Tema

Antrinės žaliavos: nei tvarkos, nei pelno?

Vienas Lietuvos gyventojas pagamina vidutiniškai 275 kg atliekų per metus. Tad šiukšlės – neišsenkanti tema. Dalis Klaipėdos rajono gyventojų noriai rūšiuoja antrines žaliavas, puoselėja ekologiją, tačiau taip pat domisi, ar rūšiavimas nėra viso labo tik kažkieno pasipelnymo šaltinis. Kitai daliai gyventojų nusispjaut ant visų postringavimų apie švarią aplinką, jie pila šiukšles, kur papuola. Uždarytas Kiškėnų sąvartynas – vis dar populiariausia atliekų iškratymo vieta, čia jos skraido jau net važiuojamojoje kelio dalyje. Tikimasi, kad šiukšlinimo kultūrai kelią užkirs nebent įvesta vietinė rinkliava už atliekų surinkimą.

Rūšiuojančiųjų kasmet daugėja

Anot Savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausiojo specialisto (ekologo) Remigijaus Alšausko, šiuo metu Klaipėdos rajone yra pastatyta 210 konteinerių, skirtų antrinėms žaliavoms – stiklui, popieriui ir plastmasei – rūšiuoti. „Tikimės, kad pavyks gauti dar 150, kuriuos turėtų skirti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija“, – „Bangai“ sakė R. Alšauskas. Jis džiaugėsi, kad kasmet vis daugiau žmonių rūšiuoja žaliavas: „Teigiamu tėvų pavyzdžiu seka ir vaikai, tad ateityje situacija turėtų išties pagerėti.“ Pašnekovas pasakojo, esą iki rugsėjo mėnesio UAB „Švaros diena“ antrines žaliavas vežė nemokamai, tik vėliau buvo paskelbtas konkursas minėtoms atliekoms vežti. Pastarąjį laimėjo ta pati bendrovė. Sutartis pasirašyta iki gruodžio mėnesio. „Turime tik 8000 Lt, o vieno mėnesio antrinių žaliavų vežimas atsieina 4000 Lt. Kai pritrūksime lėšų, vėl teks maldauti, kad vežtų nemokamai“, – svarstė ekologas. Anot jo, dėl lėšų stokos konteineriai ne visada ištuštinami laiku.

Kartais net sandėliuoja

Į „Bangos“ redakciją paskambinusi skaitytoja stebėjosi tokiais R. Alšausko paaiškinimais. Anot jos, kitose savivaldybėse bendrovės net konkuruoja, kuri veš antrines žaliavas nemokamai, mat už parduotą stiklą, plastmasę ir popierių gaunamos didžiulės pajamos. „Taip gal buvo prieš ekonominę krizę, bet tik ne dabar. Ne visi nori priimti atliekas, tad kartais jas galbūt tenka net sandėliuoti“, – prieštaravo ekologas. Pakalbintas UAB „Švaros diena“ direktorius Raimundas Čigas patikino, kad kalbos apie didžiulius pelnus yra laužtos iš piršto. Anot jo, atliekų tvarkymas apima keletą etapų. Pirmiausia, ištuštinami konteineriai. Vėliau vyksta rūšiavimas, mat konteineriuose, deja, vis dar yra 50 proc. priemaišų. Tik po to žaliavos yra supresuojamos ir parduodamos. R. Čigas informavo, kad už 1 kg spec. butelių gauna 0,9 Lt, už 1 t popieriaus – nuo 100 iki 150 Lt (tai priklauso nuo popieriaus rūšies), už 1 t stiklo – 180 Lt. Pasak jo, pavyzdžiui, 1 t stiklo galima surinkti iš 15 konteinerių. „Be to, stiklą vežame į Kauną, tad dar reikia pridėti kelionės, darbuotojų atlygio išlaidas“, – pridūrė bendrovės „Švaros diena“ direktorius. Jis užsiminė, kad 30 proc. smukus mažmeninei prekybai, tiek pat sumažėjo ir antrinių žaliavų surinkimas.

Skelbs konkursą vežėjui

Šilutės rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas (gamtosaugininkas) Remigijus Rimkus pritarė, kad vargu ar įmanoma susikrauti turtus iš antrinių žaliavų: „Prasidėjus sunkmečiui, niekas nebenori jų supirkti. Kiek žinau, buteliai yra tiesiog sandėliuojami, ir viskas.“ Jis informavo, kad Šilutės rajone šiukšles veža UAB „Ecoservice“. Antrinių žaliavų vežimas bendrovei yra kaip prievolė, Savivaldybė už jų išvežimą bendrovei nemoka.

Ateityje, anot Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjo Jono Valinčiaus, buitinių ir antrinių žaliavų vežimu mūsų rajone taip pat turėtų rūpintis viena bendrovė, išlaidos už antrinių žaliavų išvežimą bus padengiamos iš surinktos vietinės rinkliavos, kurią privalės mokėti gyventojai. Iki šiol rajone buitines atliekas veža trys bendrovės UAB „Gargždų komunalinės paslaugos“, UAB „Specialusis autotransportas“ ir UAB „Švaros diena“. Kiekviena bendrovė su gyventojais yra sudariusi atskiras sutartis. Antrinių žaliavų vežimas niekam nebuvo priskirtas, tad Savivaldybei teko skelbti konkursą, kurį laimėjo „Švaros diena“. Kaip jau minėta, sutartis pasirašyta iki gruodžio. Artimiausiu metu Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) skelbs konkursą vežėjui, kuris rūpinsis visų atliekų vežimu, parinkti. „Po konkurso nebebus kliūčių įvesti vietinei rinkliavai“, – „Bangai“ sakė KRATC direktorius Šarūnas Reikalas.

Rinkliava – nuo naujųjų metų

R. Alšausko nuomone, vietinė rinkliava turėtų būti įvesta nuo naujųjų metų. Vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą rajone numatyta rinkti pagal gyventojų skaičių. Planuojama, jog daugiabučio namo gyventojui mieste teks mokėti 54 litus per metus, individualaus namo gyventojui – 50 litų, gyventojui kaime ar sodų bendrijoje – 28 litus. Už sodo sklypą be namo – 12 litų, garažo valdą – 14 litų. Kitiems atliekų turėtojams, įstaigoms, organizacijoms rinkliava bus skaičiuojama pagal turimą ar nuomojamą nekilnojamojo turto plotą. Minėti skaičiai po konkurso atliekų vežėjui parinkti gali keistis.

Akis bado Kiškėnų sąvartynas

Tikimasi, kad įvesta rinkliava užkirs kelią šiukšlinimo vajui. Mat gyventojai privalės mokėti rinkliavą, tad šiukšlinti pakelėse, miškuose, uždarytuose sąvartynuose tiesiog nebeapsimokės. Deja, iki šiol viena iš populiariausių šiukšlinimo vietų tebėra uždarytas Kiškėnų sąvartynas. „Kasdien važiuoju keliu iš Gargždų į Klaipėdą per Dovilus, gamta labai graži, tačiau nuotaiką gadina Kiškėnų sąvartyne vis dar pilamos šiukšlės, kurios kartais mėtosi jau net važiuojamojoje kelio dalyje“, – piktinosi į redakciją paskambinusi gargždiškė. Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Algirdas Vaitkus pripažino, kad buvęs sąvartynas išties bado akis: „Visai neseniai buvome susitikę su KRATC direktoriaus pavaduotoju statybai ir eksploatacijai Rimantu Gedrimu, sutarėme, kad šiukšlės bus pašalintos nuo kelio.“ A. Vaitkus sakė, kad agentūros darbuotojai taip pat patykos, kas pila šiukšles neveikiančiame sąvartyne. Jis informavo, kad už atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų pažeidimą gresia baudos, kurios yra diferencijuotos. Už minėtų taisyklių pažeidimą ir atliekų šalinimą iki 1 kub. m gresia įspėjimas arba bauda nuo 100 Lt iki 200 Lt, per 1 kub. m – bauda nuo 600 Lt iki 4000 Lt. Pareigūnams ir įmonėms taikomos dar griežtesnės baudos. KRATC direktoriaus pavaduotojas statybai ir eksploatacijai. R. Gedrimas „Bangą“ informavo, kad Kiškėnų sąvartynas iki 2010 metų turi būti rekultivuotas.

Apie KRATC

UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) – tai Klaipėdos apskrities septynių savivaldybių bendra įmonė, įkurta 2003 metais naujai vieningai atliekų tvarkymo sistemai regione sukurti.

Bendrovės akcininkėmis yra Klaipėdos, Palangos, Neringos miestų, Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Skuodo rajonų savivaldybės. Regiono savivaldybės 2005 m. gegužę pasirašyta sutartimi įsipareigojo laikytis vieningų atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo principų, kad valstybinės reikšmės projektas būtų sėkmingai įgyvendintas. Pagrindinis KRATC uždavinys – įgyvendinti buitinių atliekų tvarkymo sistemos projektą, kuris iš esmės pakeistų atliekų tvarkymą pagal Europos Sąjungos standartus. Finansinis memorandumas tarp Lietuvos Respublikos ir Europos Komisijos dėl šio projekto įgyvendinimo buvo pasirašytas 2002 m. gruodį. Jo vertė siekia 11,75 mln. eurų (iš jų 5,87 mln. eurų – Sanglaudos fondas, 3,52 mln. eurų – LR valstybės biudžetas, 2,35 mln. eurų – paskola). Vienas svarbiausių naujos buitinių atliekų tvarkymo sistemos etapų – naujo aplinkos neteršiančio regioninio sąvartyno pastatymas ir tvarkymas. Jis įrengtas Dumpiuose, Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, ir nuo 2008 m. balandžio 1 d. čia pradėtos gabenti atliekos. Dumpių sąvartyno statyba kainavo 11,6 mln. litų.

Agnė ADOMAITĖ