Turizmo sezonas Karklėje tik įsibėgėja
Išsiilgtas vasaros sezonas jau prasidėjo, oro uostai sausakimši nuo kelionių išsiilgusių turistų. O koks Lietuvos pajūris, Klaipėdos rajono perlas – Karklė? Viltasi, kad šiemet bus galima atsigauti po dvejų metų pandemijos, tačiau dabar koją kiša tebesitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą, taip pat pailgėję mokinių mokslo metai.
Kalti orai, mokslai, karas
Pajūrio regioninio parko direkcijos direktorius Darius Nicius „Bangai“ sakė, kad Karklėje poilsiautojų daugiau būna savaitgaliais, tačiau darbo dienomis dar mažai. Pagrindinės priežastys – iki šiol buvę gana vėsūs orai ir tebesitęsiantys mokslo metai vaikams. „Baltijos jūros vandens temperatūra birželio viduryje buvo maždaug 16 laipsnių, bet žmonės, ypač vaikai, jau maudėsi. Matyti, kad išsiilgę jūros. Aišku, vaikams svarbiau idėja nei aplinkybės. Mažamečiai mąsto paprastai: jei jau atvažiavai vasarą prie jūros, tai privalai išsimaudyti“, – svarstė Pajūrio regioninio parko direkcijos vyriausiasis vadybininkas rekreacijai Egidijus Jurkus. Anot jo, daug lemia ir tai, kad yra pailginti mokslo metai, tad ir tėvai, šeimos atostogas planuoja jau tik liepą, rugpjūtį, sezonas susitraukė.
Didysis poilsiautojų bumas Karklėje laukiamas nuo liepos. „Daugiausia atvyksta ir apsigyvena šeimos ramiam poilsiui. Aišku, dėl užsieniečių sumažėjusio srauto pagrindinė priežastis – karas Ukrainoje“, – pastebėjo D. Nicius ir E. Jurkus. Daliai Vakarų Europos gyventojų Lietuva jau nebeatrodo tokia saugi poilsiui šalis kaip anksčiau, tad atostogoms renkasi kitas kryptis.
Per metus – daugiau kaip 5 000
Karklėje veikiantis Pajūrio regioninio parko lankytojų centras mokslo metų pabaigoje sulaukia mokinių ekskursijų, jos būna išnaudojamos ir kaip neformalaus švietimo veiklos. Šis Lankytojų centras yra skirtas susipažinti su saugoma teritorija, gamtos, kultūros paveldu. Šiuolaikiškai įrengtose ekspozicijose atskleidžiamas vietos unikalumas, bioįvairovė. Pavyzdžiui, 600 litrų akvariume galite pamatyti tipišką Baltijos jūros bioįvairovę ties Karklės kaimu. Lankytojams siūloma suskaičiuoti, kiek plekšnių gyvena šiame akvariume.
Pajūrio regioninio parko direkcijai priklauso ir pakrantės artilerijos baterija „Memel Nord“, ten gidas veda atskiras ekskursijas, supažindinama su Antrojo pasaulinio karo ekspozicija. Pastaroji dar populiaresnė nei lankytojų centras Karklėje. Per metus buvusiuose kariniuose įtvirtinimuose, vadinamojoje baterijoje, apsilanko per 3 000 turistų per metus, o lankytojų centre – per 2 000. „Memel Nord“ lankytojo bilietas kainuoja 2 Eur, o Lankytojų centre – 1 Eur. Lankytojų centre galima įsigyti ir marškinėlių su Karklės atributika, gintaro dirbinių ir kt. „Yra koncesijos sutartis su vietos gyventojais, norime jiems padėti populiarinti jų produkciją“, – paaiškina D. Nicius.
Pajūrio regioninio parko direkcijos vyriausiasis vadybininkas rekreacijai E. Jurkus akcentavo, jog lankytojai sudaro tik vieną trečiąją Pajūrio regioninio parko direkcijos veiklos. O didžioji dalis – gamtotvarkos problemos. „Turime gana gerą techniką aplinkai tvarkyti, tačiau mums trūksta pagalbinių patalpų (garažo) tai technikai laikyti“, – paklaustas apie aktualias problemas atsakė pašnekovas.
Siūlo išskirtines pažintis
Lankytojų centre sutiktas daugeliui pažįstamas charizmatiškasis gidas Igoris Osnač teigė, kad po pandemijos dvejų metų atsigaunama po truputį. „Pernai, užpernai tas judėjimas buvo, bet daugiau vietinis, o šiemet atsigauna jau ir kruizinių laivų sektorius. Turėtų būti apie 60 kruizinių laivų. Aš dirbu ir su kruizinių laivų grupėmis, ir su lietuviais, šeimomis ir pan. Iš užsienio atvažiuojančių turistų yra, bet mažesnėmis grupelėmis, daugiausia – vokiečių. Ir dabar laukiu dviratininkų iš Vokietijos“, – pasakojo Lankytojų centre sutiktas gidas I. Osnač.
Jis atvirai sakė, jog šiuolaikiniam žmogui nebeužtenka gauti tik informaciją, reikia pažinimo per pramogą. Pati Igorio populiariausia edukacija – „Gintaro gaudymo paslaptys“, kurioje jis praktiškai moko žmones, kaip atpažinti tikrą gintarą, taip pat apsivilkęs gintaro gaudymo aprangą demonstruoja gintaro gaudymo procesą Baltijos jūroje. Turistus, kuriuos domina Klaipėdos krašto istorija, jis pasitinka senamiestyje persirengęs XIX a. ponu su lazdele: „Išskirtinė apranga iškart pakelia nuotaiką ir sužadina smalsumą, tai mano hobis, o kartu ir šiek tiek užsidirbu.“
Agnė ADOMAITĖ
Autorės ir A. VALAIČIO nuotr.
