Sveikatos stebėsenos ataskaitoje –Klaipėdos rajono gyventojų rodikliai

Ar Klaipėdos rajone didėja gyventojų skaičius? Kas daro įtaką gyventojų mirtingumui? Kokiomis ligomis daugiausia sergama Klaipėdos rajone? Į tokius klausimus atsako Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2023 m. ataskaita. Jos tikslas – pateikti pagrindinius Klaipėdos rajono gyventojų sveikatą atspindinčius rodiklius, jų dinamiką, o remiantis jais pateikti rekomendacijas bei prioritetines kryptis Klaipėdos rajono plėtros plano siekiniams, strateginio veiklos plano priemonėms.
Gyventojų skaičius – augantis
Šioje Visuomenės sveikatos biuro pateiktoje ataskaitoje rašoma, kad 2023 metų pradžioje Klaipėdos rajono savivaldybėje gyvenamąją vietą yra deklaravę 63 990 gyventojų. Vyrų ir moterų pasiskirstymas rajone yra panašus: 49,3 proc. vyrų ir 50,7 proc. moterų. Štai vaikai Klaipėdos rajone sudaro didesnę gyventojų dalį (21,8 proc.) negu 65 m. ir vyresnio amžiaus gyventojai (14,1 proc.), mat Lietuvoje nuo 2014 m. didesnę gyventojų dalį sudaro 65 m. ir vyresnio amžiaus asmenys. Įdomu ir tai, kad Klaipėdos rajone kaimo gyventojai sudaro 73,5 proc., miesto – 26,5 proc.
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad nuo 2011 metų gyventojų skaičius Klaipėdos rajono savivaldybėje tolygiai auga. Per paskutinį dešimtmetį rajone gyventojų skaičius išaugo daugiau nei 12 tūkst., daugiausia jų – kaimuose, mat gyventojų kaime skaičius nuo 2013 m. padidėjo 11 748 ir siekia kiek daugiau nei 47 tūkst.
„Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojų didėjimą lemia nuo 2018 m. teigiama neto tarptautinė migracija, t. y. daugiau imigruojančių nei emigruojančių, teigiama neto vidaus migracija, t. y. daugiau atvykstančiųjų iš kitų savivaldybių nei išvykstančiųjų gyventi į kitas savivaldybes“, – informuoja Klaipėdos rajono visuomenės sveikatos biuras pateiktoje ataskaitoje.
Vis dėlto nuo 2020 metų rajone pastebima ir neigiama natūrali gyventojų kaita. 2022 metais mirė 657 gyventojai, o gimė 632, tad miršta daugiau nei gimsta. Tačiau šis skirtumas mažėja.
Gyvenimo trukmė ilgėja
Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2023 m. ataskaitoje rašoma, kad vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra pagrindinis gyventojų sveikatos rodiklis, kuris parodo bendrą rizikos veiksnių poveikį, ligų paplitimą, intervencijų bei gydymo veiksmingumą.
Klaipėdos rajono savivaldybė pagal vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę, kaip nurodoma ataskaitoje, patenka į Lietuvos vidurkį. „2022 m. Klaipėdos rajono gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė siekia 76,8 metus, Lietuvos – 75,8 metai. 2022 m., palyginti su 2021 m., Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo nuo 74,3 iki 76,8 metų, Lietuvos – nuo 74,2 iki 75,8 metų“, – teigiama ataskaitoje. 2022 m. Klaipėdos rajono savivaldybės moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė siekia 80,5 metų, Lietuvos – 80,0 metų. Rajono vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė siekia 73,3 metų, Lietuvos – 71,3 metų.
Gyventojų socioekonominiai rodikliai, palyginti su Lietuvos vidurkiu, Klaipėdos rajono savivaldybėje yra geresni. „Klaipėdos rajono savivaldybės rodiklių: ilgalaikio nedarbo lygis 100 gyventojų (proc.), vidutinis metinis nedarbo lygis (proc.), tendencija pastariesiems penkeriems metams yra nekintanti. Socialinės pašalpos gavėjų skaičius 1 000 gyventojų rodiklio tendencija pastariesiems penkeriems metams yra mažėjanti“, – teigiama ataskaitoje.
Štai Savivaldybėje vidutinis metinis nedarbo lygis siekia 4,7 proc., o šalyje – 9 proc. Vidutinis metinis darbingo amžiaus gyventojų procentas nuo visų gyventojų rajone taip pat aukštesnis ir siekia 64,9 proc., o Lietuvoje – 62,4 proc.
Taip pat ataskaitoje pažymima, kad Savivaldybėje, palyginti su Lietuva, yra mažesnis skaičius mokinių, kurie gauna nemokamą maitinimą mokykloje. 1 000 mokinių Savivaldybėje tenka 249,8 mokiniai, gaunantys nemokamą maitinimą. Lietuvoje šis skaičius siekia 359,4. Rajone daug mažiau ir gyventojų, gaunančių socialines pašalpas. Savivaldybėje 1 000 gyventojų tenka 8,4 socialinės pašalpos gavėjų, Lietuvoje – 22,8.
Neišvengiama mirčių didėjimo
Visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitoje buvo analizuojamas ir gyventojų mirtingumas. Kaip rašoma ataskaitoje, Klaipėdos rajono savivaldybė pagal standartizuotą mirtingumą 100 000 gyventojų patenka į 47 vietą tarp 60 savivaldybių – 1 451,2 atvejai 100 000 gyventojų. „Klaipėdos rajono gyventojų standartizuotas mirtingumas yra mažesnis nei Lietuvos gyventojų. Rodiklio tendencija pastariesiems penkeriems metams – tiek Klaipėdos rajono, tiek Lietuvos gyventojų standartizuotas mirtingumas didėja, tačiau, analizuojant vienų metų pokytį, tiek Klaipėdos rajono, tiek Lietuvos gyventojų standartizuotas mirtingumas sumažėjo. 2022 m. užregistruotos 657 Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojų mirtys ir, palyginti su 2021 m., nustatyta 76 mirtimis mažiau“, – informuoja Klaipėdos rajono visuomenės sveikatos biuras.
Ataskaitoje pateikiama informacija, kad tiek moterų, tiek vyrų standartizuoto mirtingumo rodiklio tendencija pastaruosius penkerius metus yra didėjanti. 2022 m. Klaipėdos rajono savivaldybės moterų standartizuotas mirtingumo 100 000 gyventojų rodiklis yra prastesnis nei Lietuvos, tačiau vyrų – geresnis. 2022 m. užregistruotos Klaipėdos rajono savivaldybės 338 moterų ir 319 vyrų mirtys.
Daugiausia miršta vyresnio amžiaus asmenys – 65 m. ir vyresnio amžiaus. 2022 m. užregistruotos 3 Klaipėdos rajono savivaldybės vaikų mirtys, 18–44 m. amžiaus asmenų grupėje – 23 mirtys, 45–64 m. amžiaus grupėje – 118 mirčių, 65 m. ir vyresnio amžiaus asmenų grupėje – 513 mirčių.
Pirmauja kraujotakos ligos
Visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad, kaip ir Lietuvoje, taip ir rajone, pagal mirčių skaičių pirmauja kraujotakos sistemos ligos, antroje vietoje – piktybiniai navikai. „Klaipėdos rajono gyventojų mirtys nuo kraujotakos sistemos ligų sudarė 52,2 proc. visų mirčių (2021 m. – 48,8 proc.), piktybiniai navikai – 19,5 proc. (2021 m. – 17,9 proc.)“, – teigiama ataskaitoje.
Ataskaitoje analizuojamas gyventojų ligotumas. Visuomenės sveikatos biuras ataskaitoje pristatė asmenų, kuriems ambulatorinėse ar stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose yra užregistruota bent viena liga ar trauma iš atskirų ligų ar ligų grupių, skaičių. „Klaipėdos rajono gyventojų ligotumas 1 000 gyventojų yra žemesnis negu Lietuvos vidurkis. Klaipėdos rajono gyventojų ligotumas pagal labiausiai paplitusias ligų grupes yra mažesnis negu Lietuvos vidurkis. Daugiausia gyventojai serga kraujotakos ir kvėpavimo sistemos ligomis: 2022 m. ligotumas kraujotakos sistemos ligomis siekė 248,2 atvejus 1 000 gyventojų, kvėpavimo sistemos ligomis – 350,7 atvejus 1 000 gyventojų. 2022 m. tarp labiausiai paplitusių ligų COVID-19 liga yra 5-oje vietoje“, – nurodoma ataskaitoje.
Štai vaikų amžiaus grupėje daugiausia sergama kvėpavimo sistemos ligomis, 65 m. ir vyresni asmenys daugiausia serga kraujotakos sistemos ligomis.
Parengė Gabrielė ČIUNKAITĖ
Asociatyvi nuotr.