Tarpukario pašto ženklai – šalies ir meno istorijos dalis

Menininkas, pedagogas ir filatelistas V. Sajauskas išleido knygas „Jie kūrė Lietuvos pašto ženklus 1918–1940 m.“ ir „Lietuvos projektiniai pašto ženklai 1918–1940 m.“ Pernai Gargždų krašto muziejuje jis surengė vieno paveikslo pašto tema parodą.

Gargždiškis menininkas, dailės ir tikybos mokytojas Vytautas Sajauskas – aistringas filatelistas. Kolekcionuoti pašto ženklus jis pradėjo vaikystėje, o sulaukęs brandos susidomėjo Lietuvos pašto ženklais, kurie buvo reikšmingi valstybingumo įtvirtinimo faktoriai. Pastaraisiais metais jis išleido dvi knygas apie tarpukariu pašto ženklus kūrusius autorius bei projektinius pašto ženklus. „Labai gražiai juose atsispindi mūsų valstybės istorija“, – patikino V. Sajauskas.

Vietoj tradicinio laiško – žaidimas

Vienas iš menininko, pedagogo V. Sajausko pomėgių – filatelija, pastūmėjusi atlikti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingą darbą: valstybės atkūrimo šimtmečiui savo lėšomis išleido knygą „Jie kūrė pašto ženklus 1918–1940 m.“, o pernai ir antrą – „Lietuvos projektiniai pašto ženklai 1918–1940 m.“ Šie leidiniai vasarą buvo pristatyti Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos renginių salėje.

Vaikystėje filatelisto, muziejininko tėvelio įkvėptas Vytautas irgi pradėjo kolekcionuoti pašto ženklus, ir jų sukaupė tūkstančius. Iš pradžių rinko visus, vėliau susidomėjo pašto ženklais su gyvūnais.

„Šiuo metu filatelija nėra tokia populiari kaip sovietmečiu, kai nebuvo interneto, gyvenome po geležine uždanga. Tuomet vienintelė galimybė pakeliauti po pasaulį, jį pažinti buvo pašto ženklai – mes susirašinėjome, sulaukdavome laiškų iš daugelio šalių moksleivių, – dalijosi prisiminimais V. Sajauskas. – Ir dabar leidžiami pašto ženklai, bet nepalyginamai daugiau siunčiama elektroninių laiškų. Siųsti atvirukus su pašto ženklais – dabar tik tam tikros žmonių grupės pomėgis.“ Menininkas apgailestavo, jog pašto ženklai nebėra reikšminga kultūros sritis.

V. Sajauskas neslėpė, kad neberašo laiškų giminaičiams – ši tradicija nutrūkusi. Tačiau malonumas juos gauti ir rašyti neapleido iki šiol. Atsirado naujas pomėgis – parašyti laišką nepažįstamam žmogui į bet kurią pasaulio šalį. Vytautas kelerius metus dalyvauja internetiniame žaidime, kuris veikia visame pasaulyje. Jame registruojasi ir lietuviai. „Gauni adresą, matai profilį žmogaus, kuriam parašai laišką, ir lauki iš kito, bet nežinai, iš ko – tai atrakcija, loterija“, – šypsojosi gargždiškis.

Dalyvaudamas šiame žaidime V. Sajauskas jau yra gavęs apie 300 laiškų iš įvairių pasaulio šalių.

Kolekcijoje – muziejinė retenybė

„Kai baigiau studijas, subrendo poreikis prisiminti mūsų valstybės istorijos ištakas – norėjau menininko akimis pažvelgti, kaip tai atsispindi Lietuvos pašto ženkluose nuo Nepriklausomybės paskelbimo. Iš jų sklinda patriotiški jausmai – po tiek priespaudos metų atgavus valstybingumą atsigręžta į Lietuvos praeitį, didingas asmenybes“, – dėstė V. Sajauskas.

Lietuvos paštas įsteigtas 1918 m. lapkričio 16 d. Šio gargždiškio kolekcijoje – pirmasis Atkurtos Lietuvos pašto ženklas, išleistas po mėnesio įkūrus paštą. „Per vieną naktį besiformuojanti valstybė praturtėjo pirmaisiais pašto ženklais. Vilnietis spaustuvininkas Juozas Strazdas su spaustuvės savininku Martynu Kukta juos išleido. Neišvaizdūs, atspausdinti ant laikraštinio popieriaus, buvo praminti „baltukais“, – pasakojo V. Sajauskas.

1919 m. lenkams užgrobus Vilnių, patobulinti pašto ženklai buvo išleisti Kaune. Įdomu tai, jog 1919 m. Raseinių apskritis išleido savo pašto ženklą, o 1920 m. pritrūkus ženklų jų pasigamino ir Telšių apskritis. V. Sajausko teigimu, šie regionų pašto ženklai itin vertingi.

Menininkų saviraiška miniatiūrose

Pasak V. Sajausko, pašto ženklai – tai miniatiūros, savita meno sritis. „Tarpukariu jų kūrime dalyvavo visi žymiausi lietuvių dailės patriarchai: grafikams, skulptoriams, tapytojams buvo garbė dalyvauti pašto ženklų konkursuose, laimėti, nors ir ne visi buvo išleisti“, – teigė pašnekovas.

Dailininkas Kazys Šimonis kartu su menininku, archeologu, kraštotyrininku Tadu Daugirdu nupiešė pirmuosius spalvotus Lietuvos pašto ženklus. Tapytojas Vilius Jomantas su grafiku, meno istoriku Povilu Galaune ir tapytoju Adomu Galdiku Nepriklausomybės antrosioms metinėms sukūrė pašto ženklų seriją, tapo nugalėtoju Steigiamojo Seimo ženklų konkurse, be to, nupiešė draugijos „Lietuvos vaikas“ ženklų serijas.

Lietuvos filatelijai itin nusipelnęs dailininkas Adomas Varnas, piešęs „De jure“, Vytauto Didžiojo metinių, dr. Jono Basanavičiaus atminimo, „Lietuvos vaiko“ ženklų serijas. Tapytojas Jonas Bučas sukūrė našlaičių šalpos, standartinius Vyčio kryžiaus ir Klaipėdos atgavimo ženklus bei užspaudus „Karo našlaičių“ serijoms. Skulptorius Bernardas Bučas – Vyčio kryžiaus, Nepriklausomybės 10-mečio ženklų serijų autorius. Antanas Žmuidzinavičius ant savo pieštų pašto ženklų pasirašinėjo slapyvardžiu A. Žm. Žemaitis. Šis dailininkas – vienas iš penkių, kuriuos Pašto valdyba pakvietė kurti draugijos „Lietuvos vaikas“ užsakytus ženklus. Jis nupiešė daugumą šios meniškos serijos ženklų.

Tarpukariu pašto ženklus kūrusių menininkų būryje buvo ir moteris – Domicėlė Tarabildaitė-Tarabildienė. „Ši grafikė, tapytoja, skulptorė nupiešė tik du pašto ženklus, bet labai įsimintinus. 1933 m. ji laimėjo pašto ženklų, skirtų S. Dariui ir S. Girėnui atminti, konkursą“, – atskleidė V. Sajauskas.

Reikšmingi ir projektiniai

„Tenka girdėti nuomonių, jog tarpukario pašto ženkluose romantizuojama praeitis, betgi nė viena šalis neišgyvena nekūrusi legendų, mitų apie savo tautos didvyrius. Brangindami savo šalį ieškome iškilių asmenybių, kuriomis didžiuojamės. Ir tai ne vien kunigaikščiai, bet ir praėjusio amžiaus herojai – lakūnai S. Darius ir S. Girėnas, Feliksas Vaitkus, pakartojęs jų žygdarbį, lietuviai krepšininkai, Europos krepšinio pirmenybėse laimėję auksą, bei kitos asmenybės ir įvykiai, – kalbėjo V. Sajauskas. – Tarpukario pašto ženkluose vyravo tam tikros meno srovės, stilistikos – įdomu atpažinti juose modernizmo bruožus: gausu tradicinių lietuviškų ornamentų iš tautinių juostų, taip pat drožybos tradicijų. Tai atspindi meninės krypties ir mąstymo identitetą ir dėl to įdomūs. Tačiau būta ir politikos – užsakomi pašto ženklai su prezidento Antano Smetonos portretu.“

Pašnekovo teigimu, paskutiniai pašto ženklai išleisti 1939 m. Vilniaus atgavimo proga. „Pašto ženklai atspindi Lietuvos istoriją – laimėjimus ir netektis. Antai Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijai okupavus Lietuvą, ant sovietinių pašto ženklų lietuviai uždėjo spaudą „Laisva Lietuva“, – kalbėjo gargždiškis menininkas.

Visą gyvenimą kauptas žinias apie tarpukario pašto ženklus V. Sajauskas sumanė išdėstyti knygose, juolab kad Lietuvoje apie tai niekas nerašė, šios srities netyrinėjo.

Savo knygoje „Jie kūrė pašto ženklus 1918–1940 m.“ autorius papasakojo apie pašto ženklų kūrėjus, kurių darbai buvo išleisti, o kitoje – „Lietuvos projektiniai pašto ženklai 1918–1940 m.“ supažindino su autoriais, kurių sukurti ženklai liko tik projektai. Pasak autoriaus, jie buvo nupiešti, dažnai ir atspausdinti, bet dėl įvairių priežasčių nepanaudoti pašto paslaugoms apmokėti. „Ir visgi jie labai svarbūs mūsų istorijai ir kultūrai“, – patikino filatelistas.

Knygose atspausdinti pašto ženklai – muziejinės ir kolekcinės retenybės. Jas išleisti padėjo daug muziejininkų, kolekcininkų – svarus jų indėlis Lietuvos istorijai ir kultūrai.

„Šiandien Lietuvos pašto ženklai – iliustratyvūs paveikslėliai, meniniu požiūriu vertingesni gal 3–4 pašto ženklai. Lietuva neturi nei pašto ženklų krypties, nei tematikos, nei srovės, – palygino V. Sajauskas. – Lietuviškas pašto ženklas ir dabar galėtų būti meniškas, unikalus kaip kadaise atgavus nepriklausomybę.“

Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.

1 Komentaras

  • Kur galima būtų šias knygas įsigyti?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių