, tiek vaikų, tiek terapijos skyriai. Tokios kaip Gargždų liktų Plungės, Šilalės ligoninės, Kretingoje taip pat nebeliks akušerijos paslaugų, bus taip pat tik dienos chirurgija. Dėl Šilutės truputį kitokia situacija, nes atstumas iki Klaipėdos didesnis.“
Agnė ADOMAITĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.
