Tarybos narių „naujokų“ veiklos peripetijos: darbas verda ne tik posėdžiuose

Praėjusių metų balandį pro Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdžių salės duris žengė ir keli nauji pirmąkart Tarybos nario darbą 2023–2027 m. kadencijoje pradėję politikai.
„Banga“ domėjosi, kaip šį darbą prieš įšokdami į politiko batus įsivaizdavo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariai „naujokai“ ir su kokiais išbandymais tenka jiems susidurti.
Politikų klausėme, ar įsivaizdavimas apie Tarybos nario darbą pasiteisino realybėje, koks per metus priimtas Tarybos sprendimas jiems atrodo geriausias, priimtiniausias ar novatoriškiausias ir dėl kokio sprendimo teko labiausiai diskutuoti ar buvo sunkiausia apsispręsti balsuojant.
Pravertė ankstesnė patirtis
Valdančiajai daugumai priklausantis Tautos ir teisingumo, Lietuvos socialdemokratų ir demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Audrius Kampas teigė, kad žodis „naujokas“ – teisingai parašytas kabutėse, mat jis yra buvęs Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys dar praėjusiame amžiuje – 1995–1997 metų kadencijoje. Paklaustas, ar įsivaizdavimas apie Tarybos nario darbą pasiteisino realybėje, ar susidurta su kokiais netikėtumais, Tarybos narys teigė, kad šiokį tokį įsivaizdavimą turėjo tiek iš ankstesnės patirties, tiek dirbdamas Savivaldybės administracijoje, tad atotrūkio tarp įsivaizdavimo ir realybės nejaučia. „Nieko netikėto Tarybos nario darbe nėra. Kad galėtum nuoširdžiai dirbti Taryboje, reikia kaip ir kiekviename darbe gilintis į darbą, į teisės aktus, dokumentus, tartis su kolegomis, rinkėjais ir specialistais“, – pažymėjo A. Kampas.
Tarybos nario teigimu, priimtiniausias Tarybos sprendimas – dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento pakeitimo, dėl Tarybos nario darbo apmokėjimo: „Praėjus 32 metams nuo Nepriklausomybės, atsikratyta sovietinio (tarybinio) palikimo, atkreiptas dėmesys, kad Savivaldybės tarybos narys negali ir neturi dirbti neatlygintinai.“
A. Kampas pažymėjo, kad sunkiausia Tarybos nariui apsispręsti būna tada, kai reikia priimti sprendimą dėl papildomų lėšų vienokiam ar kitokiam projektui finansuoti. „Tai dažniausiai kelia didžiausias diskusijas, ypač bendruomenei jautriais klausimais. Nė vienas nėra visų galų meistras, nė vienas negali išmanyti visų dalykų, todėl tenka diskutuoti, ieškoti sutarimo, konsensuso, o kartais – mažesnės blogybės“, – akcentavo Tarybos narys.
Nuolat domėtis – būtina
Valdančiosios daugumos atstovė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Eglė Jaugelavičė „Bangai“ komentavo, kad pradėdama Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narės darbą lūkesčių neturėjo, savanoriaudama visuomenei buvo prisilietusi prie savivaldos darbo ir mano, kad gilintis, daug domėtis, ieškoti atsakymų reikia nuolat: „Tai nesibaigiantis procesas, nes savivaldos sprendimai apima labai daug sričių. Darbas labai įdomus ir akiratį praplečiantis.“
Tarybos narė dalijosi, kad novatoriškiausias Tarybos sprendimas – Klaipėdos rajono gyventojo kortelė. E. Jaugelavičė labai palaiko ir bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų socialinius verslus, kuriems būtinas Savivaldybės prisidėjimas. Ji pasidžiaugė ir bendradarbystės centro „Spiečius“ įsikūrimu Gargžduose, padėsiančiu auginti jaunuosius verslininkus. Sunkiausiu sprendimu politikė įvardijo sprendimo projektą dėl krepšinio klubo Gargždų „Gargždai“ finansavimo ir įsigijimo, dėl siūlyto pirkti Palangos krepšinio klubo. „Džiaugiuosi, kad ne vienas projektas būna pristatomas prieš Tarybos posėdžius, todėl ir apsispręsti būna lengviau. Daug diskusijų būna dėl kelių projektavimo, remonto, dėl švietimo įstaigų tinklo plėtros poreikio, turizmui skirtų vietovių pritaikymo ir pan.“, – teigė E. Jaugelavičė.
Sveikatos centro įkūrimas – pokytis
Kita valdančiosios daugumos atstovė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė, Tarybos narė „naujokė“ Rima Leonauskienė „Bangai“ teigė, kad yra ne visai naujokė, teko metus dirbti praeitoje Taryboje, o kandidatuodama rinkimuose jau žinojo, kokie darbai jos laukia. „Esu Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komiteto pirmininko pavaduotoja. Man ši sritis yra žinomiausia. Todėl lengviausia apsispręsti priimant sprendimus“, – pažymėjo politikė ir pridūrė, kad pagaliau prasidės Klaipėdos rajono sveikatos centro veikla, kurioje mato didžiausią pokyčių naudą pacientams.
Ji įvardijo, kad šis Tarybos priimtas sprendimas pritrauks medicinines paslaugas arčiau paciento gyvenamosios vietos, trumpės eilės pas gydytojus, bus daugiau kokybiškų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir dienos paslaugų savivaldybės gyventojams, užtikrinant gyvenimo kokybę ir gerovę: „Integracija su savivaldybių visuomenės sveikatos biurų specialistų teikiamomis paslaugomis sustiprins sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos paslaugas. Esu visuomenės sveikatos specialistė, nuolat bendrauju su gyventojais, stengiuosi pagal galimybes reaguoti į kiekvieną jų rūpimą klausimą, ypač sveikatos apsaugos srityje.“
R. Leonauskienė dalijosi, kad negali išskirti vieno reikšmingo Tarybos priimto sprendimo, mat jie visi svarbūs, tačiau Tarybos narei norisi, kad rajono kelių būklė gerėtų, kad ugdymo įstaigos, vykdančios priešmokyklinį ir ikimokyklinį ugdymą, bei bendrojo ugdymo mokyklos būtų modernizuotos ir spartėtų jų plėtra.
Įžvelgia esminių sprendimų stoką
Opozicijos, liberalų sąjūdžio frakcijos narys Julius Pozingis politika domisi jau daugelį metų, todėl net ir nebūdamas Tarybos dalimi jis pakankamai gerai įsivaizdavo Tarybos nario darbą. Vis dėlto J. Pozingis atkreipė dėmesį, kad neįvertino, kiek laiko ir pastangų reikia įdėti gilinantis į projektus, teikti pasiūlymus ar diskutuoti su projekto autoriais. „Kai kam gali pasirodyti, kad Tarybos nario veikla yra tik dalyvavimas posėdžiuose ir mygtukų spaudinėjimas. Bet iš tikro taip nėra, jeigu esi aktyvus ir siekiantis pokyčių. Netikėtumu pavadinčiau didelį kiekį techninių ar nereikšmingų klausimų, kurie niekaip nepakeičia Klaipėdos rajono gyventojų gyvenimo, o esminių sprendimo projektų Taryboje, deja, svarstoma vienetai“, – pažymėjo Tarybos narys.
Jam, kaip naujokui Taryboje, susidarė įspūdis, kad daugelis nagrinėjamų klausimų yra tąsa iš praeitos kadencijos ir šioje kadencijoje dar nebuvo pateiktas nė vienas projektas, kurį J. Pozingis galėtų išskirti kaip priimtiniausią. „Kaip būsimą gerą sprendimą, kurį, tikiuosi, ateityje priims Taryba, paminėčiau šiuo metu kuriamą viziją, planus Gargždų miesto centrinės dalies sutvarkymui. Mano įsitikinimu, tai turėtų būti daroma ir su kitomis rajono teritorijomis siekiant esminių pokyčių“, – akcentavo Tarybos narys.
Pasak J. Pozingio, daugiausia Taryboje diskutuota dėl sveikatos įstaigų reformos. „Iš esmės, kad turi būti judama į priekį, sutinka visi. Tačiau politikų padarytos klaidos sužlugdė specia­listų atliktą darbą ir, manytina, bendras rezultatas nebus toks, kokio tikisi gyventojai. Paimti pinigus sienų dažams – tai ne reforma. Reforma, kai visos rajone veikiančios įstaigos turi reikalingą gydytoją, įrangą, personalą. Reformos tikslas – gyventojas, pacientas, o ne siena ar gražesnis kabinetas“, – dėmesį atkreipė politikas.
Džiaugiasi profesionalia parama
Opozicijos atstovė, Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Rekvita Bagdonienė „Bangai“ komentavo, kad politikoje yra naujokė, tad buvo sunku įsivaizduoti, kiek atsidavimo, laiko, pastangų ir emocijų reikalauja Tarybos nario darbas. Pasak jos, pagrindinė veikla verda komitetuose, komisijose, darbo grupėse, kur vyksta didžiosios diskusijos, klausimų išgryninimas. „Labai kviečiu gyventojus stebėti transliacijas gyvai, nes ten priimami aktualūs sprendimai visiems ir matosi tikrasis Tarybos narių darbas. Liberalų sąjūdžio frakcijoje esame keturi naujokai, tad labai pravertė profesionali patyrusių kolegų parama. Su jais kartu gyvai gvildename visas procedūras, reglamentą, teikiamus sprendimus. Visi paruošiamieji darbai prasideda gerokai anksčiau nei posėdžiai“, – Tarybos nario darbo ypatumus pristatė R. Bagdonienė.
Ji akcentavo, kad esant opozicijoje nesinori būti tik kritikuojančiu balsu, tačiau su frakcija nusprendė nebūti tylinčiais Tarybos darbo stebėjimais, įžvelgti klaidas, teikti savo siūlymus, sprendimus: „Pastarieji, deja, sunkiai skinasi kelią. Nors tuo pačiu galiu ir pasidžiaugti, kad mūsų siūlytas sprendimas „Dėl pilietinio pasipriešinimo organizacijų rėmimo“, kad ir su mažesniu finansavimu nei siūlėme, bet buvo priimtas.“
Daugiausia diskusijų sukėlusį klausimą Tarybos narė įvardijo privačių darželių užmokesčio kompensavimo sprendimo projektą, mat vietų valstybiniuose darželiuose trūksta. Ir, nors darželiai yra statomi, pagalbos tėvams reikia skubiai.
Pasigedo politinio turinio
Jauniausias Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, opozicijos atstovas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Martynas Martišauskas dalijosi, kad įsivaizduotas Tarybos nario darbas daugmaž atitiko jo lūkesčius, tačiau yra ir nuostabos. „Tikėjausi, kad vietos savivaldoje bus daugiau argumentuotų politinių diskusijų dėl strateginių pokyčių rajone, taip įsivaizdavau šias pareigas. Tikėjausi, kad plati valdančioji dauguma turės daugiau ambicijos ir teiks Tarybai klausimus, kurie leistų kurti proveržį rajone. Visgi politinio turinio pritrūksta. Šiandien Tarybos nario darbotvarkėje dominuoja techninių klausimų „palaiminimas“, – pažymėjo Tarybos narys.

Jis akcentavo, kad Savivaldybė susiduria su priedangų, sveikatos apsaugos, švietimo, kelių problemomis, tačiau laukiant, kol pokytį padarys nacionalinė valdžia, politiko manymu, kad galima iššvaistyti laiką: „Kolegos iš daugumos paskaitę sakytų – tik kritika, jokių pasiūlymų. Visgi atsakomybė buvo patikėta dabartinei daugumai, todėl ambicijos lūkesčiai lieka kolegoms.“
M. Martišauskas „Bangai“ komentavo, kad per metus buvo priimta gerų pavienių iniciatyvų, pavyzdžiui, Savivaldybės dalyvavimas Vidaus reikalų ministerijos bandomajame projekte dėl narkotikų vartojimo ir platinimo prevencijos mokyklose, Inovacijų agentūros bendradarbystės centro „Spiečius“ įkūrimas, kuriame verslo idėjas turintys gyventojai sulauks visokeriopos pagalbos. „Taip pat svarbus ir būsimas Gargždų centro humanizavimas, nors jis buvo sugalvotas dar senosios daugumos. Džiaugiuosi, kad jo vizija liko neišdarkyta, nors neabejoju, kad tokių pavienių iniciatyvų bus ateityje. Deja, bet didesnių pokyčių ir proveržio kūrimo pasigendu. Ta pati sveikatos centrų reforma, kuri ilgainiui turėjo sugrąžinti sveikatos paslaugas į Gargždus, deja, buvo pradėta įgyvendinti neatsakingai, tarp rajono medikų bendruomenės diskredituojant pačią reformą“, – pažymėjo politikas.
Jis taip pat akcentavo, kad opozicijos atstovui matant sprendimuose neteisingumą, viešo intereso silpnesnį gynimą, tenka garsiau išsakyti savo argumentus, kad atkreiptų dėmesį, tačiau su kolegomis tai daroma tik esant būtinybei. „Sunkiausia apsispręsti buvo dėl Gargždų krepšinio epopėjos, ši žiemos istorija privertė situaciją vertinti šaltai ir racionaliai, ne emocijomis. Neatsakingo asmens veiksmai savivaldybės gyventojų viešą interesą buvo įstūmę į kampą, klausiant, ar jūs norite krepšinio, ar nenorite? – aiškino M. Martišauskas. – Nepasakant to, kad už asmens klaidas turės mokėti vietos gyventojai. Apmaudu, jog, pasklidus pirmiems neigiamiems signalams, valdantieji nesureagavo griežčiau. Sulaukėme to, kad neigiamai nuskambėjome nacionaliniu mastu ir mokesčių mokėtojų pinigai buvo išleisti neatsakingai. Tikiuosi tokių klaidų nekartosime.“

• Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje yra 27 nariai. Valdančiojoje daugumoje yra 18 narių, ją sudaro šios frakcijos: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Tautos ir teisingumo, Lietuvos socialdemokratų bei demokratų „Vardan Lietuvos“. Tarybos mažumą sudaro 9 opozicijos nariai iš Lietuvos liberalų sąjūdžio bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijų.
• Savivaldybės tarybos nariai dalyvauja 5 komitetuose: Ekonomikos ir biudžeto, Vietos ūkio ir kaimo reikalų, Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos, Švietimo, kultūros ir sporto bei Kontrolės komitete.
• Tarybos viename posėdyje gali būti svarstoma 30–80 sprendimo projektų.
• Tarybos posėdžiai vyksta kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį. Savaitę prieš tai vyksta 4 komitetų posėdžiai. Ne rečiau kaip kartą per pusę metų vieno iš Tarybos posėdžių pabaigoje yra organizuojama Tarybos mažumos valanda.
• Savivaldybės tarybos veiklos reglamente numatyta, kad Tarybos nariui už darbo laiką, atliekant Tarybos nario pareigas, yra atlyginama. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariui nustatomas 20 procentų mero darbo užmokesčio dydžio atlyginimas.
• Savivaldybės tarybos opozicijos lyderiui ir nuolatinių Savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų pirmininkams nustatoma 20 procentų didesnio dydžio Savivaldybės tarybos narių atlyginimas.
• Savivaldybės taryba 2023 metais dalyvavo 13 posėdžių ir 1 neeiliniame. Taryba svarstė 454 sprendimų projektus ir išklausė 32 informacijas. Taryba, pirmininkaujant merui, priėmė 438 sprendimus.

Gabrielė ČIUNKAITĖ
A. VALAIČIO nuotr.