Tarybos narių išlaidos reglamento nepažeidė, bet pasigedo tausojimo

Praėjusią savaitę vykusiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komitete pristatyta informacija apie šių metų Savivaldybės biudžetą bei praėjusios kadencijos Tarybos narių išlaidų kompensavimo pagrįstumo atitikties audito ataskaita.


Biudžeto pajamos augo
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto posėdyje Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė pristatė, kad pajamų planas yra vykdomas tinkamai – iš 4 mln. eurų viršplaninių lėšų dar yra apie 1 mln. 100 tūkst. eurų. „Išlaidų planas taip pat vykdomas, per 9 šių metų mėnesius išlaidos vykdomos geriau nei lyginant su praėjusiais metais. Dabar atidžiai peržiūrime biudžetą, gruodžio 1 d. turėsime gana stip­rų perskirstymą“, – paaiškino I. Gailiuvienė.
I. Gailiuvienės teigimu, biudžetas sukėlė ir iššūkių, vienas jų – indeksavimas, kai taikomos priemonės, skirtos sumažinti infliacijos įtaką pastovioms pajamoms arba kitoms pastovioms vertėms. „Kainos auga, o projektų sutartys pasirašytos prieš keletą metų, per tą laiką kainos išaugo, tad reikėjo indeksuoti. Kai kurie projektai metų pradžioje buvo labiau optimistiškai suplanuoti, tačiau darbai vyksta lėčiau, tad pavyksta išlaikyti balansą“, – Kontrolės komiteto posėdyje kalbėjo skyriaus vedėja.
Kontrolės komiteto pirmininkė, rajono Tarybos liberalų sąjūdžio frakcijos narė Loreta Urbutė komentavo, kad su Savivaldybės vykdomais projektais kartais kyla probleminių situacijų. „Savivaldybė šiuo metu turi nemažai vykdomų projektų, daugumai jų reikia papildomo finansavimo, sumos ne keli tūkstančiai eurų, jos šimtatūkstantinės“, – teigė L. Urbutė ir klausė skyriaus vedėjos, kokia yra tendencija biudžete dėl papildomo projektų finansavimo.
I. Gailiuvienė komentavo, kad papildomo finansavimo – daugiau nei 150 tūkst. Eur – prireiks Endriejavo kultūros namams, mat dar yra neužbaigtų darbų, tačiau kitiems projektams šiuo metu papildomų lėšų neprireikia. Vis dėlto ji pažymėjo, kad tai – dėl anksčiau minėto indeksavimo.

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė, Kontrolės komiteto pirmininkė L. Urbutė teikė siūlymą priimti atsakingus sprendimus.


Neišsiskiria iš kitų savivaldybių
Komiteto posėdžio metu pristatytas klausimas dėl Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos III–IV ketvirčio veiklos plano vykdymo – atlikto Klaipėdos rajono savivaldybės 2019‒2023 m. kadencijos Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narių išlaidų kompensavimo pagrįstumo atitikties audito ataskaitos pristatymas. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kontrolierė Dalia Gečienė komentavo, kad situacija dvejopa. „Pagal reglamentą viskas gražu, sekretoriatas ir buhalterija tvarkingai atliko savo darbą, bet, žvelgiant į racionalumą ir lėšų tausojimo principus, ką visuomenininkai, ko gero, ir akcentuoja, niekuo neišsiskiriame iš kitų savivaldybių“, – teigė kontrolierė.
Po audito ataskaitos pristatymo Kontrolės komiteto pirmininkės pavaduotojas, rajono Tarybos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Šarūnas Nenartavičius teiravosi dėl kitų tarnybų darbo: „Matome atvejus viešojoje erdvėje, kai, pavyzdžiui, pilasi degalus tik toje pačioje degalinėje. Dėl sportinio azarto noriu paklausti: visuomenininkai pasiima dokumentus, o kitos tarnybos žiūri, ar jie laukia visuomenininkų išvadų?“
Kontrolierė D. Gečienė atsakė, kad tarnybos laukia visuomenininkų arba Kontrolės ir audito tarnybos audito išvadų. „2022 m. atlikome finansinį auditą, mes atkreipėme dėmesį į lėšų panaudojimo teisėtumą. Sutapo, kad STT taip pat domėjosi. Jiems mūsų tvarka, reglamentas ir atsiskaitymas tiko, nes viskas yra skelbiama viešai“, – paaiškino specialistė.
Komiteto pirmininkė L. Urbutė po pristatymo pateikė siūlymą rekomenduoti merui priimti sprendimą dėl neužtikrinto Savivaldybės biudžeto lėšų racionalaus naudojimo ir tausojimo principų. Tam komiteto posėdžio metu vienbalsiai pritarta.

Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kontrolierė D. Gečienė komentavo, kad situacija dvejopa.


Pavedė atlikti auditą
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba šių metų birželio 29 d. sprendimu pavedė Klaipėdos rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai atlikti atitikties auditą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės 2019–2023 metų kadencijos Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narių išlaidų kompensavimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamente yra nustatyta, kad „Tarybos nariui su jo, kaip Tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, kompiuterinės technikos nuomos, transporto išlaidoms, kiek jų nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai Savivaldybės administracija, apmokėti kas mėnesį mokama ne didesnė kaip 300 eurų dydžio išmoka atsiskaitytinai.“
Audito ataskaitoje pateikiama informacija, kad į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą 2019–2023 metų kadencijai išrinkti 27 Tarybos nariai, tačiau per visą ketverių metų kadenciją Tarybos nariais skirtingais laikotarpiais buvo 34 asmenys.
2019–2023 metų kadencijos skirtingais laikotarpiais 2–3 Tarybos nariai buvo atsisakę išmokų. Vienas Tarybos narys 2023 metais, iki prasidedant Atitikties auditui, grąžino 2019 metais gautas išmokas. 2020–2023 metais minėtas Tarybos narys buvo atsisakęs išmokų.

Kontrolės komiteto pirmininkės pavaduotojas Š. Nenartavičius kėlė klausimą, kokių išvadų laukia kitos tarnybos.


Dabartiniams atlyginimai didesni
Reaguodamas į ne vieną mėnesį skambantį vadinamąjį „čekiukų“ skandalą, Seimas birželio viduryje palaimino Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kuriomis nustatytas naujas savivaldybių tarybų narių darbo apmokėjimas. Iki tol kiekviena savivaldybė pagal savivaldybės tarybos veiklos reglamentą pati numatydavo, kaip tarybos nariui turi būti atlyginta už transporto, kanceliarines, ryšio ir kitas išlaidas, patirtas atliekant tarybos nario funkcijas. Dabar visose savivaldybėse galioja vienoda tvarka. Vietos savivaldos įstatymo pataisos lėmė, kad tarybų nariams dabar mokamos ne išmokos, o atlyginimas, priklausantis nuo savivaldybės mero algos dydžio. Merų atlyginimai priklauso nuo savivaldybėje registruotų gyventojų skaičiaus. Eilinis savivaldybės tarybos narys gauna penktadalio mero algos dydžio darbo užmokestį. Taigi šios kadencijos savivaldos politikai Lietuvoje pagal naują tvarką gaudami atlyginimą gauna kur kas daugiau nei ankstesnieji išmokų: nuo 640 eurų mažosiose savivaldybėse iki 805 eurų Vilniuje „į rankas“.
Sumos neviršijo – pristigo principo
Minėto audito ataskaitos duomenimis, išmokų Savivaldybės tarybos nariams skyrimas ir atsiskaitymas už lėšų panaudojimą atitiko Savivaldybės tarybos veiklos reglamentą, nes buvo pateikti visi išlaidas patvirtinantys dokumentai, išlaidos atitinka kompensuojamų išlaidų sąrašą, o išlaidų sumos neviršija nustatytos 300 Eur sumos.
Tačiau auditas parodė, kad nebuvo užtikrintas Savivaldybės biudžeto lėšų racionalaus naudojimo ir tausojimo principas. „Audito metu laikėmės nuostatos, kad Savivaldybės tarybos narių veiklai skirtų išmokų racionalaus naudojimo ir tausojimo principas užtikrintas, jei nėra apgaulės požymių turinčių atvejų, tokių kaip pateikti ne paties Tarybos nario patirtų išlaidų dokumentai, išlaidos neatitinka kompensuojamų išlaidų rūšies, išlaidos patirtos veiklai, nesusijusiai su Tarybos nario veikla“, – teigiama audito ataskaitoje.

Degalai degė greitai
Patikrinus pateiktus degalų įsigijimą patvirtinančius čekius nustatyta, kad kai kurie Tarybos nariai pylėsi dviejų ar trijų rūšių degalų per mėnesį, nors formaliai reikalavimo pateikti informaciją, kiek tarybos narys turi automobilių ir kokie degalai juose naudojami – nėra. Taip pat buvo atvejų, kai kiekvieną kartą pilant degalus toje pačioje degalinėje naudojamos skirtingos mokėjimo arba nuolaidų kortelės. Pasitaikė ir atvejų, kai degalų kai kurie Tarybos nariai pylėsi 2–5 kartus per dieną ar vienu metu įsipylė per 100 litrų degalų. Didžiausias vienu metu įpiltų degalų kiekis – 230 litrų.
Atsižvelgiant į viešojoje erd­vėje platinamą nuomonę, kad su tarybos nario pareigomis nesusijusi veikla laikoma ir tuomet, kai degalai įsigyjami ne tos savivaldybės, kurios bendruomenei atstovauja tarybos narys, teritorijoje, kontrolierės atkreipė dėmesį, kad yra atvejų, kai Tarybos nariai degalus pylė ne Klaipėdos rajono ar Klaipėdos miesto teritorijoje esančiose degalinėse.
Ataskaitoje pažymima, kad atsižvelgiant į Tarybos narių patirtų išlaidų sumas kompiuterinės įrangos nuomai galima daryti prielaidą, kad dalis įrangos ne nuomota, o faktiškai įsigyta per tam tikrą laikotarpį išsimokėtinai.


Klaipėdos rajono savivaldybės kontrolės ir audito ataskaitoje pažymėta, kad, vertinant Savivaldybės biudžeto lėšų naudojimo racionalumą ir tausojimą, atkreiptas dėmesys į tai, kad Klaipėdos rajono savivaldybės veiklos reglamente ar kitame dokumente nebuvo nustatyti tokie reikalavimai:
1) pateikti duomenis, kiek ir kokių automobilių Tarybos narys naudoja (dėl degalų rūšies, kuro sunaudojimo normos, kitų automobilio eksploatavimo išlaidų);
2) nebuvo reikalavimo pildyti kelionės lapus (dėl įrodymo, kad degalai sunaudoti tik vykdant Tarybos nario veiklą);
3) nebuvo reikalavimo deklaruoti, kokias nuolaidų korteles naudoja Tarybos narys (deklaravo tik Tarybos nariai, kurie degalus pylėsi automatinėse degalinėse);
4) nebuvo reikalavimo deklaruoti, kiek ir kokių atsiskaitymo kortelių turi Tarybos narys;
5) nebuvo nustatyti jokie limitai ir/ar proporcijos, kiek lėšų kokioms išlaidoms skirti;
6) nebuvo reikalavimo degalus pilti tik Klaipėdos rajono ar Klaipėdos miesto teritorijoje esančiose degalinėse.


Parengė
Gabrielė ČIUNKAITĖ
A. VALAIČIO nuotr. iš
„Bangos“ archyvo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių