Tarybos posėdyje susikirto dėl P. Cvirkos gatvės pavadinimo keitimo

Autorės nuotr.: Tarybos TS-LKD frakcijos atstovai posėdyje teigė, kad P. Cvirkos gatvės pavadinimas Gargžduose turi būti pakeistas nelaukiant desovietizacijos įstatymo.

Nors paprastai liepa politikams – ato­stogų metas, tačiau Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariai rinkosi į posėdį aptarti svarbių klausimų. Iš 27 politikų dalyvavo 24: Tarybos nariai Raimondas Simonavičius ir Nerijus Galvanauskas ato-stogauja, o Tarybos narys Arvydas Katkus posėdyje nedalyvavo dėl nedarbingumo.
Antradienį vykusiame posėdyje prisiekė dvi Tarybos narės – su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kandidatavusi – Rima Leonauskienė ir su Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais – Rasa Petrauskienė.
Aštrios diskusijos užvirė ties, atrodo, eiliniu darbotvarkės klausimu: dėl gatvių pavadinimų suteikimo.


Siūlė atsiklausti gyventojų
Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas antradienį vykusiame Tarybos posėdyje pristatęs klausimą paminėjo atskirąjį Tarybos nario, TS-LKD frakcijos pirmininko Alfredo Šiaulio prašymą svarstyti klausimą dėl Petro Cvirkos gatvės pavadinimo Gargžduose keitimo. Tarybos ir minėtos frakcijos narė Rasa Linkienė minėjo, kad ji dar balandžio mėn. kreipėsi dėl šios gatvės pavadinimo keitimo klausimo. „Iš Savivaldybės sekretoriato gavau dirbusios komisijos protokolo nuorašą, kad yra siūlymas keisti į ankstesnį pavadinimą. Klausiu Administracijos direktoriaus: kokioje dabar eigoje yra šis klausimas? Ar jis atsidūrė jūsų stalčiuje?“, ‒ teiravosi politikė.
Pirmąjį mėnesį dirbantis Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas atsakė, kad jo stalčiuje esą nėra tokio klausimo. „Jei klaustumėte mano asmeninės nuomonės, dėl pavadinimo keitimo vadovaučiausi tos gatvės gyventojų apklausos rezultatais. Šiandien Taryba yra laisva apsispręsti“, ‒ trumpai pakomentavo Administracijos direktorius.
Rajono vadovas B. Markauskas paminėjo, kad lapkričio mėn. Seime planuojama svarstyti desovietizacijos įstatymą ir esą bus aiškiai įvardyta, kokių gatvių pavadinimų savivaldybėse turėtų nelikti. „Taip pat siūlau iniciatoriams padaryti P. Cvirkos gatvės gyventojų apklausą ir turėti bent jų pritarimą“, ‒ siūlė neskubėti meras.
Tačiau diskusijos šiuo klausimu vis tiek nesibaigė, o dar labiau sukunkuliavo.


Prikišo sovietinius laikus
Birželio mėn. prisiekusi Tarybos narė, frakcijos „Kuriam kartu“ narė Regina Kernagienė domėjosi, kodėl buvusieji 3 metus valdančioje daugumoje nedarė nieko, kad būtų pakeistas šios gatvės pavadinimas. Tarybos narė R. Linkienė atsakė, kad siūlymai buvo pateikti.
Tarybos narė, TS-LKD frakcijos narė Rasa Petrauskienė posėdžio metu teigė, kad nė vienam Lietuvos miestui, kur buvo keičiamas analogiškas gatvės pavadinimas nekilo papildomų diskusijų. „P. Cvirka buvo pripažintas vienas iš 20 didžiausių kolaborantų… Viskas yra įrodyta ir nuspręsta. Kam laukti įstatymo? Balandžio mėn. TS-LKD frakcija pateikė siūlymą. Šitaip nesiskaityti su frakcijos siūlymu – kaip sovietiniais laikais“, ‒ prikišo Tarybos narė. Ji Administracijos direktoriui priminė, kad buvo toks posėdis, kuriam ji pati ir vadovavo. Anot R. Petrauskienės, tuomet specialistai išdiskutavo ir yra protokolas, kuriame viskas aprašyta. „Jei darbai nutrūksta, čia yra bėda, ‒ teigė politikė. ‒ Mes norime atlikto komisijos darbo pratęsimo.“
Tarybos narė Loreta Piaulokaitė-Motuzienė posėdyje samprotavo, kad apie gatvės pavadinimo keitimą iš tikrųjų turėtų nuspręsti joje gyvenantys gyventojai ir Tarybos nariai turėtų gauti jų pritarimą. „Jei mes priimame sprendimą keisti, šiuo metu mes neturime jokių galimybių kompensuoti žmonėms adresų, lentelių su gatvės pavadinimais keitimo. Kai bus priimtas desovietizacijos įstatymas, manau, kad šiems dalykams bus numatytos ir lėšos. Siūlau balsuoti pagal sprendimo projektą, tegul komisija sprendžia, sulaukia desovietizacijos įstatymo ir visiems viskas bus aišku“, ‒ bandė diskusijas pabaigti opozicijos atstovė L. Piaulokaitė-Motuzienė.


Įvertinti finansines išeigas
Tarybos narė, Liberalų frakcijos narė Audronė Balnionienė pasiūlė, kad Administracijos direktorius raštu pateiktų informaciją pagal prie šio klausimo dirbusios komisijos priimtą sprendimą, kokioje situacijoje yra procesas, taip pat įvertinti galimas finansines išeigas ir kitą posėdį pateikti Tarybos nariams, kas yra nuveikta. „Jei keičiantis politinei bendruomenei visi komisijų priimti sprendimai bus guldomi į stalčių, tai gal mums čia neverta diskutuoti, rinktis ir priiminėti sprendimus?“, ‒ retoriškai klausė politikė.
Meras pritarė, kad toks protokolinis pavedimas galimas, o esą paskaičiuoti atsieisiančius kaštus taip pat būtų gerai.
Tačiau Tarybos narė R. Kernagienė siūlė neužkrauti Administracijos direktoriaus „tokiais niekiniais darbais“. Jos teigimu, „komisija dirbo prie buvusios valdančiosios daugumos. Sekant jūsų pavyzdžiu, kada jūs sugebėjote išmesti daugiafunkcio sporto centro projektą už 170 tūkst. ir padaryti nuostolį rajonui… Kas už tai atsakys? Yra rimtesnių darbų.“
„Gal neberodykime savo išmonės, o dirbkime“, ‒ pasiūlė Tarybos narys, opozicijos atstovas Vaclovas Macijauskas.

Darbų jau nuveikta
Po balsavimo posėdyje Tarybos narė R. Petrauskienė išsakė savo nuomonę: „Man smagu, kad šis karo fone iškilęs klausimas padėjo atvirai atsiskleisti ir dabar matome, kokios spalvos yra mūsų valdantieji.“
Rajono vadovas B. Markauskas atsakė, jog gaila, kad tokia tema yra eskaluojama ne vietoje ir ne laiku.
Tarybos narys A. Šiaulys taip pat išsakė savo nuomonę: „Teisingas pasakymas, sklandantis socialiniuose tinkluose, kad Klaipėdos rajone į valdžią sugrįžo sovietiniai paminklai.“
Tarybos narys V. Macijauskas prašė baigti šį skaldymąsi. „Mes visi Lietuvos piliečiai ir šio rajono gyventojai. Diskutuokime, kaip ir ką keisime. Bet, gerbiama Rasa, etikečių klijavimas – jums visai ne prie veido“, ‒ apibendrino Tarybos narys.
Rajono vadovas B. Markauskas priminė, kad rajone jau kai kur sunaikinti likę sovietiniai paminklai.
Klaipėdos rajono savivaldybės išplatintame pranešime spaudai išvardyta, kad Dovilų kapinėse nukabinti užrašai, Aukštkiemių kaime pašalintas akmuo, pažymėtas sovietine simbolika, o artimiausiu metu sovietinių simbolių neliks ir Gargžduose, ir Kretingalėje. Taip pat šią savaitę vykdomi Gargždų miesto parke esančio gelžbetoninio postamento su užrašu demontavimo darbai. Toje vietoje bus pakabinta informacinė lentelė, suderinta su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centru.
„Kretingalės seniūnija taip pat jau nusipirko paslaugą ir artimiausiu metu bus organizuojamas obelisko demontavimas bei geofizikiniai tyrimai, turintys atsakyti į klausimą, ar kapinėse apskritai yra palaidotų karių, o jei taip – kur yra tikslios laidojimo vietos“, ‒ vardijama pranešime žiniasklaidai.


Monika CALZONAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių