Sveikatos priežiūros įstaigoms – taupymo režimas

Mažai Gargždų ligoninę kol kas gelbsti ir tai, kad ant stogo jau yra įrengtos saulės elektrinės (jų vertė per 100 tūkst. Eur), tačiau grąžos tikimasi ilgalaikėje perspektyvoje.

Galime taupyti, bet ne ligonių, pacientų sąskaita – tvirtina sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, kuriuos pasiekia vis didesnės sąskaitos už elektrą, nerimą kelia ir įsibėgėjantis šildymo sezonas. Sveikatos apsaugos ministerija džiaugiasi, kad jai pavaldžios įstaigos išteklius naudoja atsakingai. „Banga“ domėjosi, kokia situacija ir rajono sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėjas – Klaipėdos rajono savivaldybė.

50 tūkst. Eur mažiau
„Vyriausybės parengtose energijos taupymo rekomendacijose numatoma, kad per ateinančius dvejus metus viešojo sektoriaus įstaigos galėtų sutaupyti iki 20 proc. komunalinių ir energetinių išteklių. Gydymo įstaigoms, atsižvelgiant į jų specifiką, tokie griežti reikalavimai nekeliami, tačiau dalis jų savanoriškai jungiasi prie taupaus išteklių naudojimo. Energetinio karo akivaizdoje itin išryškėjo skirtumai tarp ligoninių, kurios investavo į ilgalaikius sprendimus, ir tų, kurios to nedarė“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė.
Kaip teigia Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotojas Zigmas Juzumas, taupyti jie pradėjo prieš prasidedant energijos kainų kilimui: „Pagal galimybes apšiltinome pastatus, pakeitėme langus bei kaitrines lempas kabinetuose, koridoriuose šviestuvus keitėme į LED. Dabar elektrą taupome, vadovaudamiesi Vyriausybės nurodymais. Taip pat išjungėme išorinį pastatų apšvietimą, palikdami tik tiek, kad netrukdytų darbui nakties metu ir darbuotojų saugumui. Apšvietimas išjungtas koridoriuose ir visose nenaudojamose patalpose ir kabinetuose, kuriuose nevyksta jokios procedūros.“
Kaip teigia Z. Juzumas, šios taupymo priemonės ligoninei atnešė teigiamų pokyčių: „Elektros taupymo efektas akivaizdus: rugsėjį už elektrą sumokėta apie 50 tūkst. eurų mažiau nei rugpjūtį.“

Anot Gargždų ligoninės vyriausiosios gydytojos V. Ruškienės, paskutinė gauta sąskaita už elektrą siekia apie 10 000 Eur, t. y. keturis kartus daugiau nei būdavo anksčiau.


Sąskaita keturiskart didesnė
Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja Virgina Ruškienė „Bangai“ atvirai sakė, kad situacija labai sudėtinga. Paskutinė gauta sąskaita už elektrą siekia apie 10 000 Eur, t. y. keturis kartus daugiau nei būdavo anksčiau. „Anksčiau mokėdavome maždaug po 2 500 Eur, vėliau 5 000 Eur, po to jau buvo 8 000 Eur, o dabar – 10 000 Eur“, – vardijo pašnekovė. Anot jos, dabar mokama po 0,60 Eur už kilovatvalandę iš UAB „Imlitex“. „Kai elektros rinka buvo liberalizuota, buvome pasirašę sutartį su rusiškos elektros tiekėju „Inter RAO Lietuva“ dėl mažos pasiūlytos kainos. Tačiau prasidėjus karui tai tapo nebeįmanoma. Skelbėme kelis viešuosius pirkimus, nes niekas nesusidomėdavo“, – komentavo Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja. Ji atkreipė dėmesį, jog viešuosiuose pirkimuose dabar pirkėjas turi nurodyti, kiek mokės už elektrą. Kad būtų susidomėjusiųjų, turi nurodyti kuo didesnę sumą, tai, anot V. Ruškienės, ydinga praktika.
Mažai ligoninę kol kas gelbsti ir tai, kad ant stogo jau yra įrengtos saulės elektrinės (jų vertė per 100 tūkst. Eur), tačiau grąžos tikimasi ilgalaikėje perspektyvoje.
Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja akcentavo, kad įstaiga dirba taupymo režimu: „Yra pakeistos LED lempos, koridoriuose apšvietimą mažiname, taip pat ribojame naudojimąsi liftais. Kur galime, ten taupome, tačiau deguonies generatoriaus, kuris eikvoja daug elektros energijos, neišjungsime. Laboratorija, operacinė taip pat privalo veikti. Negalime bloginti sąlygų pacientams. Paslaugų kokybė dėl taupymo negali nukentėti.“
Prasidėjęs šildymo sezonas taip pat kelia nerimą. „Tačiau Slaugos skyriuje guli senjorai, jie mėgsta šilumą, tad vėlgi negalime visiškai prisukti radiatorių“, – svarstė pašnekovė. Pasak jos, išlaidos maitinimui padidėjo 30–40 proc. „Tiekėjai kelia kainas. Jei nesutinkame, sako sumokės netesybas, tačiau ankstesnėmis kainomis maisto nebetieks“, – pasakojo V. Ruškienė.


Visos įmanomos priemonės
Priekulės PSPC vyriausioji gydytoja Laima Simenienė teigė, kad paskutinės sąskaitos neišgąsdino. Už elektrą sąskaita siekė apie 300 Eur, o už pusės mėnesio šildymą – maždaug iki 200 Eur. „Kol kas sąskaitos tikrai normalios, o kaip bus vėliau, žiūrėsime. Žinoma, taupome, kiek galime. Šiemet, kol nebuvo prasidėjęs šildymo sezonas, nejungėme elektrinių šildytuvų, apšvietimą sureguliavome taupymo režimu“, – teigė L. Simenienė.
Paupių PSPC vyriausioji gydytoja Erika Janovičienė sakė, jog nuo metų pradžios dujų kaina išaugo 100 proc. „Tačiau šildymas prasidėjo nuo spalio 24 d., tad kol kas ypatingų finansinių nuostolių nepatyrėme. Tik vanduo buvo šildomas, tačiau tai viso labo keliasdešimt eurų. Kokios sąskaitos pasieks vėliau, sunku prognozuoti“, – kalbėjo E. Janovičienė. Ji teigė, kad šildymo jau tikrai reikėjo, juolab kad yra ir Slaugos skyrius.
Vyriausioji gydytoja patikino, jog įstaiga yra gavusi raštą iš Klaipėdos rajono savivaldybės, kuriame buvo rekomendacijos, kaip taupyti. „Šildymą reguliuojamės, daugiau nei 19 laipsnių nešildome. Langai yra užsandarinti, plyšių nėra. Sumažinome apšvietimą koridoriuose, šviečia kas antra lemputė. Lauke apšvietimas yra su judesio davikliais. Patalpose, kur galėjome, pakeitėme LED lemputes. Ir registratūros, ir šeimos gydytojų kabinetuose slaugytojų prašome išjungti kompiuterį, jei nedirbama daugiau kaip valandą. Daug kur yra ilgintuvai su jungikliais, baigę darbą juos išjungiame“, – taupymo priemones vardijo Paupių PSPC vyriausioji gydytoja. Anot jos, dėl elektros tiekimo buvo pasirašyta sutartis dar 2020 m. su „Enefit“. Fiksuota kaina galios iki 2023 m. gruodžio, tad kol kas sąnaudos už elektrą nėra gąsdinančios.


Ruošėsi jau seniai
Gargždų PSPC vyriausiasis gydytojas Petras Serapinas informavo, jog LED apšvietimas jau seniai buvo įstaigos siekis: „Luminescencinės yra santykinai nesaugios, tad per 2–2,5 metų mes visuose padaliniuose pakeitėme lemputes į LED. Tuomet dar net nežinojome apie gresiančią energetikos krizę.“ Anot P. Serapino, įstaigoje taikomos įprastos taupymo priemonės, apeliuojama ir į kiekvieno atsakingumą, kad nepaliktų įjungto apšvietimo, kur jo nereikia. Žinoma, sumažintas apšvietimas ir koridoriuose. Tačiau sukontroliuoti situaciją, kai kiekvieną dieną įstaigoje apsilanko daug pacientų, yra sunku.
Už rugsėjo mėnesį gauta sąskaita už elektrą Gargždų PSPC su visais pastatais siekė 4 159 Eur, tai yra 2,1 karto daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu, kai sąskaita buvo 1 988 Eur.
„Taupymas ligonines skatina imtis kūrybiškų, ilgalaikių ir šiuo metu labai reikalingų priemonių, o svarbiausia, kad nuo to nenukenčia pacientai. Ministerija pateikė bendrąsias rekomendacijas gydymo įstaigoms, tačiau vieno taupymo modelio nėra, nes pastatai, patalpos ir teikiamos paslaugos yra skirtingos, tad kiekviena įstaiga pati atsakingai renkasi veiksmingiausius taupymo būdus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė J. Grebenkovienė.

Agnė ADOMAITĖ
A. VALAIČIO nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių