Tiesiai per galvas

Nauja – tai pamiršta sena. Panašu, jog tokiu požiūriu vadovaujasi du populiariausi šalies komercinės televizijos kanalai. Jų programos takeliuose jau kurį laiką darbo dienų „vinimi“ tapo televizijos pagalbos pobūdžio laidos. Būtent toks televizijos šou šalies bėdžius buvo užkariavęs 2002-2008 metais. Ir akivaizdu, kad atgimęs projektas žada ne mažesnę euforiją – tiek pagalbos ieškantiems, tiek reitingų besivaikantiems televizijų prodiuseriams.

Ne kartą mano ir kolegų diskusijų tema yra tapęs klausimas – koks šių laidų tikslas? Dalis pokalbininkų net nesileido į kalbas – šių laidų nežiūri ir nesupranta tokio visuomenės bukinimo. Tačiau realybės šou primenančios laidos rodomos ypač patogiu metu – vos po darbo įkėlus koją į namus. Tad ruošiant vakarienę ar ištiesus kojas minutėlei poilsio, akis ir ausis nenoromis pasiekia „tėvė pagalbų“ rodoma gyvenimo realybė.

Nelaikau savęs intelekto stokojančia, jei kartais mano ausis irgi patraukia televizijos pagalbų problemos. Kartais iš smalsumo ištveriu jas žiūrėti iki pabaigos, nes mano tikslas dvejopas: įvertinti, kaip dirba pseodožurnalistai „gelbėtojai“ ir apsišviesti, ką lietuviams siūlo transliuotojai.

Tik štai anądien kilo retorinis klausimas – laida kviečiama dėl pagalbos ar dėl finansinės naudos? Jauna keturių vaikų mama, gyvenanti mažyčiame butelyje, išsikvietė „gelbėtojus“. O šie savo anonse skandalingai paskelbė: „Mama su keturiais vaikais glaudžiasi 12 kvadratinių metrų bute. Valdininkų abejingumo siena, kurią nugriaus „TV Pagalba“. Tik dalykas tas, kad valdininkų abejingumo siena buvo griaunama begėdiškai įsiprašius pas patį vieno miesto savivaldybės merą, pašokdinus administraciją, išprašius raktų nuo kito socialinio būsto ir dar nurašius ankstesnę moters skolą. Ir nors tai buvo daroma mandagiai, vargšas meras suprato esąs įspiestas į kampą. Nenorėdamas tapti pabaisa „ant visos Lietuvos“, suderino geresnio socialinio būsto skyrimą. Taigi, televizijos jėga kažkam paspartino eilę veltui gauti namus.

Taip, man irgi gaila daugiavaikės mamos. Gaila, kad nenusisekė gyvenimas ir keturi vaikai liko, o jų tėvo – ne. Blaiviai mąstant, man nėra gaila, kad tai pačiai mamai pagalbininkai dar ir apstatė namus baldais. Tereikėjo apeiti kelias vietos parduotuves, ir vėlgi įspausti į kampą pardavėjai „išrašė“ virtuvės komplektą, lovą, komodą ir kt. (Žinoma, ne veltui – už reklamą). Tą patį kažkurioje ankstesnėje laidoje padarė buitinės technikos tiekėjai, varganai porai padovanoję naują šaldytuvą, nes senasis sugedo ir vietoje meistrų buvo nuspręsta kviesti televiziją.

Vertinant sarkastiškai, aš irgi naujakurė. Irgi neturiu patogios lovos, komodos, neturiu skalbimo mašinos ir aibės šiaip jau būtinų dalykų. Esu tiesiog kvailė, kad prieš sumokėdama nemenką sumelę už virtuvės komplektą neišsikviečiau „tėvė pagalbininkų“ – tikrai būtų iš mano baldininko „išmušę“ solidžią nuolaidėlę. Ir apskritai kodėl anksčiau nešovė į galvą mintis taip veltui išsikviesti visą remontininkų brigadą? Mąstau, gal dar ne vėlu. Gal norite kas nors mane paremti? Aš irgi prieš kamerą mokėčiau paverkti, kaip sakant, už jūsų gerumą.

Net neabejoju, kad tokia mano pozicija daug kam gali nepatikti. Sakysite – pavydi tie, kurie taip kalba. Juk tai užuojauta, noras padėti vargstančiajam, geri darbai.

Taip, kai kas televizijų pagalbą vadina stebuklu, tačiau man tai – akiplėšiškumas. Nes ne visi apie pagalbos kvietimą kalba juokais. Net neabejoju, kad laidose skelbiami telefono numeriai kaista nuo banalių istorijų apie vieną ar kitą finansinę negandą. Kai kuriems visiškai nesvarbu, kad pasiviešinus per televizorių pirštais užbadys kaimynai. Juk naujas šaldytuvas stovės pas jus, o ne pas juos!

Galima moralizuoti, jog socialiai remtiniems suteikti pagalbą ne gaila. Būtent tokie žmonės dažniausiai ir kreipiasi į televiziją. Tačiau ar toks viešumas netampa galinga jėga, iškreipiančia valstybės strateginį tikslą mažinti išlaikomų piliečių klasę? Juk kam nertis iš kailio, jei paskambinus trumpuoju telefonu prie jūsų namų gali atsirasti miškovežis malkų, buitinė technika ar net naujas būstas. Tereikia turėti drąsos ir kiek įdomesnę istoriją.

Prie greito efekto pripratę žmonės dažnai bulvarines laidas laiko teisingumo viršūne ir net terorizuoja vietos žiniasklaidą: „jei mano problemos nespręsite jūs, aš kreipsiuosi į tą ar aną televizijos laidą“. Ir žinote ką? Taip ir padarykite. Tai tiesiausias kelias per kitų galvas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių