Teatro pamokos Žiedų skersgatvyje: džiaugsmas būti kartu
Klaipėdoje, Žiedų skersgatvis 3 žymimoje teritorijoje, sovietmečiu veikė sklindančių iš Vakarų radijo stočių signalų slopintuvų bazė. Dar anksčiau čia buvo žydų ritualinių paslaugų pastatas. Šiuo metu pastatas grąžintas teisėtiems jų savininkams, jame veikia 1988 m. atsikūrusi Klaipėdos žydų bendruomenė.
Perduoti tautos kultūros tradicijas
„Kai atsiėmėm pastatus, juose nebuvo nei langų, nei durų“, – aprodydamas patalpas sako bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis. Pastate įkurdintas bendruomenės pirmininko kabinetas, valgyklos salė ir maisto gamybos blokas – bendruomenė globoja vienišus tautiečius, kurie čia gali ateiti nemokamai pavalgyti; baseinas Mikvė, žydų tradicijoje naudojamas apsivalymo ritualams. Viename iš didesnių kambarių veikia sinagoga. „Čia bendraujame, skaitome Torą ir kasmet vis atrandame kiekvienas sau ką nors naujo“, – sako bendruomenės pirmininkas. Bendruomenė šiuo metu jungia apie 60 narių. Jų interesams tarnauja susirinkimų salė, veikia pagyvenusių žmonių, vaikų klubai, vaikams vasarą organizuojamos stovyklos. Veikia sekmadieninė žydų mokykla, kurioje moko pedagoginį išsilavinimą turinti Larisa Eilenkrig. Pasak F. Puzemskio, siekiama sudaryti visas sąlygas žmonėms perimti ir perduoti savo tautos tradicijas, gyventi pilnavertišką žydišką gyvenimą. Klaipėdos žydai nepamiršta ir savo gelbėtojų holokausto metu – bene pirmieji Lietuvoje įrengė Teisuolių alėją.
Žydų teatre – ne tik žydai
Mano lankymosi bendruomenėje diena – antradienis, Klaipėdos žydų mėgėjų teatro „Šatil“ (išvertus iš ivrito – daigas, ūglys) repeticijų diena. Kalbamės su teatro režisieriumi Nerijumi Gedminu.
Nerijus pasakoja, kad žydų teatras įsikūrė Sąjūdžio laikotarpiu, tačiau naujasis laikotarpis lėmė ir tai, jog atsivėrus „geležinei uždangai“ nemažai žydų, tarp jų ir teatro mėgėjų, išvyko į Izraelį, todėl veikla nutrūko. Atkurti teatrą tampant jo režisieriumi pasiūlymą gavo 2017 metais. Tuomet jis jau buvo režisavęs keletą žydų bendruomenės renginių.
Pirmąjį spektaklį Nerijus kūrė tik su trimis aktoriais, antrąjį – su penkiais. O štai spektaklio „Man baisus pasaulis, kuriame nėra tavęs“ sceniniam-režisūriniam sprendimui įgyvendinti reikėjo daug masinių scenų, todėl prisijungti kvietė draugus, kolegas, giminaičius – visus, mylinčius teatrą, – kolektyvas išaugo. Dabar, kad visiems užtektų vaidmenų, vienu metu statomi du spektakliai. Repetuoja du kartus per savaitę – antradieniais ir ketvirtadieniais. Vaidinama rusų kalba, nes trupės daugumą sudaro rusakalbiai, nors ir mokantys lietuvių kalbą. „Žydai sudaro mažumą – tik šeši. Toks sprendimas priimtas todėl, kad ir šiaip buityje būna sunkumų bendraujant ne gimtąja kalba, o dar siekiant persikūnyti į kuriamą personažą – jų kyla žymiai daugiau“, – sako režisierius. Reikia orientuotis į tai, kad vaidina ne profesionalai, o mėgėjai. Dėl to, savaime suprantama, mėgėjų teatre pasitaiko įvairių nesklandumų: kažkas negalėjo atvykti, tenka pačiam skaityti jo rolę, kad repeticija įvyktų, ir pan.
Šiuo metu žydų teatrą sudaro apie 30 nuo 12 iki 70-ies metų dalyvių. Dekoracijas, kostiumus ir rekvizitą gaminasi patys. Tiek anksčiau sukurti, tiek naujai statomi spektakliai – visi skirti žydų gyvenimo realijoms, nes teatras neša žydų kultūros skleidėjų vėliavą, siekia propaguoti žydų kultūros paveldą.
Sėkmingas duetas
Didelės sėkmės Klaipėdoje, Vilniuje ir Rygoje susilaukė jau pats pirmasis spektaklis „Mamki“ (Mamulės). Pjesės autorė, šiame spektaklyje sukūrusi vienos iš trijų mamulių, žydės, vaidmenį yra Maja Tarachovskaja, kurios pjesės, pasirašinėjamos Asios Kotliar pseudonimu, statomos ne tik Lietuvoje ir ne tik mėgėjų, bet ir profesionaliuose teatruose.
Pjesė „Mamki“ dar anksčiau nei Klaipėdoje ne kartą buvo pastatyta užsienyje. Maja yra Klaipėdos žydų teatro „Šatil“ įkūrėja, dirba matematikos mokytoja vienoje iš Klaipėdos mokyklų. Dabartinis teatro režisierius N. Gedminas labai džiaugiasi sėkmingu bendradarbiavimu su šia atsidavusia teatrui asmenybe.
Kitas Nerijaus režisuotas spektaklis pagal Majos Tarachovskajos (Asios Kotliar) pjesę „Man baisus pasaulis, kuriame nėra tavęs“ kovo mėnesį Kupiškyje vykusioje Lietuvos mėgėjų teatrų šventėje tapo nominacijos „Ryškiausias aktorių ansamblis“ nugalėtoju – tai jau ne tik dramaturgės ir režisieriaus dueto, bet ir viso aktorių kolektyvo solidus įvertinimas“, – džiaugiasi režisierius.
Įvairių nominacijų kolektyvas jau yra pelnęs daug. Už sėkmingą kūrybinę veiklą skleidžiant žydų kultūros paveldą Nerijus Gedminas pernai buvo apdovanotas Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atminimo dovana. (Beje, Lietuvos mėgėjų teatrų šventėje nominacija „Ryškiausia scenografija“ apdovanotas Klaipėdos rajono Priekulės meno ir kultūros centro Ernsto Vicherto teatro spektaklis „Urtė“ – scenografas ir režisierius Donatas Savickis. N. Gedminas sako labai vertinantis priekuliškių teatro profesionalumą.)
Žydiški skersgatviai ir žydiškos vestuvės
Bene įdomiausias režisūrinis sprendimas buvo pasirinktas festivaliui „Memel Fest“ kuriant spektaklį-promenadą arba spektaklį-ekskursiją „Ką mena žydiški skersgatviai“. Trupės nariai pakvietė žiūrovus pavaikščioti uostamiesčio gatvėmis, kuriose sutinka futbolą žaidžiančius vaikus, taisantį batus batsiuvį ir kitus, kartais tikroviškus, kartais numanomus, prieškario žydų miestelio „šetlo“ gyvenimo epizodus – tai buvo bandymas istorinę atmintį sujungti su dabartimi.
Neseniai su trenksmu praūžusios 100-mečio Dainų šventės Teatro dienos renginiuose dalyvavo daugiau nei septyniasdešimt kolektyvų, daugiau nei tūkstantis Lietuvos mėgėjų teatrų aktorių. Kartu su pirmininku F. Puzemskiu, kitais bendruomenės nariais „Šatil“ teatro aktoriai sostinės Pilies gatvėje surengė siautulingas žydiškas vestuves. Procesija nešė virš galvų iškeltą baldakimą. Maža to, renginio metu bet kuri to panorusi pora galėjo pagal žydų tradicijas susituokti arba atnaujinti santuokos įžadus ir gauti tikrą santuokos liudijimą – ktubą.
Kaip gerai, kad tu atėjai…
Mums bešnekučiuojant po vieną ar kelis aktoriai pradėjo rinktis į repeticiją. Paprašiau dviejų iš jų pasidalinti mintimis apie veiklą bendruomenėje ir teatre. Pašnekovės prisistatė: Sofija Jafišova – mama ir Veronika Jafišova – dukra. Abi su manimi bendravo gražia lietuvių kalba, nors namuose kalba rusiškai – Sofijos vyras rusas. Dukra lanko vienuoliktą klasę VšĮ Klaipėdos „Universa Via“ tarptautinėje mokykloje, kurioje mokosi lietuvių kalba, tvirtai apsisprendusi tapti gydytoja.
Sofijos nuomone, dabartiniais laikais kalbų skirtumai nebeturėtų kelti problemų – ne lietuvių kilmės jaunesni žmonės puikiausiai kalba lietuviškai. O dėl kilmės – viskas gana sumaišyta: jos mama žydė, tėvas rusas. Į mano klausimą sako: „Namuose tikrai turiu ką veikti, esu trijų vaikų mama, jau močiutė, tačiau pagal užimamas pareigas darbe tenka bendrauti ir pavieniui, ir su auditorija, todėl labai praverčia tai, ko čia išmokstame: retorika, gebėjimas išlaikyti auditorijos dėmesį, tarpusavio bendravimas.“ Veronika sako lankanti šokius, jai irgi svarbu čia gaunamos bendravimo pamokos. Ypač tai pajuto per kovido epidemijos karantiną – reikėjo atsipalaidavimo nuo slogučio. Abiejų nuomone, repeticijos teatre – tai atsipalaidavimas sielai, buvimo kartu džiaugsmas. Veronikos mama prideda, kad tai ir kartu su dukra praleidžiamas laikas, o kai kada tas bendravimas gauna tęsinį pas kolegas jų turimoje sodyboje. „Kai susitinkam, dažnai sveikinamės sakydami: kaip gerai, kad tu atėjai!“ – šiame pasakyme, Sofijos nuomone, labai daug telpa.
Pabuvęs su šiais žmonėmis dar kartą turėjau progos įsitikinti, jog iš žydų tautos mums galima pasimokyti to, ko neretai pritrūkstame: vieningumo, gebėjimo pasidžiaugti kito žmogaus sėkme. Galiausiai atsisveikinu su draugiškais žydų bendruomenės ir teatro nariais judėjiškuoju „Šalom“, kuris reiškia palinkėjimą ramybės, dvasinės taikos ir saugumo.
Egidijus ŽIEDAS
Autoriaus nuotr.
