Turizmo plėtros planas: kas liko paraštėse?

Pasaulį užklupus koronaviruso pandemijai suklestėjo vietos turizmas. Tačiau kaip jis vystomas – chaotiškai ar strategiškai? Klaipėdos rajono savivaldybės užsakymu buvo parengtas Klaipėdos rajono savivaldybės turizmo plėtros planas iki 2030 m. Šis planas vietos politikų patvirtintas dar gegužės pabaigoje, tačiau dalis žmonių, kurie neabejingi turizmui, įžvelgia plane spragų.

Pasijuto statistais

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja Ernesta Badalova informavo, kad Turizmo plėtros planą, kaip ir Kultūros strategiją ir Strateginį plėtros planą iki 2030 m. rengė UAB „Eurointegracijos projektai“. Jos tvirtinimu, dokumentų rengime, „focus“ grupių susitikimuose dalyvavo ir visuomenės, verslo atstovai. Strategijos buvo skelbiamos viešai, visuomenė buvo kviesta teikti pastabas, taip pat visi dokumentai buvo pristatyti ir išplėstinėse seniūnaičių sueigose, visos gautos pastabos svarstytos rengiant galutines dokumentų versijas.

Klaipėdos rajono verslo įmonių asociacijos pirmininkas Valdas Jarutis jau anksčiau „Bangai“ taip pat minėjo, kad rengiant šį planą gyventojai, verslo atstovai buvo kviečiasi įsitraukti į procesą, tačiau rezultatas išėjo toks, kad prisijungusieji labiau pasijuto statistais. Tai patvirtino ir verslininkas Algirdas Liaudanskis, kuris praeityje ėjo ir Klaipėdos rajono savivaldybės Turizmo tarybos pirmininko pareigas, ne kartą gilinosi į turizmo plėtojimą rajone, sprendė aktualias problemas. „Dalyvavau trijose darbo grupėse, mano pastebėjimai plano rengėjams buvo išsakyti. Tik gaila, kad paskutiniame etape (prieš pateikiant planą derinimams), negalėjau susipažinti su parengta strategija“, – sakė jis.

Kempingams pristigo dėmesio

A. Liaudanskis atkreipė dėmesį, kad Plėtros plane Planavimo dokumentų analizės skyriuje pasigendama „Kempingų įrengimo pajūrio ir pamario zonose galimybių studijos“ analizavimo, kuri 2010 metais Klaipėdos rajono savivaldybės Turizmo tarybos sprendimu (Nr.A20-4) buvo parengta ir patvirtinta Savivaldybės taryboje bei kaip viena iš priemonių 2011 metais įtraukta į Klaipėdos rajono savivaldybės strateginį planą. „Šioje studijoje specialistų išnagrinėti kempingų prioritetai tikslingumo ir atsiperkamumo aspektais. Kempingas – svarbus Europos turizmo paslaugų rinkos segmentas, kurių paslaugomis naudojasi daugiau kaip 15 procentų visų turistų, todėl nerasti tam tinkamos vietos plane…“ – situaciją nutylėdamas komentavo A. Liaudanskis.

Anot E. Badalovos, ilgalaikiai Klaipėdos rajono plėtros strateginiai planai rengiami dešimčiai metų, todėl juose siekiama aprėpti kuo platesnes veiklos sritis, nurodyti gaires, kokia kryptimi judės rajonas ateinantį dešimtmetį. Atskiri darbai, etapai bus detalizuojami veiklos planuose. Kempingų steigimas vyksta dažniausiai privačia iniciatyva, ten vykdoma komercinė veikla. Turizmo plėtros plano tiksluose numatyta, kad viešojo, privataus, nevyriausybinio sektorių bei bendruomenių bendradarbiavimo aspektas integruojamas į visas Klaipėdos rajono turizmo plėtros plano sritis.

Apsiribojama Gargždų krašto muziejumi

Prie architektūrinių statinių, A. Liaudanskio pastebėjimu, minimas tik Gargždų krašto muziejus ir jo filialai, bet nė sakiniu neužsimenama apie Veiviržėnų signataro Jurgio Šaulio gimnazijos kraštotyros muziejų, kuris sukaupęs kelis tūkstančius eksponatų, entuziastų puoselėjamas jau ne vieną dešimtmetį bei yra gausiai pasipildęs signataro biografijos archyvine medžiaga.

„Minint vandens malūnus ir užtvankas rodomas tik Maciuičių malūnas, bet visai pamirštamas rajono teritorijoje daugiau nei prieš šimtą metų įsikūręs ir kažkada Švėkšnos grafų Platerių dvarui priklausęs Pagraumenės malūnas. Nesiūloma įamžinti informacinėmis lentelėmis ir lankyti turistams siauruko geležinkelio išlikusius infrastruktūros statinius – tokius kaip Pėžaičių geležinkelio stotis ir kt.“, – savo pastebėjimais dalijosi turizmui ypatingą dėmesį skiriantis gargždiškis A. Liaudanskis. Anot jo, neatsirado vietos ir kito Nepriklausomybės akto signataro Kazimiero Antanavičiaus gimtosios sodybos Veiviržėnų seniūnijoje paminėjimui.

Vertybes inventorizuos

Paprašyta pakomentuoti išsakytus trūkumus, E. Badalova atsakė: „Veiviržėnų signataro Jurgio Šaulio gimnazijos ekspozicija atskirai nėra paminėta, tačiau ji kaip vertybė tikrai nėra užmiršta. Kultūros strategijoje iki 2030 m. yra numatytas uždavinys „Užtikrinti Klaipėdos rajonui būdingo nematerialaus kultūros paveldo pažinimą ir sklaidą“, kurio viena iš priemonių – „Nematerialaus kultūros paveldo vertybių inventorizacija ir jų išsaugojimas“. Planuojama inventorizuoti Klaipėdos rajono vertybes siekiant jas išsaugoti ir viešinti. Šiuo metu vertybės yra tik suregistruotos Klaipėdos rajono nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade. Atliekant inventorizaciją specialistai įvertins, ar tai yra inventorizuojamos vertybės.“

Savivaldybės Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyrius atkreipė dėmesį, kad Pagraumenės malūnas nėra saugomas kaip kultūros paveldo objektas ir nėra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Tai naujai ant buvusių pamatų atstatytas pastatas, kuris šiuo metu – privati nuosavybė.

„Yra numatyta ir priemonė, kuria bus siekiama įamžinti senąjį geležinkelį – siauruką. Surinkus visą istorinę medžiagą, bus rastas geriausias būdas, kaip pateikti informaciją visuomenei, pristatant siauruką ir jo stoteles“, – toliau dėstė skyriaus vedėja.

Jos teigimu, dėl Nepriklausomybės akto signataro Kazimiero Antanavičiaus įamžinimo Kultūros strategijoje taip pat yra numatyta priemonė „Iš dabartinio Klaipėdos rajono kilusių iškilių asmenybių paveldo išsaugojimas“. Numatoma, kad bus sukurta ir paskelbta duomenų bazė, sukurti skaitmenizuoti archyvai, kur bus paminėti visi šio krašto iškilūs žmonės bei su jais susiję faktai.

Tvirtina dvarų nepamiršę

Patvirtinto Plėtros plano istorinėje medžiagoje kalbama tik apie tris rajono dvarus, nors buvo daugiau. „Kodėl nesurinkus ir nesusisteminus istorijos?“ – kelia klausimą A. Liaudanskis. Jis pastebėjo, kad, kalbant apie Lapių teritorijoje esantį gynybinį bunkerį, pamirštamas to paties laikmečio išlikęs Pyktiškės kalno papėdėje Endriejavo seniūnijoje esantis bunkeris.

„Rajono dvarai nėra pamiršti. Kultūros strategijoje numatytas uždavinys „Pritaikyti Klaipėdos rajono materialaus kultūros paveldo objektus etninės kultūros pažinimo poreikiams“, bus vertinama sutvarkytų ir įveiklintų materialaus kultūros paveldo objektų dalis (nuo visų tokių objektų). Taip pat numatyta Nematerialaus kultūros paveldo vertybių inventorizacija ir jų išsaugojimas, vertinant inventorizuotų nematerialaus kultūros paveldo vertybių skaičių“, – komentavo Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja. Ji teigė, kad bunkeris Endriejave nėra atskirai išskirtas, nes, atlikus esamos situacijos analizę ir išdiskutavus darbo grupės susitikimo metu galimas alternatyvas, buvo identifikuotos dvi turistinių vietovių grupės: didžiausio turistinio potencialo vietovės ir perspektyvinio potencialo vietovės. Didžiausio turistinio potencialo vietovėmis išskirtos šios: rajono centras – Gargždai (su Vėžaičiais, Lapiais), arealas Priekulė–Dreverna–Svencelė, Pajūrio regioninio parko dalis Kukuliškiai–Karklė–Kalotė. Perspektyvinėmis turistinėmis vietovėmis išskirtos Veiviržėnai, Judrėnai, Agluonėnai.

Pagal šiuos identifikuotus prioritetus ir buvo planuojamos priemonės. Endriejavas nepatenka į didžiausio turistinio potencialo vietoves, tačiau šioje teritorijoje numatytas horizontalaus prioriteto priemonių įgyvendinimas.

Karjerai – įžuvinimui ir rekreacijai

„Išeksploatuotų žvyro-smėlio karjerų įžuvinimas (gal net europinėmis lėšomis kaip Aukštaitijoje) ir pritaikymas rekreaciniam turizmui plėtoti rajone, manau, taip pat vertas dėmesio“, – svarstė A. Liaudanskis.

„Karjerų įžuvinimas vykdomas jau dabar. Gargždų ir Dovilų karjerų teritorijoje yra vykdomos pritaikymo rekreacijai veiklos, organizuojamas jų įžuvinimas. Kai kurie karjerai yra privatūs, todėl Savivaldybė negali priimti sprendimų dėl jų įžuvinimo“, – aiškino E. Badalova.

• Klaipėdos rajono gyventojų nuomonės tyrimu vertintas turizmo ir rekreacijos paslaugų Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje pakankamumas. Tyrimo rezultatai rodo, kad rajone mažiausiai pakanka SPA paslaugų ir turistinių maršrutų, aktyvaus laisvalaikio gamtoje ir edukacinių programų.

Agnė ADOMAITĖ