Toks gyvenimas

Gera auklė – tarsi laimingas loterijos bilietas

“Bangos“ nemokamų skelbimų skyrelyje „Ieško darbo“ vis rečiau pasitaiko moterų, ieškančių auklės darbo, skelbimų. Tiesa, artėjant vasarai, kasmet auklėmis siūlosi dirbti 14-17 metų mergaitės, tačiau mamos pageidauja brandesnių, savo vaikus auginusių ar bent auklėmis jau dirbusių moterų. Žinoma, jos turi būti pareigingos, švelnios, mylinčios vaikus, tvarkingos ir sąžiningos. Tačiau rasti tokį žmogų, kuriam be baimės galėtum patikėti brangiausią turtą – vaiką – beveik tas pats, kaip loterijoje laimėti aukso puodą. Ir pirmas bandymas ne visada būna sėkmingas. Tad ieškančios auklės mamos turi sutelkti visą kantrybę. Tiesa, už ją kartais apdovanojama geru žmogumi, kuris tampa šeimos nariu.

Svarbiausia patirtis ir kantrybė

Dvi dukras užauginusi 50 metų Regina pagal skelbimą laikraštyje auklės ieškančiai pusantrų metų sūnelio mamai paskambino jaudindamasi, nes abejojo, ar sugebės: auklės darbo moteris nebuvo dirbusi. Tačiau panašiai iš 30 merginų ir moterų, siūliusių savo paslaugas, jauna mama pasirinko Reginą ir niekada nepasigailėjo. „Regina tapo mūsų šeimos nare. Sūnus iki šiol ją vadina teta Regina, o kai jie susitinka, iš šalies atrodo, jog net nebuvo išsiskyrę. Prisimenu, kaip Regina pirmą kartą atėjo į mūsų namus. Ją pamatęs Jokūbas elgėsi natūraliai, smalsiai ją apžiūrinėjo. Visai kitaip jis reagavo į prieš Reginą atėjusią moterį – įlindo į kampą“, – pasakojo Danguolė ir siūlė mamoms labiau pasikliauti vaikų reakcija, nes juos nelengva apgauti.

Danguolė pati yra išbandžiusi auklės darbą. Ji metus Vokietijoje dirbo pagal Au-Pair programą ir prižiūrėjo du 4 ir 6 metų berniukus. „Tris mėnesius ieškojau būdo, kaip su berniukais bendrauti. Bandžiau ir geruoju, ir būti griežta, tačiau man, neturinčiai patirties, nebuvo lengva, – prisiminimais dalijosi Danguolė. – Juk buvau bendravusi tik su sesers vaikais. Manau, jog jaunoms auklėms trūksta kantrybės, norisi, kad greičiau baigtųsi darbo valandos, o vaikams reikia dėmesio, veiklos“.

Draugystė – ne iš karto

Jokūbas auklės buvo ne tik prižiūrimas, pamaitintas (Danguolė sakė, kad jam labai patikęs auklės paruoštas maistas), bet ir užimtas įdomia, jo amžių atitinkančia veikla. Regina kartu su Jokūbu skaitė, mokė jį eilėraščių, daug piešė ir žaidė. Mamos nuomone, būtent žaidimai juos ir suartino, o valandos, praleistos lauke, padėjo pažinti gamtą, berniukas tapo pastabus.

Pakalbinta Regina sakė, jog su Jokūbu susidraugavo per kelias dienas. „Vaikas iš karto neprisiriša – viskam reikia laiko. Turi vienas kitą pažinti auklė ir vaiko tėvai. Jokūbo tėveliai labai išmintingai jį auklėja, todėl tuose namuose man buvo gera“, – pasakojo Regina. Kai Jokūbas ėmė lankyti darželį, Regina netrukus tapo kito dvejų metų berniuko aukle, o šiuo metu – dvejų metų mergaitės. Jautri ir švelni moteris sakė, kad su kitais elgiasi taip, kaip nori, jog elgtųsi su ja, todėl jai žmonės atrodo geri.

Šį pavasarį Danguolei teko ieškoti auklės antram sūneliui. Norinčiųjų prižiūrėti nė metų neturintį Motiejų pagal skelbimą laikraštyje buvo gerokai mažiau nei prieš 5 metus. „Negalėjau vaiko priežiūros patikėti jaunai, savo vaikų neauginusiai, auklės darbo nedirbusiai moteriai. Tačiau mane pribloškė ir vienos vyresnės moters skambutis. Nepasidomėjusi vaiku, mūsų pageidavimais, ji buvo įsitikinusi, jog kol karvė apsiveršiuos, gali pabūti su vaiku. Ką reiškia pabūti?“ – stebėjosi dviejų sūnelių mama. Danguolė sakė, kad tokios auklės kaip Regina tikriausiai neras: „Jai mes be baimės patikėjome savo namus, o juose patį brangiausią turtą – pirmagimį sūnų. Su Regina visada aptardavome visas su vaiku susijusias problemas ir jį auklėdami buvome vieningi“.

Padėjo pažįstami

Vienerių metų dukrytei Gretai šį pavasarį auklės ieškojusi trisdešimtmetė Laura sakė, jog į jos skelbimą „Bangoje“ atsiliepė ne viena moteris ir mergina, tačiau auklę susirado kitu būdu – patarus pažįstamiems. „Keista, jog pirmiausia skambinusios moterys klausė, kiek mokėsime, o ne apie vaiką, nesidomėjo auklei keliamais reikalavimais. Ne visos buvo patenkintos 2 Lt už valandą atlyginimu – anksčiau auklėmis dirbusios moterys prašė 3,5 Lt. Tačiau man nepasitaikė nė vienos su rekomendacija, – įspūdžiais dalijosi Laura. – Vienoms iš Gargždų centro iki Alyvų gatvės pasirodė per toli, kitoms – per ilga 10 valandų darbo diena, trečios iš karto norėjo socialinių garantijų. Tačiau prižiūrėti vaiką nesutiko ir tos, kurios neturi jokio darbo ir kurioms tas pats, ar vaiką prižiūrėti, ar daržus ravėti“. Nors auklės ieškanti moteris skelbime buvo nurodžiusi pageidaujamą auklės amžių – nuo 30 metų, tačiau skambinusios ir 14-17 metų mergaitės. „Tokioms jaunoms patikėti vaiką baisu, juk kai kurios jo net nepakeltų“, – sakė dviejų vaikučių mama.

Ieškoti prieš pusę metų

Vyresnėlį be auklės užauginusi Renata ilgai vargo ieškodama auklės vienerių metų dukrytei. „Visur kabinėjau skelbimus, keliskart skelbiau laikraštyje, tikėjau, kad pasiseks, tačiau kitoms mamoms siūlyčiau auklės paieškas pradėti prieš pusę metų“, – patarė ypatingų reikalavimų auklei nekėlusi Renata. „Paauglėms vaiko nepatikėjau, atsakiau iš karto. Viena moteris pasiūlė vežioti kasdien vaiką į Dovilus – mums buvo nepatogu, kita pageidavo 700 litų atlyginimo, o mes už 8 val. galėjome mokėti 400-500 Lt per mėnesį. „Atlyginimo dydis buvo beveik visų skambinusių moterų pirmas klausimas“, – kitų mamų pastebėjimą patvirtino ir Renata, radusi 65 metų auklę, kuri dukrytę prižiūri savo namuose, nes toks tėvų ir auklės susitarimas.

Būtinas glaudus ryšys

“Gyvybinga, jautri, kantri…“ – tik kelias vienerių metų sūnelio auklės savybes paminėjo pirmagimio mama Virginija ir pasidžiaugė, kad po ilgų ieškojimų, daugybės skambučių ir susitikimų pagaliau rado tokį žmogų, kokio ir ieškojo. „Pagal skelbimą laikraštyje atsiliepė daug moterų, bet kaimo vietovėse atrodo, jog aukle dirbti gali bet kas. Atsiliepė pačios vaikus auginančios mamos, lyg tarp kitko ir manąjį galinčios priglausti, tačiau man reikėjo laisvo žmogaus. Amžius nebuvo svarbus, bet norėjau, kad būtų dirbusi tokį darbą“, – pasakojo Virginija. Skambinusios moterys pradėdavusios pokalbį nuo užmokesčio, tačiau derėtis nesiderėjusios, nes žadamas 1000 Lt atlyginimas, socialinės garantijos, matyt, atitiko jų pageidavimus, tačiau jos neatitiko būsimų darbdavių reikalavimų. „Gyvename vienkiemyje, keliolika kilometrų nuo Gargždų, tad vairuotojo pažymėjimas buvo būtinas. Automobilį būtume davę savo, jei auklė būtų neturėjusi, – pasakojo Virginija. – Auklė bus reikalinga iki paauglystės, norėjau, kad ji vaiką ir lavintų, todėl rinkausi labai atidžiai. Po dieną pabandė gal keturios moterys, tačiau trys pačios susiprato, kad šis darbas ne joms, vienai teko pasakyti, kad savo vaiko jai nepatikėsiu. Norėjau, kad tarp auklės, vaiko ir mūsų, tėvų, būtų glaudus ryšys, juk mums daug laiko teks praleisti drauge, kartu atostogauti. Jei tarp mūsų bus įtampa, visiems bus blogai“.

Kai auklei tenka užsiimti namų ruoša, Virginija sakė pati prižiūrinti vaiką, o už papildomus darbus, pavyzdžiui, vaiko priežiūrą savaitgaliais, tėvai mokantys papildomą atlyginimą.

——

Kas galėtų palengvinti mamoms auklių paieškas? Kalbintos moterys tikino, jog rekomendacija būtų padariusi įspūdį, tačiau nė viena aukle norėjusi dirbti moteris jos neturėjo. Tačiau jei bus patenkintos savo vaikų auklėmis, galbūt pačios galės jas rekomenduoti kitoms mamoms. Didmiesčiuose auklių paslaugas teikia auklių agentūros, kuriose auklės yra patikrinamos, ar tinka šiam darbui, atliekamas testas. Gal tokia agentūra atsiras ir Gargžduose?

Laima ŠVEISTRYTĖ