Tiesioginiai merų rinkimai įtvirtinti Konstitucijoje: ar pakankamos galios

2015 m. pirmą kartą rinkome merus tiesiogiai. Tačiau tuo metu dėl vidinių nesutarimų frakcijose ir spaudžiant laikui – tebuvo likę devyni mėnesiai iki rinkimų, pasirinktas kiek lengvesnis kelias – pakeistas tik Vietos savivaldos įstatymas, Konstituciją išlaikant nepakitusią.

Seimas pritarė pataisoms
Dėl minėto neatitikimo mišri parlamentarų grupė dar 2016 m. kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kuris lygiai prieš metus galiojančią rinkimų tvarką išaiškino, kaip neatitinkančią pagrindinio šalies įstatymo. Dėl šios priežasties buvo imtasi parengti naujas Konstitucijos pataisas, kurioms Seimas balandžio 21 d. vienbalsiai pritarė.
Tačiau priėmus Konstitucijos pataisas dėl tiesioginių merų rinkimų ir joms pritarus Seime, dar laukia Vietos savivaldos įstatymo priėmimas ir jį sekančių teisės aktų keitimas, kurių priskaičiuojama net kelios dešimtys. Šiam darbui atlikti Seimas turės tik metus, kadangi savivaldos rinkimai vyks jau 2023 m. pavasarį. „Savivaldos rinkimų artumas ir bus pagrindinis faktorius, kuris vers partijas eiti į kompromisus ir daryti nuolaidas, kurios kitokiomis aplinkybėmis būtų sunkiau įsivaizduojamos. Tad procesas ilgai trukti neturėtų“, – tikina Matas Baltrukevičius, Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas.

Naujas mero vaidmuo
„Jeigu gatvėje praeiviams skaitytume nereformuoto savivaldos modelio administracijos direktoriaus funkcijas, esu tikras, kad kone visi sakytų, jog čia kalbame apie merą. Tiesioginiai mero rinkimai 2015 m. patys savaime išaugino lūkesčius mero pareigas užimantiems asmenims, bet davė ribotą svertų kiekį“, – susiklosčiusią situaciją apibūdino M. Baltrukevičius.
Naujas savivaldos modelis, kuris bus įtvirtintas atskirame įstatyme, suteiks merams pakankamai galios svertų. Svarbiausi akcentai jame – įteisintas ribotas merų kadencijų skaičius, suteikiama teisė vetuoti tarybos priimtus sprendimus, kartu įtvirtinant galimybę tarybai atmesti mero veto, taip pat panaikinta dvivaldystė taryboje, atsisakant tarybos pirmininko vaidmens.
„Taip pat meras įgyja labai daug administracinio svorio – yra gerokai laisvesnis rinkdamasis administracijos direktorių, vicemerus, vykdydamas politiką“, – naują Vietos savivaldos įstatymą apibūdino M. Baltrukevičius.
Tokiu būdu savivaldos rinkimų sistema iš dalies ima priminti nacionalinę politiką – taryba kaip Seimas, meras kaip prezidento ir premjero hibridas – veto teisė, opozicijos lyderio samprata tiesiogiai perimta iš nacionalinės politikos. Tokiu būdu sistema unifikuojama ir supaprastinta.
Taip pat ne mažiau reikšmingas pokytis yra ribotos merų kadencijos, kurias planuojama sumažinti iki dviejų iš eilės. „Klausimas nevienareikšmis, bet teigiamas efektas bus padidėjusi apytaka tarp nacionalinės ir savivaldos politikos“, – pabrėžia M. Baltrukevičius.

Savivaldos stiprinimas
Dažnai viešojoje erdvėje kalbant apie tiesioginius merų rinkimus yra pabrėžiama, kad tai buvo itin sėkminga priemonė, stiprinanti savivaldybių savarankiškumą, priartinant politinius sprendimus prie žmonių. „Tiesiogiai renkant merus savivaldos politika tarsi atgimė iš naujo, išaugo žmonių susidomėjimas savivalda, įsitraukimas į savo miesto, miestelio klausimų sprendimą. Tai daro įtaką ir politikų veiksmams, kokybiškesniam valdymui. Kai tiesiogiai išrinktas meras, faktas, kad yra didesnė atskaitomybė miestui ir jo žmonėms“, – sprendžiant dėl Konstitucijos keitimo kalbėjo Laisvės frakcijos narė I. Pakarklytė.
Tačiau, anot M. Baltrukevičiaus, situacija nėra tokia paprasta kaip atrodo. „Iš vienos pusės viskas gali atrodyti paprasta – reikia didinti savivaldybių savarankiškumą, užtikrinti, kad daugiau mokesčių nusėstų savivaldybių, o ne pagrindiniame valstybės biudžete. Tačiau praktika rodo, kad neretai tose srityse, kur savivalda turi daug galios – pavyzdžiui, švietimo sistemoje, dažnai geras idėjas ir garsiai ištrimituotus centrinės valdžios sprendimus klampina būtent savivaldybių nenoras bendradarbiauti. Tada ir turime tokias padėtis, kai mokytojų atlyginimai kartais auga tik teoriškai, o dalyje savivaldybių gauti pinigai nukreipiami kitiems tikslams. Patirtis rodo, kad ne visada politinių sprendimų priartinimas prie žmonių duoda efektą“, – padėties dvilypumą įvardijo apžvalgininkas.

Augustas KALINAUSKAS