Terminalo laivas atplukdė laisvę

Pirmadienį Klaipėdos jūrų uostą pasiekęs suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivas-saugykla, pakrikštytas „Independence“ (liet. „Nepriklausomybė“) vardu, tapo laisvės simboliu plačiąja prasme. Lietuva taps ne tik savarankiška tarptautinių dujų rinkos dalyvė, bet kartu atsikratys priklausomybės nuo Rusijos dujų milžino „Gazprom“, kas iki šiol varžė politinę laisvę.

Mokėjo brangiausiai Europoje

Darbą SGD terminalas planuojama pradės jau gruodžio 3 d. Iki šiol Lietuva buvo priklausoma nuo vienintelio dujų tiekėjo – rusų kompanijos „Gazprom“ ir mokėjo už dujas brangiausiai Europoje. Klaipėdos SGD terminalas sudarys galimybes Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims dalyvauti tarptautinėse dujų rinkose.

Pietų Korėjoje pagamintas laivas „Independence“, pro Klaipėdos jūrų uosto vartus įplaukęs ankstyvą pirmadienio rytą, buvo pasitiktas ne tik aukščiausio rango politikų, bet ir eilinių gyventojų, susirinkusių ant Šiaurinio molo. Plevėsavusios trispalvės liudijo, kad žmonės suvokia šio projekto svarbą ir švenčia kone dar vieną Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Anot šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės, Lietuva gali vėl didžiuotis savo ryžtu, drąsa ir politine valia. Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas yra svarbus strateginis projektas ir visos valstybės laimėjimas: „Tai ne tik energetinė nepriklausomybė, tai ir politinė laisvė. Daugiau niekas negalės mums diktuoti dujų kainos ar pirkti mūsų politinės valios. Klaipėdos SGD terminalui teks ypatingas vaidmuo – jis bus viso regiono energetinio saugumo garantas. Esant būtinybei šis terminalas galėtų padengti net 90 proc. trijų Baltijos šalių dujų poreikio.“

Pasiekė pirmasis krovinys

Į terminalą dujos bus tiekiamos laivais-dujovežiais. Vakar „Independence“ pasiekė ir pirmasis krovinys iš „Statoil“ – apie 100 000 kub. m SGD bandomojo krovinio. Pastarasis bus skirtas terminalo įrenginiams išbandyti ir pasiruošti nuolatiniam jo eksploatavimui. Būtent „Statoil“ SGD terminalui tieks po 0,54 mlrd. kubų dujų kasmet penkerius metus. Skelbiama, kad preliminari kontrakto vertė yra 2,5–3 mlrd. Lt.

Kiek kainuos dujos Lietuvoje? Klausimas, į kurį nėra lengva atsakyti nei energetikams, nei ekonomistams. Tačiau dar net nepradėjus eksploatuoti SGD terminalo kainų pokytis juntamas. Rusijos tiekėja „Gazprom“ 20 proc. sumažino dujų kainą Lietuvai. Yra tikimybė, kad kainos kreivė leisis dar žemiau. Anot energetikos ministro Roko Masiulio, jei „Gazpromas“ nebūtų sumažinęs gamtinių dujų kainos Lietuvai, permoka būtų tokia, kad jos pakaktų keturiems SGD terminalams.

SGD dujų kaina bus nustatoma, remiantis Didžiosios Britanijos „National Balancing Point“ (NBP) dujų indekso verte. Pagal pirmadienio rodiklį tūkstantis kubinių metrų SGD turėtų kainuoti daugiau nei 800 Lt, neskaičiuojant transportavimo. Turint omenyje, kad dar prieš metus Lietuva už gamtines dujas mokėjo brangiausiai ES – vidutiniškai 1363 Lt/tūkst. m3 – yra reikšmingas skirtumas.

Laivo sutiktuvėse dalyvavęs premjeras Algirdas Butkevičius, energetikos ministras R. Masiulis akcentavo, kad pradėjus veikti terminalui dujų kainos nedidės nei Lietuvos vartotojams, nei šalyje veikiančiam verslui.

Saugumu pasirūpinta

Projektas įgyvendintas per 3,5 metų – SGD industrijoje per labai trumpą laiką – ir netgi mažesniu nei planuota biudžetu. Terminalo statybos projektą, be laivo-saugyklos, sudaro dar dvi dalys: speciali krantinė laivui švartuotis ir aukšto slėgio dujų vamzdynas, sujungtas su magistraliniu dujotiekiu. Bendras tiesiamo dujotiekio nuo SGD terminalo krantinės iki dujų skirstymo stoties Klaipėdos rajone, Kiškėnų kaime, ilgis – apie 18 km. Iš jų 14 km – žemyninėje dalyje, apie 3,5 km – po Kuršių marių dugnu. Terminalą su sausuma jungiantis vamzdynas dar nėra baigtas.

Pasirūpinta ir ypatinga terminalo apsauga. Pats Klaipėdos SGD terminalas priskiriamas prie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių energetikos objektų, todėl jam bus taikoma aukščiausio lygio fizinė apsauga, kurią visą parą užtikrins 50 itin gerai parengtų profesionalų iš Viešojo saugumo tarnybos. Ši tarnyba turi ilgametę patirtį užtikrinant viešąją tvarką ekstremalių ir ypatingų situacijų atvejais, svarbių valstybės objektų apsaugą, todėl yra tinkamai pasiruošusi šiam darbui.

• LR Seimo narė Agnė BILOTAITĖ: „Noriu visus pasveikinti su energetine nepriklausomybe. Mes visi puikiai suprantame, kad neturėdami šio SGD terminalo buvome labai sudėtingoje situacijoje, juolab šiandien žvelgiant į geopolitinę situaciją, Rusijos grėsmę ir mūsų priklausomybę nuo rusiškų dujų. Dabar galime atsipūsti. Kai „Independence“ įplaukė į Klaipėdos uostą, tai dauguma žmonių, kurie dalyvavo jo sutiktuvėse, pasijuto taip, lyg švęstų antrą Lietuvos nepriklausomybę. Klaipėdoje buvo didžiulė šventė. Uostamiestis tapo nepriklausomybės vartais. Labai svarbu, kad pati visuomenė supranta šio projekto reikšmę.“

• Laivo sutiktuvių ceremonijoje dalyvavęs Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas DAČKAUSKAS: „Renginys paliko didžiulį įspūdį. Viskas praėjo labai sklandžiai. SGD terminalas pastatytas per rekordiškai trumpą laiką – statybos truko 1,5 metų, o nuo idėjos iškėlimo praėjo 3,5 metų. Tai grandiozinis projektas. Lietuva pirmoji iš Baltijos valstybių pastatė SGD terminalą. Startą davė premjero Andriaus Kubiliaus vyriausybė, o pradėtus darbus tęsė A. Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė. Kiek žinau, pats premjeras kiekvieną mėnesį atvykdavo į AB „Klaipėdos nafta“ ir aktyviai stebėjo projekto eigą. Pats taip pat esu terminalo darbo grupės narys, ją sudaro 15 žmonių. Mačiau visą virtuvę iš arti. Šis projektas strategiškai svarbus ne tik Lietuvai, bet ir visam Pabaltijui.“

Tai žinotina

• AB „Klaipėdos nafta“ dar 2012 m. pasirašė SGD plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu 10 metų finansinės nuomos, operavimo ir remonto sutartį su išpirkimo teise su Norvegijos bendrove „Hoegh LNG“.
• Už SGD laivo nuomą per dieną „Klaipėdos nafta“ mokės 189 tūkst. JAV dolerių (apie 517 tūkst. litų), per metus – 68,9 mln. dolerių (186 mln. litų), o per 10 metų – 689 mln. dolerių (apie 1,86 mlrd. litų).
• Norvegijos bendrovė „Hoegh LNG“ ne tik nuomos laivą su įgula, bet ir teiks jo priežiūros ir operavimo paslaugas. Po dešimtmečio „Klaipėdos nafta“ laivą galės išpirkti, tačiau neatskleidžiama, už kokią sumą.
• Laivo ilgis – 294 m, plotis – 46 m, aukštis – 47 m, greitis – 18 mazgų. Laivo statybai sunaudota 25 tūkst. tonų plieno. Variklis yra dvejopų degalų: dujų/dyzelino bei elektros. Laive sumontuotos 4 SGD laikymui skirtos talpyklos, kurių bendras pajėgumas siekia
• 170 000 kub. m. Laivas – saugykla yra trijų futbolo aikščių ilgio. Jo sraigto skersmuo – vienu metru didesnis už Puntuko akmenį – 8,7 metro. Dujų talpykloms užpildyti prireiktų vandens iš 69 olimpinių baseinų.
• Europoje veikia 57 suskystintųjų gamtinių dujų terminalai. Iš kaimyninių valstybių SGD terminalą turi Švedija.