Tilvikiškiai skina svajonių sodo vaisius

B. Petkevičienei patinka ne tik po žydintį sodą vaikščioti, bet ir skinti obuolius, gaminti obuolių sūrius.

Ne Edeno sodais mėgaujasi Tilvikų kaimo senjorai Barbora ir Romas Petkevičiai – tarp savo užaugintų obelų dvasios atgaivą randa. Ne tik nuo obuolių svyrančios šakos džiugina brandaus amžiaus sulaukusius ūkininkus, beveik prieš 6 metus pasiryžusius užsiveisti sodą. Čia gera pasivaikščioti pavasarį obelims pražydus, vėliau brandinant vaisius.

Barboros svajonė turėti sodą išsipildė bendromis pastangomis su vyru, abiejų darbštumu ir atkaklumu.

Netiki, kad gėrybės – paties ūkininko

Pilnas sodas raudonuojančių obuolių, nors B. Petkevičienė sakė, kad derlius mažesnis nei pernai. „Praėjusieji buvo našesni, – patikino ūkininkė. – Bet esant lietingiems orams, obelis mažiau puola kenkėjai, ligos.“

Ankstyvųjų veislių obuoliai nuskinti – kvepia saugykloje, įrengtoje sodyboje. Iki šiol neturėję šaldymo įrangos, šiemet ją įsigijo. „Obuoliai geriausiai išsilaiko esant iki 6 oC šilumos“, – sakė Barbora. Ankstyvuosius obuolius ji pjausto ir elektriniu džiovintuvu džiovina. Šie būna traškūs, trapūs – turguje tėvai juos perka vaikams vietoj traškučių. Skanu ir sveika. Du šimtai gramų kainuoja 1 eurą. Obuolius džiovina visą žiemą. Iš vėlyvųjų veislių Barbora gamina obuolių sūrį, iš krituolių spaudžia sultis.

Obuolius ir iš jų pagamintus gardėsius šeštadieniais į Gargždų turgų atveža R. Petkevičius. Šiuo metu už obuolių kilogramą prašo 40–60 euro centų, o pavasarį – 70–80 euro centų. Bėda, kad ne visi tiki, jog šios gėrybės – iš paties pardavėjo sodo. Pirkėjos, pažvelgusios į gražuolius raudonšonius obuolius, kurie primena prekybos centruose parduodamus užsienietiškus, priekaištauja, kad jis lenkiškus pardavinėja. Siūlome Romui fotografuotis, kad „Bangoje“ pamatę visi pažintų tikrąjį sodininką, pristatantį tikrus, savo sode užaugintus obuolius. Tačiau vyras ginasi, kad jau turintis būrį savo pirkėjų, pasitikinčių juo. R. Petkevičius į turgų taip pat atveža savo ūkelyje laikomų karvių pieno, Barboros suspaustų varškės sūrių. Vasarą ir savo daržovių pasiūlantis. Barbora pririnko baravykų, sudžiovino ir taip pat siūlys pirkėjams.

Džiaugiasi europine parama

B. Petkevičienė nuo ryto iki vakaro sukasi savo ūkelyje ir sode, negalvodama, jog kopia septinto dešimtmečio viršūnėn. Energinga ir veikli tilvikiškė pasakojo apie savo svajonę turėti sodą. Brandaus amžiaus moteris, apie tai prasitarusi aplinkiniams, juos nustebino. Tačiau prieš 6 metus 2 hektaruose užveistame sode Petkevičiai skina vaisius. Jame 15 veislių apie 1 000 obelų nokina obuolius. Visas žemaūges pirko, tačiau kai kurios jau šoktelėjo iki trijų metrų. Teko atsodinti kenkėjų nugraužtus, ligų apniktus medelius. Taigi sąnaudos padidėjo, nors sodui pasodinti reikėjo daugiau nei 12 tūkstančių litų.

„Pelno neskaičiuojame – tik prie pensijų prisiduriame, – šyptelėjo Barbora. – Sode dirbame abu su vyru, bet padeda ir mūsų vaikai su šeimomis, ypač skinti obuolius.“

B. Petkevičienė džiaugėsi, kad parengus projektą pavyko gauti europinę paramą – 25 tūkst. litų technikai sodo priežiūros darbams įsigyti, tvorai aptverti.

Darbo daug, bet tilvikiškė ūkininkė tikino, jog sodas jai labai prie širdies ir rūpintis juo nesunku.

• Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šiemet Klaipėdos rajone deklaruota 11,11 ha sodų.