Taryboje – vasariški nesutarimai dėl Gargždų miesto parko ir žaliųjų erdvių

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba trečiadienį rinkosi į Tarybos posėdį. Šiame posėdyje svarstyti 46 klausimai. Politikai labiausiai diskutavo dėl Gargždų miesto parko, žolės pjovimo taisyklių bendro naudojimo teritorijose, posėdyje pritarta Globos centro pastato pirkimui ir Sendvario „Saulės“ mokyklos steigimui.
Tarybos posėdyje dalyvavo 25 iš 27 Tarybos narių. Posėdyje svarstytas klausimas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės turto perdavimo valdyti panaudos pagrindais asociacijai Klaipėdos rajono amatininkų bendruomenei, kilo klausimų ir netrūko aštrių pasisakymų. Apie tai skaitykite kituose „Bangos“ numeriuose.
Apsižodžiavę dėl vienokių ar kitokių priimtų sprendimų po posėdžio kai kurie Tarybos nariai susiruošė į suplanuotą vasarišką iškylą po Kuršių marias. Trumpas atokvėpis ir politikams – kitas posėdis bus tik rugpjūčio mėnesį. Žinoma, jei neprispirs kokie nors reikalai šaukti neeilinį posėdį.
Pritarė Globos centro pastato pirkimui
Savivaldybės taryba vienbalsiai pritarė anksčiau nemažai diskusijų sukėlusiam sprendimo projektui dėl pastato su žemės sklypu, tinkamo Gargždų socialinių paslaugų centro padalinio Globos centro veiklai Gargždų mieste, pirkimo. Anksčiau buvo norėta įsigyti konkretų nekilnojamąjį turtą, o dabar, po išgirstų pasiūlymų, nekilnojamasis turtas bus perkamas skelbiamų derybų būdu. Trečiadienį vykusiame Tarybos posėdyje daugiau klausimų dėl šio sprendimo projekto Tarybai nekilo. Kadangi pritarta sprendimo projektui, bus organizuojamas nekilnojamojo turto, už ne daugiau kaip 10 procentų didesnę kainą nei nepriklausomo turto vertintojo nustatyta turto rinkos vertė, pirkimas. Įsigijus nekilnojamąjį turtą Klaipėdos rajono savivaldybės taryba galėtų pastatą perduoti biudžetinei įstaigai Gargždų socialinių paslaugų centrui valdyti patikėjimo teise.
Nebaigę parko darbų taikiai sutarė
Svarstant klausimą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2024 m. sausio 25 d. sprendimo „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės strateginio veiklos plano 2024–2026 m. tvirtinimo“ pakeitimo, kuriame pristatytas ir skubus pakeitimas, susijęs su Gargždų miesto parko infrastruktūros sutvarkymu, kilo diskusija. Tarybos posėdyje buvo pristatyta, kad siūloma perkelti 83 700 eurų į kitą programos priemonę, mat minėtos lėšos yra susijusios su garanto grąžinimu draudimo kompanijai už pasirašytos sutarties vykdymo užtikrinimą su rangovu UAB „Transjuda“, tvarkiusia Gargždų miesto parką. Taip pat yra pasirašyta taikos sutartis, pagal kurią visi rangovo įsipareigojimai yra įgyvendinti ir yra sutarta grąžinti garantą draudimo kompanijai.
Opozicijos lyderis, liberalas Justas Ruškys prašė paaiškinti situaciją. „Bendrovė „Transjuda“ atliko darbus parke: dalyje tinkamai, dalyje parko neatliko darbų – bent jau paskutiniame projekto pristatyme tokia informacija buvo – ir dėl to mes buvome kreipęsi į draudimo bendrovę, kuri buvo apdraudusi sutartį, kad gautų išmoką už blogai arba netinkamai atliktus darbus. Šiuo metu mes grąžiname tuos pinigus draudimo bendrovei. Tai ar parke darbai yra atlikti tinkamai, ar yra atlikti visi darbai ir kodėl tokia praktika? Nes tai yra pirmas atvejis, kai mes grąžiname draudimo išmoką, kurią Savivaldybė gavo už tai, kad buvo netinkamai atlikti darbai“, – posėdyje atsakymo ieškojo J. Ruškys.
Klaipėdos rajono savivaldybės Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Vaidotas Jasas teigė, kad 2023 metų vasarą buvo kreiptasi į draudimo bendrovę. UAB „Transjuda“ tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų ir draudimo bendrovė Savivaldybei išmokėjo 83 700 eurų už sutarties užtikrinimą. 2023 metų rudenį, pasak V. Jaso, Savivaldybė vienašališkai nutraukė sutartį su rangovu, nes atlikus tam tikrus paskaičiavimus tapo aišku, kad norint užbaigti parko sutvarkymo projektą reikės žymiai daugiau lėšų. „Taigi abipusių nuolaidų būdu mes su UAB „Transjuda“ pasirašėme taikos sutartį, kurioje buvo numatyta, kad jie užbaigia darbus, ištaiso defektus, kuriuos antstolis parke nustatė ir surašė aktą. UAB „Transjuda“ atsisakė pretenzijų į papildomai atliktus darbus. Tokiu būdu mes įsipareigojame sumokėti, jeigu darbai bus atlikti tinkamai, bei grąžinti draudimo bend­rovei gautą išmoką už sutarties užtikrinimą. Situacija šiandien yra tokia, kad jeigu mes negrąžiname draudimo bendrovei išmokėtos sutarties užtikrinimo, negalime galutinai užbaigti parko projekto“, – informavo V. Jasas. Jo teigimu, šiuo metu visi defektai yra ištaisyti, likę darbai yra padaryti ir yra pasirašyti priėmimo-perdavimo aktai, tad kol kas pretenzijų UAB „Transjuda“ dėl atliktų darbų nėra. Kadangi draudimas išmokėjo Savivaldybei lėšas už sutarties vykdymo užtikrinimą, UAB „Transjuda“ dabar negali gauti garantinio rašto, kuris būtų išduotas 5 metams dėl atliktų darbų, o be garantinio rašto negalima užbaigti objekto.
Pokytis – praėjęs laikas
Gargždų parko projekto savininkė, Klaipėdos rajono savivaldybės mero patarėja Toma Tuzovaitė-Markūnienė posėdyje kalbėjo, kad ši situacija nevienareikšmė: „Ar tenkina mus? Ne, netenkina, todėl, kad per ilgai užtruko, o kas yra per ilgai – natūraliai dėvisi. Mes turime tikslą išsitaisius pagrindinius defektus ir gavus ekspertų išvadas apie laiptų tinkamumą, dažymus, kurias gavome, išeiti į garantinį aptarnavimą, pabaigti parką, priduoti sutvarkyti dokumentus ir tvarkyti parką pagal garantinį aptarnavimą, jeigu turime kažkokių trūkumų.“
Opozicijos atstovas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Martynas Martišauskas samprotavo, kad, klausydamas diskusijos, prisiminė, jog prieš metus opozicijos valandoje vicemerės klausė, kokia yra situacija su delspinigiais dėl rangovo vėlavimo. „Perfrazuojant jos pagrindinė mintis buvo, kad rangovas prastas, blogai dirba, mes jį spaudžiam, darom viską dėl delspinigių išsikovojimo ir pan. Ir dar buvo paminėjusi tokią frazę, kad politikams reikėtų apsispręsti įtraukti į nepatikimų rangovų sąrašą. Ir dabar staiga dalykai apsisuka. Kas pasikeitė?“ – klausė Tarybos narys.
T. Tuzovaitė-Markūnienė teigė, kad pokytis – praėjęs laikas. „Metai praėjo, tas ir pasikeitė. Turime sutvarkytą parką, kuriuo labai džiaugiamės, kuriame vyksta renginiai, vaikai gali žaisti žaidimų aikštelėje, galime saugiai vaikščioti parku nes jis yra apšviestas. Tas ir pasikeitė. Taip, mes labai sunkiai dirbome su rangovu, bet dirbome su rangovu sunkiai vardan tų visų žmonių ir sukurto gėrio“, – kalbėjo ji ir dėkojo projekto komandai bei kvietė dalyvauti ir mėgautis renginiais parke.
Dėl sprendimo projekto pakeitimų 17 Tarybos narių balsavo už, 8 susilaikė. Dėl sprendimo projekto 15 Tarybos narių pasisakė už, 8 susilaikė.
Keičiasi švaros taisyklės
Trečiadienį vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje svarstytas klausimas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2023 m. sausio 26 d. sprendimo „Dėl Klaipėdos rajono miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo. Jame numatyta pakeisti keletą punktų, pavyzdžiui, 6-ame punkte išdėstyti, kad teritorijos tvarkomos ir valomos darbo dienomis ir šeštadieniais nuo 7 iki 22 valandos, sekmadieniais ir švenčių dienomis nuo 10 iki 15 valandos netrikdant viešosios rimties. Štai 8 punkto 1-ame papunktis pakeistas taip: „svarbiausių Klaipėdos rajono gatvių, aikščių ir jose esančių šaligatvių, kurių sąrašas patvirtintas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, užtikrinti valymą ir barstymą rytais iki 7 val., kitų teritorijų – iki 8 val., vakarais – nuo 16 iki 18 val. Nuolat susikaupiančias atliekas šalinti pagal poreikį. Prasidėjus plikšalai, gausiai sningant, organizuoti gatvių, pėsčiųjų takų, šaligatvių, autobusų stotelių valymą ir barstymą smėliu taip, kad būtų užtikrinamas saugus eismas. Tvarkant ir valant teritoriją neturi būti trikdoma gyventojų viešoji rimtis.“
Siūlė plotų neišskirti
Diskusijos Taryboje susilaukė papunktis, kuriame nurodoma, kad visi žalieji bendro naudojimo plotai (pievos, kelkraščiai, skiriamosios juostos, grioviai ir kitos teritorijos, kuriose auga žolė ar piktžolės) pjaunami pagal poreikį. Pirmą kartą žalieji plotai turi būti nušienauti ne vėliau kaip iki birželio 15 dienos, antrą kartą – iki rugsėjo 1 dienos. Anksčiau šiame papunktyje buvo nurodyta, kad bendro naudojimo teritorijų vejų, žaliųjų juostų, žaliųjų plotų, paplūdimių ir jų maudyklų, vietinės reikšmės kelių pakelių žolė turi būti pjaunama taip, kad ji būtų ne aukštesnė kaip 30 cm.
Opozicijos lyderis, liberalas J. Ruškys teigė, kad, kai iš pradžių buvo priimtas šis sprendimas, reikalavimai tokie pat buvo taikomi tiek seniūnijų prižiūrimoms teritorijoms, tiek individualių žemės sklypų savininkams. „Pagal keičiamą tvarką mes bendro naudojimo plotus išskiriam, individualių žemės sklypų savininkams mes paliekame 30 cm ribą. Ar nereikėtų suvienodinti, kad visiems būtų aiškios taisyklės, kad nebūtų skirtumų tarp Savivaldybės prižiūrimų teritorijų ir individualių žemės sklypų?“ – klausė J. Ruškys. Taip pat opozicijos atstovė, liberalė Audronė Balnionienė teigė, kad žolė kartais gali ir balandį ar gegužę būti itin aukšta, o kartais, pavyzdžiui, liepos mėnesį, būti žema, tad 30 cm reikalavimas aiškiai nurodo, kokio aukščio ribą gali žolė pasiekti. Su pakeitimu žolė gali užaugti ir daug aukštesnė, tačiau minimalus reikalavimas ją pjauti būtų tik dukart per metus.
Tarybos posėdyje buvo paaiškinta, kad yra tokių plotų, kuriems nereikalinga tokia aktyvi priežiūra, kokia yra taikoma bendro naudojimo teritorijoms. Dėl to kyla nesutarimų, ginčų, tad sprendimas, kiek kartų reikia pjauti žolę bendro naudojimo teritorijose, paliekamas seniūnijoms. Teigta, kad nurodyti 2 kartai – iki birželio 15 dienos ir iki rugsėjo 1 dienos – yra minimalus reikalavimas, nes, pavyzdžiui, miestelių centruose, parkuose, žolė pjaunama dažniau, tad seniūnai spręs, kurias teritorijas reikia šienauti, pjauti žolę dažniau, o kur rečiau. Taryba vienbalsiai pritarė šiam sprendimo projektui.
Pritarta Sendvario „Saulės“ mokyklos įsteigimui
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba vienbalsiai pritarė sprendimo projektui dėl biudžetinės įstaigos Klaipėdos rajono Sendvario „Saulės“ mokyklos įsteigimo ir nuostatų patvirtinimo. Šiuo sprendimo projektu nurodoma įsteigti biudžetinę įstaigą Klaipėdos r. Sendvario „Saulės“ mokyklą, patvirtinti jos pavadinimą ir nuostatus. Įsteigus mokyklą ir nuostatus užregistravus Registrų centre, būtų skelbiamas konkursas šios mokyklos direktoriaus pareigoms. Kaip rašoma Tarybai pateiktame aiškinamajame rašte, paskirtas mokyklos direktorius galėtų koordinuoti darbus, kurie susiję su būsimos mokyklos veikla. Taip pat netoli šios mokyklos (Juodžemių g. 29, Mazūriškės) Savivaldybės bus statomas 8 grupių (150 vietų) lopšelis-darželis. „Atstumas tarp šių dviejų pastatų yra apie 800 metrų, o abiejuose pastatuose bus ugdomi ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikai, todėl tikslinga nuostatuose įteisinti ir Sendvario „Saulės“ mokyklos Mazūriškių skyrių. Už šio skyriaus veiklą atsakingas būtų tas pats vadovas, kuris vadovaus ir Sendvario „Saulės“ mokyklai. Viena šių įstaigų administracija galės operatyviau spręsti vaikų priėmimo, grupių, klasių komplektavimo, efektyvesnio patalpų panaudojimo klausimus“, – informuojama aiškinamajame rašte.
Gabrielė ČIUNKAITĖ
Autorės nuotr.