Trisdešimtmetį gyvuojančios įmonės „Luxa“ sėkmė
Žvakių gamybos įmonė „Luxa“ vasarį pakylėtai minėjo 30 metų gyvavimo sukaktį. Jos istorija liudija ir mūsų gerovės augimą – atsirado prabangos prekių poreikis. „Mažesnių įmonių sėkmė – sugalvojant naujus gaminius ir gaminant kokybiškesnius“, – „Bangai“ kalbėjo vadovas Dainius Petkus.
Reikėjo žinių ir juodo darbo
Įmonės šventiniame renginyje dalyvavo ne tik „Luxos“ komanda, kurioje dirba 20 žmonių, bet buvo pakviesti ir buvę darbuotojai. „Mūsų įmonėje maža jų kaita, bet kai kurie įgiję patirties, žinių sukūrė savo verslą, – kalbėjo verslininkas D. Petkus. – Smagu, kai žmonės pasako, kad mūsų įmonėje ne tik uždirba, bei ir gerai jaučiasi, tobulėja – įgyja kažką daugiau. Linkėčiau, kad į komandą įsijungtų naujų, kūrybiškų žmonių. Dabar daug jaunimo nebesugeba įsitvirtinti darbe ilgesniam laikui.“
Pradėjusi nuo paprastų ritualinių, dabar „Luxa“ gamina daugiau nei 360 rūšių žvakių – dekoratyvinių, lauko, kapinių, bažnytinių. „Plėtrą vykdėme pamažu, stebėdami situaciją, skaičiuodami. Galimybių plėsti yra, bet reikia vertinti atsargiai, kad nebūtų dramų, nes iškyla netikėtų problemų – pabrangsta žaliava, vaškas arba staigus elektros kainų šuolis, o gaminių kainos keisti negali. Skolų bankui neturime“, – atskleidė D. Petkus, besidomintis nuo meno iki politikos, teisės, nes versle visko reikia. Jis patenkintas, kad išgyventi pavyko net per kovidą, gavus simbolinę kompensaciją. O juk tada neveikė parduotuvės, buvo uždarytos bažnyčios. Žmonės atprato nuo laidotuvių – sumenko pagarba mirusiesiems.
Verslininkas nenori prisiminti laikotarpio, kai reikėjo slapstytis nuo reketininkų, nenakvoti namuose. „Gamybą pradėti buvo sunku – reikėjo žinių ir daug juodo darbo. Dieną dirbau Plikių pagrindinėje mokykloje mokytoju, vadovavau dviejų bažnyčių chorams, turėjau kitų užsiėmimų, o naktimis liejau žvakes, – prisiminimais dalijosi verslininkas. – Tačiau gamybą plėsti buvo paprasta, nes tuo metu trūko daugumos reikalingų prekių.“
Vyresnės kartos žmonės dar nepamiršo, kai per laidotuves žirklutėmis karpydavo rūkstančias, varvančias žvakes. D. Petkus pradėjo sukti galvą, kaip patobulinti jų gamybos technologiją ir padaryti patogesnes. „Pasisekus gauti vokiškų medžiagų, pradėjome lieti kokybiškas žvakes. Iš pradžių reikėjo važinėti į laidojimo namus ir siūlyti jas – dauguma atsisakydavo, nes mūsų buvo keliais centais brangesnės. Dešimtį kitą palikdavome veltui, kad išbandytų ir įsitikintų jų pranašumu. Neilgai trukus laidotuvių organizatoriai suprato, kad šios žvakės žymiai patogesnės ir sutiko mokėti brangiau. Gaudami pajamų, galėjome ieškoti, kaip pagaminti prabangesnes – dekoratyvines, nes iš paprastų ritualinių žvakučių neišgyvensi“, – dėstė D. Petkus.
Jis pastebėjo, jog prieš 30 metų laidotuvėse degė tik geltonos žvakės – Grabnyčių arba vaško imitacijos, tradicinės. Tačiau keitėsi ir bažnytinių, ir ritualinių žvakių mados. Verslininkas patenkintas, kad pasisekė įrodyti, jog baltos žvakės atrodo gražiau, tarsi nuo to baltumo sklistų šviesa. Ir kunigai nesiginčijo, kad tai prieštarauja tradicijai. Pasak verslininko, yra grupė žmonių, norinčių Grabnyčių, graudulinių žvakių, tačiau baltų žvakių mada įsigalėjo ir buityje: jaunimui patinka namuose užsidegti baltą žvakę.
„Kyla diskusijos, kokios geros ir nelabai geros žvakės, – šyptelėjo D. Petkus. – Dabar siūloma pirkti plastikines, su baterijomis – kičines, nors tai ir antiekologiška. Mes gaminame žvakes bažnyčioms, ritualinių paslaugų įmonėms – reikia tikrumo, o ne butaforijos. Žvakė – krikščionybės, Kristaus simbolis: žmogus sudega kaip žvakė, atidavusi save, bet palikusi šviesą ir šilumą. Manau, kad plastikinė žvakė atspindi antikrikščionišką pasaulėžiūrą: neatiduosiu savęs, neaukosiu…“
Koja kojon su mada
Anot D. Petkaus, vyksta perversmas kapų tvarkymo madoje: anksčiau gėlėmis išpuošti kauburėliai dabar masiškai dengiami akmeninėmis plokštėmis, daromas gražus antkapinis paminklas. „Nebelieka artimųjų, kurie intensyviai prižiūrėtų, laistytų augaliukus ant kapo, todėl įsigali nauja tendencija, – pastebėjo verslininkas. – Ant tokio kapo žmonės deda kelias prabangesniuose induose žvakes ir keičia jų įdėklus. Kylant pragyvenimo lygiui, kapinėse nebedingsta įdomesnės žvakės.“
„Luxa“ gamina kapų žvakes su originaliais stikliniais gaubtais. „Turime savo segmentą – Lenkijoje – užsisakome prabangesnius stiklus, kuriuos pagamina rankomis“, – patikino pašnekovas.
Verslininkas prisipažino, jog įdomu gaminti dekoratyvines žvakes, kurti jų dizainą. „Malonu daryti gražų daiktą, – šypsojosi D. Petkus. – Kai kuriuos vaizdus užpatentuojame. Gaminame ir dideles, originalias žvakes – interjero puošmeną.“
Vienos iš naujesnių žvakių, kurias puošia lazeriu išgraviruoti bareljefiniai vaizdai ir nudažyti rankomis. Šių metų naujovė – žvakės su Bažnyčios Jubiliejiniams metams skirtu logotipu.
„Populiarus ne tik bičių vaškas – gaminame atsižvelgdami į madas: žvakės iš sojos vaško stikliniuose induose, – atskleidė verslininkas. – Atgaivinome seną tradiciją – ant žvakės auksinėmis raidėmis užrašome Šv. Šeimos narių vardus: Jėzus, Marija ir Juozapas, akcentuodami jų globą.“
D. Petkus patikino, jog nedidelei žvakių įmonei išgyventi padėjo darbštumas, žinios, inovatyvumas. Jam pravertė chemijos, fizikos, matematikos žinios, įgytos mokykloje, – mokėsi labai gerai. „Įeinant į gražių dekoratyvinių žvakių rinką padėjo studijų metais Menų fakultete girdėtos paskaitos apie meną, nes įgijau pojūtį, kas gražu, aristokratiška ir galėjau kurti dizainą, madas. Versle pravertė meninis, muzikinis intelektas, žinios apie bažnyčios istoriją, liturgiją, – atskleidė verslininkas. – Esu kompetentingas vadovas, pats liejęs žvakes, dirbęs vadybininku – ieškojęs rinkos, išmanantis įmonės buhalteriją.“
Virginija LAPIENĖ
