Sveikatos priežiūros tinklo reforma – kurčio pokalbis su aklu?
„Diversija sveikatos sistemoje, primenanti Baltarusijos režimo veiksmus, kai prie gerai veikiančių įmonių direktorius priverstinai nurodydavo prijungti blogai funkcionuojančius kolūkius“, – taip kelią besiskinančią sveikatos priežiūros tinklo reformą apibūdina Lietuvos šeimos gydytojų kolegija, profesinė sąjunga. Rajono gyventojai teiraujasi, kas laukia Gargždų pirminio sveikatos priežiūros centro, Gargždų ligoninės.
Tikslai gražūs
Sveikatos apsaugos ministerija deklaruoja, jog reformos tikslas – stipri ir efektyvi šeimos gydytojo komanda, arčiau namų gaunamos bazinės sveikatos priežiūros paslaugos, tiek šeimos gydytojo, tiek specialistų lengviau pasiekiamos gydymo įstaigos, palankesnis lėšų už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas modelis.
Dar gegužės pradžioje Sveikatos apsaugos ministerija paviešino duomenis, kad daugiau nei 50 savivaldybių iš 60 pritaria ministerijos siūlomiems pokyčiams ir planuoja steigti savo sveikatos centrus.
Ministerijos teigimu, siekiant stiprinti šeimos gydytojų pajėgas, numatoma toliau nuosekliai mažinti jiems tenkančią administracinę naštą, papildyti jų komandą naujais nariais, padedančiais jiems atlikti visas funkcijas, ir suteikti daugiau įrankių visapusiškai pasirūpinti pacientų sveikata. Komandose esą taip pat atsiras atvejo vadybos funkcija, bus sudarytos poliligotų pacientų paslaugų organizavimo metodikos, žali koridoriai paciento patekimo pas gydytoją eilėse. Tai esą leis daugiau dėmesio sutelkti į ligų prevenciją, nuoseklesnę ir išsamesnę sveikatos stebėseną, ankstyvąją diagnostiką ir gydymą. Laikas, per kurį pacientas turės patekti pas šeimos gydytoją, – 24 val. ūmios ligos atveju, 7 kalendorinės dienos – paūmėjus lėtinei ligai ir kitais atvejais.
Aštriai kritikuoja
Kad ir kaip gražiai skambėtų Sveikatos apsaugos ministerijos planai, reformą aštriai kritikuoja šeimos gydytojai. Seimą pasiekė Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos prezidento prof. Leono Valiaus ir šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininko Eimanto Brazaičio pasirašytas raštas, kuriame akcentuojama, jog šeimos gydytojai kategoriškai prieštarauja sveikatos sistemos modelio pertvarkai. Ši pertvarka, kaip jau minėta, jiems primena Baltarusijos režimo veiksmus. „Panašu, kad šios lukašenkinės idėjos labai inovatyviai atrodo SAM politinei vadovybei. Tačiau Lietuvos šeimos medicinos bendruomenę tokie bandymai rekonstruoti sovietinės sveikatos sistemos modelį šokiruoja, ypatingai dabartinėje geopolitinėje situacijoje“, – rašoma išplatintame rašte.
Visuomenei gerai pažįstamas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius socialinio tinklo „Facebook“ savo paskyroje atvirai rašė, jog sveikatos priežiūros tinklo reforma – tai kurčio pokalbis su aklu. „<…> Būkit geri politikai, nebedarykite nieko su ta tinklo reforma nei vieni, nei kiti, nes išeina kaip visada! Natūrali įstaigų mirtis ateis pati arba savivalda ją dar kiek atitolins“, – rašė V. Kasiulevičius.
Naudos neįžvelgia
Tiek Gargždų PSPC vyriausiasis gydytojas Petras Serapinas, tiek Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja Virgina Ruškienė „Bangai“ sakė, jog pastaruoju metu jokios informacijos dėl reformos, konkretesnių sprendimų neturi. Ką sužino, tai tik iš nacionalinės žiniasklaidos. Gargždų PSPC vyriausiasis gydytojas P. Serapinas, kaip jau anksčiau buvo sakęs, pakartojo, jog yra vykdytojas, sprendimų dėl reformos gali būti įvairių. Tačiau, jo asmenine nuomone, apskritai pirminio ir antrinio lygmens paslaugas teikiančių įstaigų jungti nederėtų, tai būtų netikslinga. „Toks modelis yra tik mažumoje šalių, kad kartu dirbtų tiek pirminio, tiek antrinio lygmens paslaugas teikiančios įstaigos. Be to, ne visuose Lietuvos rajonuose pavyktų įgyvendinti tokį modelį. Yra kur veikia tik privatus sektorius. Tad rastųsi skirtingos šeimos gydytojų darbo sąlygos“, – svarstė jis.
Gargždų PSPC šeimos gydytoja Ina Karečkaitė „Bangai“ sakė, kad planuojamą reformą vertina vienareikšmiškai blogai. Jos ir daugumos kolegų įsitikinimu, pirminių sveikatos priežiūros centrų ir ligoninių jungtuvės neatneštų teigiamų rezultatų. „Tačiau suprantame, kodėl siekiama tokio jungimo: pirminis sveikatos priežiūros centras dirba į pliusą, o rajoninės ligoninės – į minusą. Tad sujungus akivaizdžiai norima perskirstyti lėšas. Absoliuti dauguma šeimos gydytojų yra prieš tokius planus“, – akcentavo pašnekovė. Šeimos gydytojos įsitikinimu, šia reforma paslaugų prieinamumas pacientui tikrai nepagerės, patogiau irgi nebus. „Toks konglomeratas – tai keli dešimtmečiai atgal į sovietmetį. Žmogui jokios naudos, tačiau, matyt, yra kitų interesų: ligoninių, politikų ir pan.“, – atvirai „Bangai“ kalbėjo I. Karečkaitė.
Priklausys nuo Savivaldybės
Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja V. Ruškienė, paklausta, ar reali perspektyva ligoninės ir PSPC jungimo, atsakė, jog lemiamą sprendimą turi priimti Klaipėdos rajono savivaldybė: „Jie yra steigėjai.“ Anot V. Ruškienės, jei sujungtų su poliklinika ir įstaiga veiktų kaip bendra, turėtų būti šeimos gydytojai, terapinis aktyvus gydymas, dienos stacionaras, dienos chirurgija, specialistai konsultantai ir skubus priėmimas. Skubi pagalba turėtų būti užtikrinta 24 val. per parą.
Tiek terapijos, tiek chirurgijos, tiek vaikams reikalingos paslaugos yra užtikrinamos ligoninėje ir dabar, tačiau retėja chirurgija. „Nuo 2010 metų budinčio chirurgo paslaugos galėjome neteikti: labai didelis lėšų poreikis už budėjimus, o pacientų skaičius ribotas. Tikėtina, kad neliks budinčio chirurgo. Ir dabar jau būna tokių dienų. Vasarą, aišku, poreikis būtų: yra traumų, žmonės susižeidžia važinėdami dviračiais, riedučiais ir pan. Tačiau nerandame specialistų, kas važiuotų, budėtų ir dirbtų“, – dėstė V. Ruškienė.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja Ernesta Badalova, paklausta, kokia dabar situacija dėl sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos rajone, atsakė, jog šiuo metu jokių naujienų nėra, Sveikatos apsaugos ministerija susitikimų dėl pertvarkos nebeorganizuoja.
Agnė ADOMAITĖ
