Tema

Naujieji Gargždų daugiabučiai rinkos nepasotino

Nekilnojamojo turto rinkos ekspertų prognozės, jog būsto kainų burbulas gali sprogti, o kainos ims kristi, nepasitvirtino. Pirmasis šių metų ketvirtis ir ypač pirmieji pavasario mėnesiai parodė, kad paklausa vis dar viršija pasiūlą, o kainos auga. Palyginti su praėjusių metų pabaiga, Gargžduose butai pabrango dar keliomis dešimtimis tūkstančių litų. Ypač padidėjo senos statybos butų paklausa.

Nesiseka surasti mažesnio

Viena gargždiškė, sumaniusi per didelį jai dviejų su holu kambarių butą parduoti ir nusipirkti mažesnį – pusantrinį arba vieno su holu, kol kas negavo pasiūlymų. Nekilnojamojo turto prekybos agentūros „Invest in…“ vadybininkė Dina „Bangai“ patvirtino, jog senos statybos butų paklausa yra išaugusi, nors jų kainos pakilusios. Beje, jau ne kartą buvo prognozuota, kad kris arba bent stabilizuosis.

Tačiau senos statybos butai vis dėlto yra pigesni už naujos, kurios kvadratinis metras su daline apdaila Gargžduose kainuoja 4400–5800 litų. Taigi 3 kambarių 60 kvadratinių metrų butas dabar atsieina 264-348 tūkst. litų. Tiesa, už šią kainą nusiperki tik sienas, todėl dar reikia pridėti išlaidas butui įrengti.

Nors Gargžduose jau baigiami pastatyti 4 nauji daugiabučiai namai su 160 butų, tačiau akivaizdu, kad jie vietinės rinkos nepasotino. Sakoma, jog devynaukščiuose ir septynaukščiuose daugiausia butų įsigijo klaipėdiškiai.

Matyt, tie, kurie neišgali nusipirkti naujų, dairosi į už juos pigesnius senos statybos. Šių, pasak nekilnojamojo turto prekyba užsiimančio V. Griušio bei „Invest in…“ vadybininkų, kvadratinis metras Gargžduose atsieina maždaug 3500-4100 litų. Štai, pavyzdžiui, už prieš 4 dešimtmečius statytą daugiabučiame plytiniame name 5 aukšte esantį trijų kambarių butą prašoma 235 tūkst. litų. Jam, beje, reikia rimto remonto. Taigi kainomis ne ką atsiliekame nuo uostamiesčio.

„Verslo labirintas“ rašo, jog Klaipėdoje nusistovėjo vidutinė 3500-4500 Lt/kv. m kaina už naujos statybos neįrengtą butą ir 3500-4300 Lt/kv. m už renovuotą senos statybos butą.

Butai brango apie 20 proc., namai – 10 proc.

Mūsų pašnekovai teigė, jog 1 kambario buto kaina Gargžduose išaugo ir gali siekti 155-170 tūkstančių litų. Dviejų kambarių – nuo 200 iki 250, trijų – nuo 250 iki 270, o gerai įrengtas gali kainuoti ir iki 300 tūkstančių litų. Didesnę vertę įgauna ir erdvesni – keturių kambarių butai, kurie kainuoja apie 270-280 tūkstančių ir daugiau.

V. Griušys tvirtina, jog per pastaruosius porą mėnesių butų kainos Gargžduose, palyginti su 2006 metų pabaiga, išaugo dar 20 proc. Apie 10 proc. brango ir namai. Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos ekspertai mano, jog toks namų kainų augimas gali išsilaikyti ir kitais metais, nes statybinės medžiagos brangsta, didėja statybininkų atlyginimai ir kt.

„Invest in…“ vadybininkė „Bangai“ papasakojo, jog yra nemažai norinčiųjų pirkti namą Gargžduose, tačiau tik vienetai parduodančiųjų. Šiuolaikiškos statybos, gerai įrengti namai Gargžduose kainuoja nuo 800 tūkstančių iki milijono litų, tačiau yra prašančių kur kas daugiau – 1,5 milijono. Senos statybos individualūs namai be patogumų taip pat paklausūs, jie kainuoja apie 400 tūkst. litų, tačiau beveik nėra jų pasiūlos.

Mūsų pašnekovai sakė, jog nemažai norinčiųjų parduoti gyvenamuosius namus kolektyvinių sodų bendrijose. Tokių kaina taip pat nemaža – apie 350-400 tūkstančių litų. Domimasi kaimo sodybomis, ypač gyvenamaisiais namais 30 kilometrų spinduliu aplink Gargždus. Yra nemažai norinčiųjų nusipirkti namą Vėžaičiuose, Agluonėnuose ir kitose jaukiose gyvenvietėse. Čia namai kainuoja apie 400 tūkst. litų.

Statybai tinkama žemė brangsta

Nemažėja žemės sklypų statybai paklausa. Tačiau, pasak V. Griušio, tokių, kuriuose būtų visos komunikacijos, beveik nėra siūloma. „Neturime pasiūlos“, – patvirtina ir „Invest in…“ vadybininkė. Jei toks atsiranda, Gargžduose aras gali kainuoti 15-20 tūkstančių litų. Už arą sklypo, kuriame nėra inžinerinių tinklų, prašoma nuo 10 tūkst. litų.

Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai imasi jau atsargesnių prognozių ir nebetvirtina, kad būsto ir žemės kainų burbulas gali kada nors sprogti. Jie guodžia tik tuo, kad kainos taip drastiškai, kaip buvo 2004-2006 metais, nebekils (brango po 35 proc. kasmet), nes esą apklausos rodo, jog mažėja ketinančių artimiausiais metais pirkti būstą Lietuvos gyventojų skaičius. Be to, didėjant naujo būsto pasiūlai, pirkėjo ir pardavėjo santykių taip nebespaus iki šiol buvęs menkas pasirinkimas. Tačiau vilčių, jog po metų kitų bus galima būstą įsigyti pigiau nei dabar, vargu ar verta puoselėti.

Irena KASPERAVIČIENĖ