Neįgaliųjų stovėjimo vieta aikštelėje: kas turi teisę?
Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie griežtėjančią neįgaliųjų stovėjimo vietų kontrolę, kuria siekiama užtikrinti, kad šia privilegija nebūtų piktnaudžiaujama. Nepaisant reguliarių patikrinimų, skaičiuojama daugybė atvejų, kai nustatoma, jog vairuotojai stato automobilius neįgaliųjų vietose, neturėdami tam teisės, ir už tai sulaukia baudų. Pastarosios už tai, kad nesilaikė automobilių statymo neįgaliųjų vietose tvarkos, sulaukė ir gargždiškė. Tačiau jos duktė, vairavusi mamos automobilį, pažymėtą neįgaliojo ženklu, įsitikinusi, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistas administracinio nusižengimo protokolą surašė nepagrįstai, ir kaltina Savivaldybę neįgalių žmonių diskriminacija. Tuo tarpu minėto skyriaus darbuotojai teigia priešingai: protokolas surašytas teisėtai.
Kas turi teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ ir stovėti neįgalių asmenų automobilių stovėjimo vietose, nustatyta atitinkamame socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakyme.
Bauda – ne pirmoji
Nesutikdama su nustatytu pažeidimu, gargždiškės duktė, besirūpinanti neįgalia motina, (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) teisybės bandė ieškoti pačioje Savivaldybėje, tačiau, kaip pati sakė „Bangai“, į kurią pagalbos kreipėsi vėliau, nieko nepešė – esą niekas jai nesiteikė paaiškinti, už ką ir kodėl skirta nuobauda, ar apskritai administracinio nusižengimo protokolą surašęs specialistas turėjo tokią teisę ir panašiai.
„Visiškas empatijos nebuvimas. Už ką jie turėjo bausti, jei neįgaliųjų vietoje pastačiau mamos mašiną, kuri turi leidimą ten stovėti, ir laukiau, kol iš prekybos centro grįš mamos brolis, taip pat turintis negalią ir pagal susitarimą besinaudojantis jos automobiliu?“ – nusivylusi kalbėjo moteris, neseniai iš JAV grįžusi gyventi į Lietuvą ir jau spėjusi nusivilti jos įstatymais, mat šis incidentas – ne pirmas.
Anot pašnekovės, mama baudžiama jau antrą kartą, tik, skirtingai nei pastarąjį, pirmą kartą esą ji nesulaukė jokio pranešimo, laiško ar žinutės apie padarytą pažeidimą ir paskirtą nuobaudą, kuri galiausiai buvo išieškota padedant antstoliams, be jokio įspėjimo prieš Kalėdas negalią turinčią moterį paliekant tuščia banko sąskaita.
Amerikoje ilgus metus gyvenusi moteris teigia nesuvokianti, kaip taip galima elgtis. Dar absurdiškiau, anot jos, yra tai, kad baudos išrašomos žmogui, kuris dėl savo sveikatos būklės negali pasakyti, net kiek šiuo metu valandų, tad ką neva bekalbėti apie vairavimą. Buvusiai emigrantei pokalbyje bandėme išaiškinti, kad tokiu atveju ji atitinkamoms institucijoms privalanti nurodyti, kas vairavo mašiną pažeidimo metu, tačiau to girdėti ji nepanoro, sakydama, kad ji yra laisvas žmogus, gyvena laisvoje šalyje, todėl niekam nieko neprivalo. Esą tai asmeniniai jos šeimos susitarimai dėl mašinos naudojimosi tvarkos, į kuriuos nei Savivaldybė, nei policija ar dar kokia institucija neturinti teisės kištis.
Ieškojo teisybės: protokolo nesitikėjo
„Jūs supraskite – prie „Maximos“ Gargžduose atvažiavau atitinkamai pažymėta mašina, pastačiau ją specialiai neįgaliesiems skirtoje vietoje ir laukiau į prekybos centrą apsipirkti išėjusio neįgalaus dėdės. Ką aš pažeidžiau?“ – retoriškai klausė pašnekovė, pasak kurios, kol ji sėdėjo mašinoje ir laukė giminaičio, prie jos priėjo Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus patarėjas, kuris ir surašė administracinio nusižengimo protokolą.
Moters klausėme, ar nebandė paaiškinti, kad atvežė neįgalų giminaitį, kurio dabar laukia, bet ji vėl ėmė kalbėti apie tai, kad nieko neprivalo. Neva ne ji pažeidė kažkokią tvarką, o Savivaldybės darbuotojas, gargždiškės žodžiais, drįsęs barškinti mašinos lango stiklą, užduoti klausimus ir taip trukdyti jos laiką, mat tuo metu ji svarbiu klausimu kalbėjusi telefonu.
„Nė vienas pareigybėmis prisidengęs asmuo neturi jokių teisių, jokios jurisdikcijos aiškinti, prašyti kažkokių informacijos pateikimų. Aš jam tik pasakiau, kad viską atsiųstų raštu, ir nieko neaiškinau. Bet nesitikėjau, kad tai bus protokolas, – toliau dėstė gargždiškė, kurios įsitikinimu, specialistas, pamatęs atitinkamai žymėtą automobilį, neturėjo jokio pagrindo abejoti mašinos stovėjimo neįgaliesiems skirtoje vietoje teisėtumu. – Tai absurdas! Mes turime visus reikiamus dokumentus ir ženklus. Atrodytų, kad Viešosios tvarkos skyriaus specialistai dirba be jokios empatijos ir net diskriminuoja neįgalius asmenis. Juk akivaizdu, kad jei automobilis paženklintas neįgaliojo ženklu ir mes buvome su neįgaliuoju asmeniu, tai kodėl mums skiriama bauda?“ – piktinosi pašnekovė, kuri iškart po to, kai sulaukė pranešimo apie padarytą pažeidimą, drauge su minėtu dėde nuėjo į Savivaldybę, tačiau esą jų niekas nesiklausė.
Dar labiau moteris nepatenkinta, kad atsiųstame laiške reikalaujama „pateikti informaciją apie asmenį, kuris valdė ir naudojosi transporto priemone“. „Jie neturi jokios teisės. Niekas neturi teisės aiškinti, ką aš galiu vairuoti, ar aš galiu judėti, sakyti, dainuoti ar šokti“, – savo mintis dėstė moteris, teigusi, kad visko taip nepaliks ir, jei reikės, mins ir teismų slenksčius, įrodinėdama savo tiesą, bei pareikalaus Savivaldybės sumokėti už jos sugaištą laiką.
Nubausta pagrįstai
Apie visą šią situaciją kalbėjomės su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja Ernesta Badalova, kurios prašėme pateikti Viešosios tvarkos skyriaus informaciją, ar šis šiuo konkrečiu atveju pagrįstai nubaudė Gargždų gyventoją, bei priminti tvarką dėl neįgaliųjų transporto priemonių statymo specialiose vietose.
„Viešosios tvarkos skyrius informuoja, kad jūsų minėtam asmeniui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal surinktą medžiagą ir visus galimus įrodymus. Išnagrinėjus medžiagą, priimtas sprendimas. Tyrimo medžiagos atskleisti ir komentuoti negalime. Minėtam asmeniui keletą kartų susitikimuose buvo išaiškinta tvarka dėl automobilio statymo neįgalių asmenų statymo vietose. Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai turi teisę tikrinti, ar asmenys, statantys automobilius turi tam teisę, ar nesinaudoja ne savo pažymėjimais, ar veža asmenį, kuris turi negalią ir tai įrodantį pažymėjimą“, – raštu komentavo Savivaldybės atstovai, pažymėdami, jei asmuo nesutinka su paskirta nuobauda ir jos neįvykdys, priėmus nutarimą administracinio nusižengimo byloje, jis turės teisę apskųsti priimtą nutarimą teismui, kaip tai numato Administracinių nusižengimų kodeksas.
Taip pat priminta, kad Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio „Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 21 punktas numato, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, neturint teisės sustoti ir stovėti tokiose vietose užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto aštuoniasdešimt eurų.
Kas turi teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ ir stovėti neįgalių asmenų automobilių stovėjimo vietose, nustatyta atitinkamame socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakyme.
Priminė tvarką
Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Ramūnas Norvilas smulkiai išaiškino, kad ženklą „Neįgalusis“ teisę naudoti turi fiziniai asmenys, kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius ir kuriems nustatytas 0–30 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis, arba turi neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę, taip pat fiziniai asmenys, vežantys žmones, kuriems yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis ar didelių specialiųjų poreikių lygis, ar sunkus neįgalumo lygis, socialinės globos įstaigos, kai joms priklausančiomis priemonėmis – lengvaisiais automobiliais, mikroautobusais ir autobusais – vežami neįgalieji, Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jo teritorinių skyrių darbuotojai, kai šiam centrui priklausančiomis transporto priemonėmis yra teikiamos techninės pagalbos priemonių pristatymo paslaugos neįgaliesiems, neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos, kai jų teisėtai valdomomis transporto priemonėmis vežami neįgalieji.
Pareigūnas taip pat priminė, kas turi teisę gauti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę. Tarp tokių – darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis ir kurie turi galiojantį dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti lengvuosius automobilius, ir dėl ligos sukeltos negalios nuolat naudojasi techninėmis judėjimo pagalbos priemonėmis: neįgaliojo vežimėliu ar vaikščiojimo priemonėmis, senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus buvo nustatytas 30 procentų darbingumo lygis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius bei kt.
O kaip turi būti pažymėtos neįgaliųjų transporto priemonės? Anot R. Norvilo, transporto priemonės, kurią vairuoja teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ turintys neįgalieji arba juos vežantys asmenys, priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais mėlynais skiriamaisiais ženklais „Neįgalusis“ su baltu apvadu ir baltu kelio ženklo „Neįgalieji“ simboliu.
„Taip pat informuojame, kad neįgaliųjų statymo vietos yra numatytos ir pažymėtos specialiais kelio ženklais. Šios automobilių statymo vietos yra skirtos neįgaliesiems, turintiems atitinkamą pažymėjimą ar kortelę, kuri turi būti matomoje vietoje automobilyje. Naudojantis neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, ji turi būti padėta automobilio viduje už priekinio stiklo ant prietaisų skydelio keleivio pusėje iš lauko gerai matomoje vietoje ta puse, kurioje atspausdintas kortelės numeris ir galiojimo data“, – aiškino pareigūnas, primindamas jau minėtą baudą, pažeidus šias taisykles.
Gintarė KARMONIENĖ
Autorės nuotr.
