Skip to content

Svetingieji judrėniškiai svetimųjų nelaukia

Nuotr. iš „Bangos“ archyvo: judrėniškiai rengdami bendruomenės namus naudojosi ES finansine parama, o dabar prieštarauja ES įsipareigojimui priimti pabėgėlius.

 

Pabėgėlių temą Klaipėdos rajone aštrina kategoriškai nusiteikę kai kurie gyventojai. Judrėnų seniūnijos žmonės Savivaldybei įteikė 203 asmenų pasirašytą raštą, kuriame teigiama, kad vietiniai nepritaria planams į jų seniūniją atkraustyti pabėgėlių šeimas. Esą tai – grėsmė krikščioniškosioms vertybėms ir tradicijoms. Iniciatoriai baiminasi, kad Europą užplūdę musulmonai ims diktuoti savos religijos taisykles ir normas. Judrėniškiai viliasi, kad jų oficialus kreipimasis bus išgirstas, nors ir prieštarauja Europos Sąjungos vadovų ir net popiežiaus pozicijai.

Įdomu tai, kad tarp pasirašiusių gyventojų yra ir europine parama besinaudojantys visuomenininkai, ir valstybės įstaigose dirbantys darbuotojai.

Krikščionys naujakurių nenori

Prieš porą mėnesių rajono Savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas gavo socialinės apsaugos ir darbo ministrės pasirašytą raštą dėl pagalbos suteikiant gyvenamąjį būstą. Prašoma prisidėti prie LR piliečių, lietuvių kilmės asmenų ir jų šeimos narių, gyvenančių Ukrainos Krymo autonominėje respublikoje, Sevastopolio mieste, Donecko ir Luhansko srityse, perkėlimo į Lietuvą. Be kita ko, primenama, kad Lietuva turės priimti ir pabėgėlius iš Italijos, Graikijos ir trečiųjų šalių. Tad akivaizdu, kad pas mus apsigyventų ir iš karo zonų Sirijoje bėgantys musulmoniško tikėjimo žmonės.

Klaipėdos rajono savivaldybė viena iš pirmųjų Lietuvoje nurodė turinti kur apgyvendinti vieną kitą pabėgėlių šeimą. Judrėnuose esąs laisvas trijų kambarių butas, nes į atokią gyvenvietę socialiai remtinos šeimos kraustytis nenori. Tiesa, butas prašyte prašosi remonto, tad ne tik lietuviai, bet ir pabėgėliai jame nesijaustų jaukiai.

Nacionalinėje žiniasklaidoje plačiai nagrinėta būsto Judrėnuose tema sukėlė bruzdesį tarp vietinių. Vos per porą dienų surinkti 203 gyventojų parašai. Judrėnų seniūnijos ir Šv. Antano Paduviečio parapijos bendruomenių vardu pasirašę žmonės teigia, kad turi senas krikščioniškas vertybes ir tradicijas, tad mano, kad svetimų kultūrų ir religijų atsiradimas mažoje seniūnijos bendruomenėje negrįžtamai pakeis gyvenimą ir kultūrą.

Bijo dėl Europos likimo

Oficialų kreipimąsi į Savivaldybę inicijavęs Šakėnų kaimo gyventojas Rimantas Rubavičius tvirtino, kad pabėgėliai kelia baimę dėl vaikų ateities. „Ta banga, ypač migracija iš musulmoniškų kraštų, saugumo neprideda. Egzistencinis pavojus kyla visai Europai. Labai lengva paskaičiuoti, kiek greitai Europoje bus musulmonų. Gali būti, kad ta bendruomenė sudarys apie 50 procentų, ir ta problema jau dabar yra“, – savo poziciją „Bangai“ telefonu penktadienį dėstė judrėniškis. R. Rubavičius priminė mokąs bene dešimt pasaulio kalbų, tad tikrai nesąs nacionalistas. Jam labiausiai nerimą kelia kultūriniai ir tikėjimo skirtumai. Teologinį išsilavinimą prieš 18 metų įgijęs vyras teigė studijavęs Koraną ir jį lyginęs su Biblija, o magistro studijoje islamu domėjosi iš teisinės pusės. Esą rytų tautų tikėjimo tiesos jam pasirodė keliančios grėsmę. R. Rubavičius su žmona laukiasi šeštojo vaiko ir jau turi keturias dukras, tad baiminasi pavojaus joms. Juolab kad giliai tikintys musulmonai netoleruoja jų aprangos kodo nesilaikančių moterų ir jas esą net prievartauja – tokį kraštutinumą kaip pavyzdį pateikė pašnekovas. „Nebus baisu, jei į Lietuvą persikels krikščionys. Problema yra islamistai radikalai, kurie linkę persekioti krikščionis“, – įsitikinęs jis.

Seniūnas lygina su emigrantais

Svetingumu ir humoro renginiais garsėjantys judrėniškiai pabėgėlių atžvilgiu šįkart buvo kategoriški.

R. Rubavičius skaičiavo, kad pasirašyti kreipimąsi jam atsisakė tik 8 proc. aplankytų žmonių. Taigi 92 proc. pasirašė. „Daugiau kaip 50 proc. turėjo griežtą nuomonę. Kiti dar abejojo“, – užsiminė jis.

Parašą padėjusi Judrėnų Stepono Dariaus bendruomenės pirmininkė Vilija Norvilienė tarsi pasielgė paradoksaliai – prieš porą metų miestelyje už pusę milijono eurų atnaujinti kultūros namai, šiemet atidarytas 130 tūkst. Eur vertės daugiafunkcis centras bendruomenei ir parapijai. Šias renovacijas didžiąja dalimi finansavo ta pati Europos Sąjunga, kuri oficialiai pasiryžusi suteikti pagalbą bet kokios tautybės, kultūros ir tikėjimo pabėgėliams. Tačiau V. Norvilienė tikino pasirašiusi ne kaip kultūros darbuotoja ar bendruomenės pirmininkė, o kaip eilinė gyventoja. „Mano nuomone, jei bėgama nuo karo baisumų, tai man gerai visur. Nesirenki, ką norėtum dirbti, kur gyventi. Matau, kad pavojus kyla ne Judrėnams ir Lietuvai, bet visai Europai“, – įsitikinusi ji. Tiesa, moteris irgi išreiškė baimę dėl radikalių pažiūrų kitataučių.

Priešingos nuomonės laikosi Judrėnų seniūnijos seniūnas Zigmantas Siminauskas. „Nepasirašiau, nes neturiu tokios kategoriškos nuomonės. Į mane gyventojai dėl savo baimių anksčiau nesikreipė. Parašų rinkimas buvo privati iniciatyva. Žmonių nuomonė dviprasmiška. Vieni nori gyventi be permainų, o kiti supranta, kad esant tokiai situacijai Europoje būtų nekrikščioniška nepriimti pabėgėlių. Su bendruomene diskutavome ta tema. Keista, kad kai mūsų tėvynainiai išsivažinėja po pasaulį, tuokiasi su kitų šalių ir kultūrų žmonėmis, tai yra priimtina. O kai pas mus kažkas atvažiuoja, priimti nenorime“, – stebėjosi seniūnas.

Klebono neinformavo

Judrėnų parapiją aptarnaujantis Endriejavo parapijos klebonas Stanislovas Anužis nustebo. „Net nežinau, kad buvo renkami tokie parašai. Sakote, parapijos bendruomenės vardu? Tai reiškia, kad aš tikrai turėjau būti informuotas“, – stebėjosi klebonas.

Dar rugsėjį popiežius Pranciškus viso pasaulio tikintiesiems išreiškė poziciją, kad bažnyčia turi palaikyti karo pabėgėlių integraciją, ir kiekviena krikščioniška bendruomenė į savo gretas turi priimti bent po vieną pabėgėlių šeimą. Klebonas S. Anužis teigė turintis pritarti popiežiaus nuomonei. „Turiu paklusti vyskupams, bet iš tiesų esu neutralus“, – sakė jis ir dar kartą nusistebėjo, kad oficialiame rašte į rajono valdžią be jo žinios pasinaudota parapijos bendruomenės vardu.


KOMENTARAS

  • Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia GUMULIAUSKIENĖ:

    – Lietuvos valstybė, kaip Europos Sąjungos narė, turi privilegijų naudotis laisvu judėjimu po visas jos šalis, laisvai dirbti ir uždirbti, pažinti kitas kultūras, naudotis ES fondų lėšomis gražinant ir darant patogesnę gyventi mūsų gražią mažutę šalį. Kiek mūsų brolių, dukrų, pažįstamų išvyko į Europos Sąjungos šalis uždarbiauti ir buvo priimti vietos bendruomenėse suteikiant galimybę integruotis, išmokti kalbą, gauti nemenkas socialines garantijas! Bet didžiulės privilegijos sąlygoja ir įsipareigojimus. Taip pat ir Europai sprendžiant pabėgėlių krizę. Žmonės, bėgantys iš karo apimtų valstybių, bus integruojami ir Lietuvoje. Apgailestauju, kad protestais ir kitokiu nepasitenkinimo reiškimu demonstruojamas ne tik nelojalumas savo valstybei, bet ir – drįstu pasakyti – kurstoma tautinė neapykanta, netolerancija kitos tautybės ar kultūros žmonėms. To niekaip negaliu pateisinti, nes kitas nepasitenkinimo objektas gali būti homoseksualas, neįgalusis, vieniša motina, beglobis vaikas…

    Mėgstame afišuoti, kad esame krikščioniškąsias vertybes puoselėjanti tauta, taigi priimdami ir apsupdami šiluma, supratimu ir tolerancija šiuos „svetimuosius“, galime tai įrodyti darbais, o ne žodžiais, užuot kūrę baubus. Juk Šventasis Raštas mirga nuo tolerancijos, artimo meilės pavyzdžių, o popiežius Pranciškus pradėdamas savo pontifikaciją prieš Didžiojo penktadienio liturgiją mazgojo ir bučiavo kojas 12-ai kalinių. Sakysite – viešųjų ryšių akcija? O aš manau, kad tai asmeninis popiežiaus kvietimas kiekvienam stengtis padėti pasmerktajam, atstumtajam, vargstančiajam.

    Ir pabėgėlių integraciją patikėti galima tik pažangioms, supratingoms, šiltoms ir tolerantiškoms bendruomenėms.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių