Trečdalis bedarbių – vyresni gyventojai, daugėja ilgalaikių

Praėjusiais metais Klaipėdos rajone bedarbių sumažėjo beveik dvigubai. Sausio 1 d. registruotas nedarbas – 5,3 proc., o prieš metus 9,8 proc. darbingo amžiaus žmonių neturėjo darbo. Palyginus su ankstesniais metais padaugėjo ilgalaikių bedarbių bei 50 metų ir vyresnių gyventojų, neturinčių darbo, tačiau sumažėjo nedirbančio jaunimo iki 29 metų. Dauguma užsiregistravusių bedarbių – nekvalifikuoti asmenys. Darbdaviai skundžiasi, jog rasti darbuotoją beveik neįmanoma.

Paklausa didelė, o pasiūlos nėra
Šiemet „Bangos“ laikraštyje nemažai skelbimų, kuriuose siūlomas darbas ne tik pagalbiniams darbininkams, tačiau darbdaviai nusivylę, kad beveik neatsiranda norinčiųjų dirbti. Antai įmonė, ieškojusi vamzdžių klojėjų, nesulaukė nė vieno skambučio. „Gal dėl to, kad mūsų darbas specifinis – lauko tinklų įrengimas, o tam reikia patirties, įgūdžių“, – svarstė įmonėje dirbantis gamybos vadovas.
Nė vieno skambučio nesulaukė automobilių remonto įmonė, ieškojusi tiekėjo, autošaltkalvio-suvirintojo, dažytojo-paruošėjo, pagalbinio darbininko. „Nėra darbuotojų – argi nežinot?“ – nusivylęs ištarė įmonės atstovas.
Žemės ūkyje dirbti norinčiųjų irgi sudėtinga rasti. Ūkininkų šeima iš Endriejavo seniūnijos ieško darbuotojo, galinčio dirbti technika ir prižiūrėti galvijus. Tačiau nesuviliojo nei siūlomas būstas, nei socialinės garantijos. „Bedarbių yra, bet dirbti norinčiųjų neatsiranda. O kam dirbti, jeigu darbo neturintieji gauna kompensacijas už kurą, socialines išmokas, nemokamus gausius maisto paketus, kai kas nelegaliai krapštosi“, – dėstė ūkininkas. Jis neslėpė, kad pernai ūkyje pasikeitė 5 darbininkai. Jie padirbėjo iki pirmųjų laisvadienių ir atsisveikino – visus vargino priklausomybės liga.
Papildomo slaugės darbo ieškojusi moteris sulaukė daug pasiūlymų, tik išsirinkti sudėtinga. „Turiu kvalifikaciją teikti socialines paslaugas pagyvenusiems žmonėms jų namuose, bet aš dirbu ir kitą darbą, todėl reikia derinti laiką. Senoliai prašo būti kartu visą parą, o aš galiu po kelias valandas per savaitę, – dėstė pašnekovė. – Jiems labai reikia pagalbos – skundžiasi, jog paprašius Savivaldybę skirti pagalbininką tenka laukti kelis mėnesius. Betgi padėti reikia čia ir dabar.“

Nedirbančio jaunimo sumažėjo
Užimtumo tarnyboje sausio 1 d. registruoti 2 194 darbo neturintys Klaipėdos rajono gyventojai, o prieš metus – 3 839. Šalyje nedarbas sumažėjo 5,9 proc., kritęs iki 10,2 proc., o Klaipėdos apskrityje sausio 1 d. registruotas nedarbas – 8,4 proc., per metus sumažėjo 6 proc.
Užimtumo tarnybos Klaipėdos KAD administracijos vyriausiosios specialistės Aušros Kaluzevičienės teigimu, šiemet 318 darbo neturinčių rajono gyventojų – ilgalaikiai bedarbiai, 430 – jaunimas iki 29 metų. Daugiau nei trečdalis užsiregistravusių bedarbių – 797 gyventojai yra 50 metų ir vyresni. „Palyginti su praėjusiais metais šių skaičius padidėjo 2,1 proc., o ilgalaikių bedarbių – 2,3 proc.“, – akcentavo specialistė. Tačiau džiugina, kad darbo neturinčio jaunimo per metus sumažėjo 6,4 proc.
Pasak A. Kaluzevičienės, dauguma Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių nekvalifikuoti – 40,8 proc., o turinčių aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą – 28,8 proc. Tarp šių metų pradžioje registruotų darbo neturinčių gyventojų daugiausia – 408 pageidavo dirbti pagalbiniais darbininkais, 102 – valytojais, 80 – pardavėjais, 60 – administratoriais, 41 – automobilio vairuotoju, 31 – verslo paslaugų vadybininku, 30 – lopšelio-darželio auklėtojo padėjėjais, tiek pat norinčiųjų įsidarbinti pardavimo vadybininkais, virėjais ar kepėjais.

Didins įsidarbinimo galimybes
Pernai Užimtumo tarnyboje užregistruotos 4 702 laisvos darbo vietos Klaipėdos rajono savivaldybėje, tai yra beveik pustrečio karto daugiau nei ankstesniais metais. „Didžiausią įtaką šiam augimui turėjo registruotos laisvos darbo vietos tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams, – atskleidė A. Kaluzevičienė. – Praėjusiais metais įsidarbino 4 011 Užimtumo tarnyboje registruoti darbo ieškantys rajono gyventojai – 44,6 proc. daugiau nei 2020 metais.“
Specialistės teigimu, daugiausia laisvų vietų pernai buvo kvalifikuotų darbininkų ir paslaugų sektoriaus darbuotojams – apie 72 proc. Tai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams (daugiau nei pusė šios grupės laisvų darbo vietų), plataus profilio statybininkams, virėjams, staliams, pardavėjams, elektrikams, traktorininkams, tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonės vairuotojams, staliams-dailidėms, ekskavatoriaus mašinistams.
Daugiausia registruotų bedarbių – Gargždų seniūnijoje – 579, Priekulės – 381, Sendvario – 341, Dovilų – 227, Vėžaičių – 166, Kretingalės – 140, Veiviržėnų – 117, Dauparų–Kvietinių – 114, Endriejavo – 62, Agluonėnų – 48, Judrėnų – 19.
„Siekiant padėti darbo ieškantiems gyventojams padidinti įsidarbinimo galimybes ir derinti darbo pasiūlą bei paklausą, taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės: parama mokymuisi, parama judumui, remiamasis įdarbinimas, parama darbo vietoms steigti. Pernai į šias priemones nukreipti 277 Klaipėdos rajono gyventojai“, – dėstė A. Kaluzevičienė.
Ji patikino, jog šiemet Užimtumo tarnyba daug dėmesio skirs nedirbančių asmenų profesiniam orientavimui ir paklausių darbo rinkoje kvalifikacijų įgijimo organizavimui pameistrystės forma. Atsižvelgiant į darbdavių poreikius, į paramos mokymuisi priemones numatoma nukreipti 188 gyventojus.
Planai gražūs, bet ar jie padės sumažinti ilgalaikių bedarbių skaičių? Ne mažiau svarbi asmeninė iniciatyva.

Profesinė reabilitacija neįgaliesiems
Sausio 1 d. Užimtumo tarnyboje registruoti 134 rajono gyventojai, kuriems dėl įvairių sveikatos sutrikimų nustatytas ribotas darbingumas.
Be taikomų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, neįgaliesiems siūloma dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje. Priemonės metu atkuriamas asmens darbingumas, įgyjamos naujos profesinės kompetencijos, suteikiama pagalba atliekant įdarbinimo procedūras: sutvarkyti įdarbinimui reikalingus dokumentus, suprasti darbo sutarties sąlygas, darbdavio vidaus tvarkos taisyk­les ir darbo vietoje atliekamas darbo funkcijas.
„Lydimoji pagalba teikiama darbdavio ar neįgalaus asmens prašymu, siekiant užtikrinti įdarbinimo tvarumą. Teikiant šią paslaugą, asmeniui padedama rasti būdų, kaip išspręsti darbe kylančias problemas, dėl kurių asmuo gali netekti darbo, – akcentavo A. Kaluzevičienė. – Siekiant padėti riboto darbingumo asmenims integruotis darbo rinkoje, bus aktyviau bendradarbiaujama su Klaipėdos rajono savivaldybės atstovais ir kitais socialiniais partneriais.“

Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.