Sveikatos priežiūros tinklo reforma: dauguma savivaldybių planuoja steigti savo sveikatos centrus
Daugiau nei 50 savivaldybių iš 60 pritaria Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlomiems pokyčiams ir planuoja steigti savo sveikatos centrus. Tai reiškia, kad vienas pagrindinių sveikatos priežiūros tinklo reformos uždavinių – 80 proc. sveikatos priežiūros paslaugų suteikti žmonėms jų gyvenamoje ar gretimoje savivaldybėje – taps realybe. Šiandien Seimo klausymuose bus pristatomi siūlomi konkretūs sprendiniai, kaip šis uždavinys bus įgyvendinamas.
Pasak jos, šiandien Seime pristatomų pokyčių tikslas – stipri ir efektyvi šeimos gydytojo komanda, arčiau namų gaunamos bazinės sveikatos priežiūros paslaugos, tiek šeimos gydytojo, tiek specialistų lengviau pasiekiamos gydymo įstaigos, palankesnis lėšų už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas modelis.
„Dėl to pasirinktas savivaldybės sveikatos centro modelis, integruojantis daugiausiai žmones tenkinančių pagrindinių sveikatos priežiūros paslaugų, o jau pačios savivaldybės pagal savo poreikius nuspręs dėl jo struktūros. Sveikatos centro koncepcija leistų tiek toliau vystyti šeimos medicinos instituciją, tiek optimaliai sumažinti sveikatos priežiūros paslaugų netolygumus ir užtikrinti, kad gyventojai galėtų gauti jiems priklausančias bazines sveikatos priežiūros paslaugas taip pat lengvai visose savivaldybėse,“ – sako viceministrė D. Jankauskienė.
Siekiant stiprinti šeimos gydytojų pajėgas, numatoma toliau nuosekliai mažinti jiems tenkančią administracinę naštą, papildyti jo komandą naujais nariais, padedančiais jam atlikti visas funkcijas, ir suteikti daugiau įrankių visapusiškai pasirūpinti pacientų sveikata. Numatoma, kad šeimos gydytojų komandas papildys įvairių sričių specialistai – bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas, akušeris, išplėstinės praktikos slaugytojas, kineziterapeutas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, gyvensenos medicinos specialistas – jie galės būti pasirenkami priklausomai nuo aptarnaujamų pacientų ir jų poreikių, atitinkamai nustatant jų darbo intensyvumą. Komandose taip pat atsiras atvejo vadybos funkcija, bus sudarytos poliligotų pacientų paslaugų organizavimo metodikos, žali koridoriai paciento patekimo pas gydytoją eilėse. Tai leis daugiau dėmesio sutelkti į ligų prevenciją, nuoseklesnę ir išsamesnę sveikatos stebėseną, ankstyvąją diagnostiką ir gydymą. Laikas, per kurį pacientas turės patekti pas šeimos gydytoją – 24 val. ūmios ligos atveju, 7 kalendorinės dienos – paūmėjus lėtinei ligai ir kitais atvejais.
Sustiprinus šeimos gydytojo galimybes, ne mažiau svarbu, kad pacientas kuo greičiau gautų antrinio lygio gydytojų specialistų paslaugas. Šiuo metu dėl galimo nuoseklaus pirminių ir antrinių sveikatos priežiūros paslaugų sąsajų trūkumo, į pacientus orientuoto gydytojų specialistų darbo organizavimo spragų daugėja uždelstų ligos atvejų, auga mirtingumo rodikliai.
Sklandus diagnostikos ir gydymo skirtingose sveikatos priežiūros įtaigose procesas bus užtikrinamas sukūrus vieningą pacientų, kuriems nereikalinga skubi pagalba, pavėžėjimo sistemą, į ją įjungiant jau teikiamas paslaugas, papildžius trūkstamais komponentais ir aiškiai nustačius, kaip ji veikia. Tuomet šia paslauga galėtų pasinaudoti daugiau gyventojų, pavyzdžiui, žmonės, dėl sveikatos būklės į gydymo įstaigą negalintys vykti nuosavu ar viešuoju transportu: turintys judėjimo problemų, psichikos, regos, kalbos ar kt. sveikatos sutrikimų, patiriantys gydymo šalutinį poveikį, taip pat tie, kuriems reguliariai atliekamos dializės, vėžio gydymas ir pan. Ši paslauga būtų taikoma ir tėvams, į gydymo įstaigą vežantiems vaiką, socialiai remtiniems asmenims ar tiems, kurie iš gydymo įstaigos naktį negali grįžti namo, nes nevažiuoja visuomeninis transportas.
Klausymuose taip pat bus pristatyta kaštų naudos analizė – planuojama, kad įgyvendinus pažangos priemonėje „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“ planuojamas veiklas, kurios apima ir sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos priemones, išvengiamo mirtingumo atvejų 100 tūkst. gyventojų iki 2030 metų turėtų sumažėti nuo 186 iki 95 asmenų. Įvertinus visas naudas, kurias sukurs įgyvendinta pažangos priemonė, numatoma, kad jos bus daugiau nei tris kartus didesnės, nei patirtos sąnaudos.
Europos sveikatos politikoje jau ne vienerius metus akcentuojama sveikatos paslaugų integracija, kuri būtų patogi pacientams ir pašalintų paslaugų organizavimo trukdžius. Pažangios Europos šalys, kaip pavyzdžiui, Suomija, Jungtinė Karalystė, Slovėnija, jau keletą dešimtmečių džiaugiasi sėkminga sveikatos sistemos reforma – ten veikia integruoti pirminės ir specializuotos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modeliai.
