Tarptautiniame projekte Smiltynėje jaunimas mokėsi mąstyti kritiškai
Užtenka pakeisti intonaciją arba keletą žodžių ir naujiena gali tapti dezinformacijos įrankiu. Tai savo kailiu patyrė Smiltynėje rugsėjo 6–12 dienomis vykusio „Erasmus+“ programos finansuojamo projekto „Paprasti atsakymai ir medijų raštingumas“ jaunimas. Čia beveik savaitę 14–19 metų moksleiviai iš Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos mokėsi apie socialiniuose tinkluose veikiančius naratyvus, dezinformaciją ir kritinį mąstymą. Tai – antrasis toks susitikimas iš keturių, o viena projekto organizatorių – gargždiškė VšĮ „Asterix“ vadovė Angelika Ibrahimova.
Neįprasta atranka
„Rojaus nėra“ – tokią išvadą atrankos rašinyje apie Adomo ir Ievos išvarymą iš rojaus priėmė didžioji dalis Lietuvos paauglių, siekusių patekti į tarptautinio projekto antrąjį etapą. Lietuvos grupės vadovės, gargždiškės A. Ibrahimovos teigimu, norinčiųjų dalyvauti netrūko – pirmajam projekto susitikimui Vokietijoje į vieną vietą pretendavo net 12 kandidatų, rašiusių motyvacinius laiškus. Po projekto savaitės Lietuvoje trys atrinkti studentai pavasarį keliaus į trečiąjį susitikimą netoli Brėmeno, Vokietijoje, o visą projektą užbaigs ketvirtasis etapas Lenkijoje.
Toks kritiškas dalyvių požiūris minėtame atrankos rašinyje atsispindi ir projekto esmėje. Anot vienos iš projekto koordinatorių, Bredbeko švietimo centro Vokietijoje direktorės Kirsten Dallmann, programa turi du tikslus – tarptautiniai mainai ir jaunimo kritinio mąstymo vystymas. „Norime, kad jauni žmonės galėtų vieni kitus pažinti ir sužinotų daugiau apie vieni kitų kilmę ir realybę, kurioje gyvena. Kita projekto dalis skirta suprasti, kaip socialiniai tinklai formuoja mūsų gyvenimus ir kaip medijose gali būti pateikiami paprasti atsakymai, sudarant įspūdį, kad tikrovė yra paprastesnė ir priešiškesnė nei iš tikrųjų“, – pasakojo viena iš programos vadovių. Projekte dirbtuves moksleiviams vedė medijų raštingumo ekspertai. Minėtos temos yra labai plačios, tačiau šiose dirbtuvėse dalyviai mokėsi pažinti jų pagrindus. Seminaruose buvo diskutuojama įvairiomis temomis nuo socialinių tinklų iki duomenų apsaugos ar net to, kaip veikia dezinformacija. Vienoje užduočių nagrinėta, kaip paprastai galima manipuliuoti visuomenės nuomonėmis skirtingai pateikiant tą pačią informaciją. „Atlikome pratimą, kuriame mokiniai bandė panaudoti tam tikrą informaciją ir įterpti skirtingas emocijas bei papildomus faktus, kad paveiktų kitos grupės nuomonę. Tai išbandę jie stebėjosi, jog tai padaryti lengva“, – aiškino vienas iš užsiėmimų vadovų, Bredbeko švietimo centro tarptautinių programų koordinatorius Oleksii Sliusarenko.
Dalinosi patirtimis
Seminaruose atliktomis užduotimis noriai dalinosi ir moksleiviai. „Turėjome seminarų, kurių metu reikėjo nurodyti, kokius duomenis atskleidžiame vien tuo, kad naudojamės internetu. Nors ir žinojome, kad taip daroma, kai susidėjome visus faktus, pagalvojau: „O Dieve, jų tiek daug“, ir, tiesą sakant, aš to tikrai nesuvokiau“, – apie išmoktas pamokas atsiliepė septyniolikmetė Maja iš Lenkijos.
Dirbtuvėse dalyviai nagrinėjo ne tik skaitmeninę erdvę, bet ir realias skirtingų šalių politines problemas. Pratime karštos temos („Hot Topics“ – angl.) komandos iš skirtingų valstybių turėjo pristatyti ir kartu aptarti penkias visuomenei svarbias temas iš kiekvienos šalies. „Iš Lietuvos tai buvo kariuomenės klausimai, šaukimai ir t. t. O vokiečiai kalbėjo apie rinkimus ir „Alternatyva Vokietijai“ partiją“, – dalijosi šešiolikmetis klaipėdiškis Oskaras.
Tokios užduotys padėjo atskleisti ne tik skirtingas valstybių problemas, bet ir dalyvių amžiaus skirtumus. Projekto vadovai pastebėjo, kaip jaunesniems dalyviams vis dar yra sunku perprasti politines temas – jie į jas yra linkę žiūrėti per asmeninę prizmę: ar tai mane liečia, ar ne. Tuo tarpu vyresniems dalyviams, ypač lietuviams, tokios temos, kaip šaukimas į kariuomenę, aktualios jau dabar.
Neformalus švietimas
Projekte dalyviai dirbo ne tradicinio švietimo, o mokymasis darant („learning by doing“ – angl.) metodika, kuria moksleiviai užduotis atliko patys ir mokėsi vieni iš kitų. „Programoje taikome aktyvaus mokymosi metodus. Gavę užduotį jaunuoliai dirba laisvai, o siekdami rezultato mokosi tarpusavyje. Kiekvienas turi tam tikrų kompetencijų, kuriomis gali pasidalyti – tai mokymasis per patirtį“, – kalbėjo viena iš organizatorių, Lenkijos Pekarų jaunimo kultūros centro direktorė Dobroslava Egner. Tokia metodika džiaugėsi patys projekto dalyviai. „Čia daug ką išmokau daryti bendruomenėje. Daugelį veiklų atlikome kartu su kitais tuo metu dar nepažįstamais projekto dalyviais, pavyzdžiui, nagrinėjome, kad egzistuoja melagingos naujienos („Fake News“ – angl.), jog nereikia visada viskuo tikėti, o vertinti situaciją iš įvairių perspektyvų“, – taip apie patirtis atsiliepė penkiolikmetė dalyvė Heavin iš Vokietijos.
Be intensyvių dirbtuvių, moksleiviai turėjo progą labiau pažinti pajūrį. Klaipėdiškis Oskaras pasakojo, kad vakarais dalyviai visi kartu keliaudavo į uostamiesčio senamiestį, kur vietiniai svečiams aprodydavo apylinkes. O viena projekto popiečių buvo skirta ekskursijai – visi kartu su gidu tyrinėjo Alksnynės bunkerį.
„Manau, kad Lietuva yra labai rami vieta. Čia žmonės malonūs, visi šypsosi ir sveikinasi“, – apie Lietuvą atsiliepė vokietė Heavin.
Projekto dalyviai pavasarį keliaus į susitikimą Vokietijoje, o po jo projektą vainikuos paskutinis etapas Lenkijoje.
Juras MIZGERIS
Vilniaus universiteto žurnalistikos specialybės praktikantas
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
