Tamošaičių šeimos gyvenimo burės kupinos nuotykių dvasios
Kai buvo vaikai, Marius ir Rūta augo kaimynystėje, tačiau tuomet net minčių nebuvo, kad kažkada jie sukurs šeimą. 18-ojo gimtadienio proga Marius gavo dovanų dekoratyvinį jūrinį laivelį, tačiau tada taip pat nebūtų pagalvojęs, kad buriavimas taps pagrindiniu jo ir žmonos pomėgiu.
Šiuo metu Marius – profesionalus metalo apdirbimo meistras, kalvis, MB „Baltų kalvė“ įkūrėjas, Rūta – lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Gargždų „Minijos“ progimnazijoje. Jie yra ne tik sukūrę TAMOŠAIČIŲ šeimą, augina 10-metę dukrą Liepą, bet taip pat yra jachtos „Gilė“ šeimininkai, Kuršių marias išmaišę skersai išilgai ir vis drąsiau skrodžiantys Baltijos jūros bangas svečių šalių link.
Dukra augo… Kuršių mariose
Sutuoktiniai juokauja, kad dukra Liepa užaugo ant Kuršių marių, mat šeima išplaukdavo 3–4 dienoms, gyvendavo mažytėje jachtoje. „Liepai buvo ketveri metukai, kai pradėjome buriuoti. Sustodavome Juodkrantėje, Nidoje, laikas prabėgdavo nejučia. Kadangi pirmoji jachta dėl formos buvo pavadinta „Gilė“, tai visi mus „Giliukais“ ir vadindavo. Pabelsdavo: „Giliukai“, ar esate?“ Mes atsiliepdavome“, – šypsodamiesi pasakoja apie pirmuosius buriavimo metus Rūta ir Marius. Net ir šiandien tarp buriuotojų jų šeimą daug kas vadina „Giliukų“.
Lyverių kaime, šalia miško ir Minijos upės, gyvenantys sutuoktiniai, paprašyti papasakoti, kaip į jų gyvenimo bures įsisuko vėjas, pradeda istoriją. „Aš baigiau Vilniaus dailės akademijos Telšių skyrių. Po studijų atvykau dirbti į Klaipėdoje esančią didelę kalvę, nes norėjau gyventi kuo arčiau jūros. Svajonę buriuoti seniai nešiojausi širdyje, dėl to neatsitiktinai 18-ojo gimtadienio proga gavau tą laivelį (jį tebesaugau lentynoje). Tačiau nuo tos svajonės buvau atitrūkęs, nes mano kasdienybę buvo užvaldęs kitas pomėgis – žvejyba“, – dėstė Marius. Jis vykdavo jau ir į respublikines varžybas, įvairias spiningavimo varžybas. „Jaučiau didelį azartą, norėjau pereiti net prie profesionalios žūklės, tačiau susitiko mano ir Rūtos keliai, žmona grąžino prie buriavimo svajonės. Mat žvejyba pavogdavo daug mano laiko, tad pradėjome stigti akimirkų kartu. Pagalvojau, kad išeitis galėtų būti laivas. Pasiūliau Rūtai nusipirkti katerį“, – prisiminė Marius. Pinigų tuo metu, žinoma, daug nebuvo, išėjo tik varganas laivas, Marius vylėsi katerį restauruoti. Tačiau kai Rūta pamatė kokpite augantį berželį, nuo tos idėjos atkalbėjo. Vis dėlto pora visada mėgo ir tebemėgsta svajoti, įgyvendinti net kitiems, atrodo, nutrūktgalviškus sumanymus. Daug užsienio šalių jie yra apkeliavę tiesiog motociklu, guminė valtis taip pat jau seniai buvo jų garaže.
„Pamatome, kad kažkas internete pardavinėja kanoją, tai sėdame 20–21 val. į automobilį ir važiuojame nusipirkti į Telšius, o kitą rytą esame pakeliui į Platelius, kur norime iškart išbandyti. Tokie svajotojai esame“, – pripažįsta Rūta.
Kalėdinė dovana – laivas
Marius prisimena, kad prasidėjus „YouTube“ erai juos užkabino vienas buriuotojų kanalas. Vis dažniau sukdavosi mintys apie burinį laivą, Rūta pritarė tokiai avantiūrai. „Ieškojau tokio burinio laivo, kuris gal būtų ir lėtesnis, bet svarbiausia, kad saugus. Pirmoji jachta „Gilė“, kurią įsigijome, priklausė panevėžiečiui Dariui Viržoniui. Tai prancūzų modelis“, – sakė pašnekovas. Pora važiavo apžiūrėti jachtos prieš pat šv. Kalėdas. Tuomet neturėjo automobilio, važiavo krovinine mašina. Mat Marius Doviluose užsiima metalo apdirbimo darbais, tad krovininis automobilis buvo reikalingas jo darbui.
„Kadangi mums jachtos reikėjo čia ir dabar, tai visi trys su Liepa susėdome ir išvykome į Panevėžį. „Gilę“ įsimylėjome iš pirmo žvilgsnio, iškart palikome rankpinigius. Nors jachta buvo tik 5,40 m ilgo, mums atrodė labai didelė“, – šypsodamasi pastebėjo Rūta. Pora sutarė ir vienas kitam kalėdinių dovanų nesidovanoti, nes didžiausia kalėdinė dovana visai šeimai – jachta „Gilė“. Poros atsidavimą nuotykių dvasiai liudija tai, kad jie niekada anksčiau nebuvo patys buriavę, tik Marius buvo patyręs buriavimo malonumą, kai dar mokėsi 11-oje klasėje ir lankėsi Vokietijoje pagal moksleivių mainų programą.
Įsigijus „Gilę“, Marius baigė Lietuvos buriuotojų sąjungos buriavimo kursus. Sutuoktiniai sako visą gyvenimą prisimins pirmąjį kartą, kai į Kuršių marias iš Drevernos uosto išplaukė „Gile“. Vėjas buvo minimalus, 4–5 mazgai, tačiau tas jausmas, kai išskleidi bures ir plauki priekin be jokio variklio – neįkainojamas. „Kai tu pirmą kartą nuplauki į Juodkrantę, kai tu pirmą kartą švartuojiesi Preiloje ar Nidoje, – tai akimirkos, kupinos pažinimo džiaugsmo“, – šypsodamasi kalbėjo Rūta.
Tik turtingųjų pomėgis – mitas!
Sutuoktinių pora atvirai sako, kad per pirmuosius dvejus metus su Kuršių mariomis gana gerai susipažino, tad dabar norisi į platesnius vandenis. Tam reikėjo jau didesnės jachtos. Tamošaičiai po dvejų metų plaukiojimo mažyte „Gile“ vėl sau įteikė dovaną prieš pat Kalėdas. Šįkart įsigijo 8 m kišeninį kruizerį „Albin Vega27“, specialiai statytą plaukiojimui po Baltijos jūrą. Jachta vadinosi „Ana“, tačiau Marius ir Rūta teigia, kad šis pavadinimas niekaip „neprilipo“, teko jį nutrinti ir jachtą pakrikštyti „Gilės“ vardu. „Kad ir kokį laivą ateityje turėsime, manau, jį visada „Gile“ vadinsime“, – neabejoja Marius, kuris socialiniame tinkle „Instagram“ veda ir profilį „jachta_gile“. Čia galima pasigrožėti Tamošaičių gyvenimo ant vandens akimirkomis, mat Marius fotografuoja ir dronu.
Buriavimas – brangus pomėgis, kurį sau gali leisti tik turtingieji. „Mitas!“ – tvirtina pora. Anot jų, pirmiausia kiekviena šeima turi savo prioritetus, antra, galima įsigyti ir už 50 000 Eur jachtą, bet galima nusipirkti ir iki 10 000 eurų vertės. „Pradėkime nuo to, kad mūsų dabartinė jachta yra 52 metų amžiaus. Mums su laivo pargabenimu viskas kainavo apie 8 000 eurų“, – teigė jie. Anot jų, stovėjimas Drevernos krantinėje per metus taip pat kainuoja iki 1 000 eurų, žiemai reikia laivą iškelti – tai papildomos sąnaudos. „Mes ir nenorėjome pirkti labai brangaus laivo, nes pirmiausia, manau, reikia perprasti paprastesnio laivo veikimo mechanizmą, kitu atveju menkiausios klaidos galėtų kainuoti labai daug. Mes viską darome palaipsniui“, – paaiškino Marius. Poros planuose – dar per šias vasaros atostogas pasiekti artimiausią Gotlando salą. Jei nepavyktų sulaukti palankaus vėjo, tai apsiribotų Liepoja, Rygos įlanka ir pan.
Prilygina meditacijai
Rūta galėjo ir toliau džiaugtis tik keleivės statusu jachtoje, tačiau ji taip pat užsimojo būti lygiaverte partnere ne tik šeimoje, bet ir laive, užsirašė ir baigė buriuotojų kursus. „Nuo pirmų dienų padėdavau Mariui, tačiau kai jis pabaigė kursus, pradėjo kalbėti specifinėmis sąvokomis, kurių aš nesupratau, tai keldavo šiokią tokią įtampą. Pati pykau ant savęs. Ar aš negaliu? Ir pasiryžau baigti kursus“, – kalbėjo Rūta. Teko aukoti vakarus, savaitgalius. „Buvo labai sunku. Pradžioje atrodė, kad viskas neblogai, tačiau kai reikėdavo matematiškai daug apskaičiuoti, išmanyti fizikos dėsnius, braižytis maršrutus ir kt., tai buvo labai sunku, nes iš prigimties esu humanitarė. Man padėjo tai, kad daug ką jau praktiškai mačiau ir, žinoma, talkino Marius, kuris gebėdavo išaiškinti, ko nesuprasdavau, jis turi matematinį suvokimą“, – išbandymus prisiminė ji. Dabar Rūta džiaugiasi, kad jai nereikia prašyti Mariaus, kad paplukdytų, gali bet kada nuvažiuoti ir pati plaukti į Kuršių marias.
Anot Rūtos, buriavimas – tai tarsi meditacija, nes įlipęs į laivą tu daugiau apie nieką kitą nebegalvoji. Tu tik mąstai, kaip pasiekti vieną ar kitą tašką, kaip sureguliuoti bures ir kt. „Tai pabėgimas nuo visų rūpesčių“, – apibendrina pašnekovai. Abu vienija meilė gamtai. Dėl to neatsitiktinai ir apsigyveno name Lyverių kaime, čia šalia ir miškas, ir Minija. Mariui 10 min. kelio pėsčiomis iki žvejybos vietų. O Rūta labai mėgsta grybauti, pietums pasirinkti miške baravykų, voveraičių. Poros istorija verta knygos, mat abu užaugo Šiaulių rajone, Kuršėnų mieste. Namai buvo vienas priešais kitą. Tačiau vaikystėje tarpusavyje nebendravo, mat buvo 3 metų skirtumas, kuris anuomet atrodė žymus. Tačiau susitikę Klaipėdoje prisiminė, kad esą kaimynai, užsimezgė graži draugystė, peraugusi į šiltus jausmus. Įdomu ir tai, kad abiejų tėvai kurį laiką taip pat dirbo vienoje mokykloje. Rūtos mama buvo mokytoja, dabar yra Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos seniūnė (a. a. tėtis dirbo šeimos gydytoju), o Mariaus abu tėvai dirbo pedagoginį darbą. Šiuo metu Marius užsiėmęs ir svarbiu projektu, gamina dvylika baltų skulptūrų, kurios papuoš Dovilų seniūnijoje sumanytą įrengti parką „Metų tėkmės ratu Doviluose“.
Agnė ADOMAITĖ
Asmeninio albumo nuotr.
