Ūkininkų protestai paskatino valdžią persigalvoti
Ne tik žiema po Užgavėnių pamažu bus priversta atsitraukti, bet ir valdžia po ūkininkų protestų Vilniuje permąsto kai kuriuos savo kategoriškus sprendimus. Ir rengiasi atsitraukti.
Praėjusį penktadienį Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovus priėmė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, o šią savaitę vykstančioje neeilinėje Seimo sesijoje planuojama palengvinti Lietuvos ūkininkų dalią: sumažinti Europos Sąjungoje neregėtai didelį suskystintųjų naftos dujų akcizą. Nuo sausio šioms dujoms yra taikomas 304,1 Eur (be PVM) tarifas, dabar siūloma – 41 Eur, taip pat Seime svarstys dar ir kitus žemės ūkio politikos klausimus.
Sausį didelę protesto akciją Vilniuje surengę Lietuvos žemdirbiai ragino atšaukti nuo sausio padidintą suskystintų naftos dujų akcizą, grąžinti dyzelino akcizo lengvatą jų sunkvežimiams, kėlė daugiamečių pievų atkūrimo, saugomų teritorijų plėtros, pieno krizės ir kitas problemas.
Ne tik mažinti, bet ir kompensuoti
Su Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovais penktadienį susitikęs prezidentas G. Nausėda mano, kad suskystintųjų naftos dujų (SND) akcizas turėtų būti kompensuojamas ir tuomet grąžintas iki šių metų buvęs tarifas.
SND akcizas turėtų būti mažinamas tiek, kad būtų kompensuojama permokėta suma, o tuomet jis galėtų būti grąžintas į ankstesnį lygį – Vyriausybės siūlomą 41 eurą.
Vyriausybės parengtu projektu, kuris siūlomas Seimui, numatyta lengvatinį 41 Eur SND akcizą taikyti buitiniams vartotojams namų šildymui, taip pat dujų balionams bei verslui naudojant kaip kurą šildymui.
Nuo sausio šioms dujoms yra taikomas 304,1 Eur (be PVM) tarifas.
Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Ignas Hofmanas po susitikimo žiniasklaidai teigė, kad G. Nausėda išklausė ir išgirdo žemdirbius. „Buvo pažadas, kad padės mums dėl visų šešių reikalavimų punktų. Nors puikiai suprantame, kad ne visi klausimai yra tiesiogiai prezidento veiklos laukas. Taip pat pažadėjo, kad būsime atstovaujami Europos Vadovų Taryboje kaip sektorius“, – po susitikimo su prezidentu žiniasklaidai sakė I. Hofmanas. Anot jo, galimybių susitikti su prezidentu ir jam išsakyti sektoriaus problemas ieškota dar nuo rudens. Galiausiai tai pavyko. „Turbūt protestai paskatino. Mūsų lūkesčiai buvo dar iš praėjusių metų, kai net negalvojome apie protestus. O dabar tie įvykę protestai paspartino ir su prezidentu susitikome“, – kalbėjo LŽŪT vadovas.
Po ūkininkų susitikimo su prezidentu jo patarėjas Jarekas Niewierowiczius akcentavo, kad svarbu, jog Vyriausybė ir pati premjerė ėmėsi iniciatyvos spręsti ūkininkų problemas.
Daugiametės pievos: atidėta
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius po susitikimo su šalies vadovu sakė, kad jau porą savaičių žemdirbių nuotaikos darbinės. „Pažadų jau daug gavome, dabar tas etapas, kai reikia matyti proveržį formuojant žemės ūkio politiką. (…) Susitikimas su prezidentu per jo kadenciją jau ne pirmas ir reikėtų pripažinti, kad jis patobulėjo dėl žemės ūkio klausimų, atėjo pasiruošęs, įsigilinęs į aptariamus klausimus. LŽŪT atstovų teigimu, su prezidentu diskutuota ir dėl daugiamečių pievų atkūrimo.
Pasak ūkininkų, problema atsirado dar ne šios Vyriausybės valdymo metu. Ji atsirado dėl biurokratinės klaidos, kai buvo nuspręsta, kad pieva, kuri deklaruojama penktus metus, sistemos automatiškai buvo verčiama daugiamete pieva. Todėl nuo 2014–2015 m. daugiamečių pievų plotas išaugo nuo 400 tūkst. iki 700 tūkst. „Mes kalbame apie šios klaidos ištaisymą – nenorime išarti nė vieno hektaro daugiau pievų, esančių ariamoje žemėje“, – savo poziciją ir sausio mėnesio protestuose buvo išsakę žemdirbiai. Nesusipratimas įvyko dar 2015 m., kai ES išleido naujus nutarimus. Dingo vienas kodas – turėjo būti daugiametė pieva: ūkininkas turėjo pasirinkimą deklaruoti arba daugiametę pievą, arba pereina į kitą kultūrą. Europos Komisijos nuostata yra, kad daugiametės pievos visgi yra įregistruotos teisingai. Po susitikimo su prezidentu žurnalistų paklaustas, kaip vertina ketvirtadienį parlamentinio Kaimo reikalų komiteto paskelbtą informaciją iš Europos Komisijos, kad daugiamečių pievų atkūrimas metams turėtų būti atidėtas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas teigė, kad žinią galima vertinti jau kaip faktą, vis dėlto tai tėra tik nukėlimas ir sprendimo permetimas naujam Seimui.
Absurdiški sprendimai nesuprantami
Kita ūkininkus itin papiktinusi problema, kurią jie kėlė savo protestuose, – pakeista žaliojo kuro naudojimo tvarka. Lietuvos ūkininkų sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas Vidmantas Buivydas po protesto Vilniuje „Bangai“ kalbėjo, kad sunku suprasti tokius absurdiškus sprendimus.
Dar gruodį ūkininkai išgirdo apie šventinę dovanėlę – buvo pakeistas LR Akcizų įstatymo straipsnis, kuriame nustatoma akcizų lengvata gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklai ir akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklai. Įsigaliojus pakeitimams atsirado papildomi apribojimai, kur ir kokiu tikslu galima naudoti tokį kurą. Norint pasinaudoti akcizų lengvata, kuras turės būti naudojamas žemės ūkio produktų gamybai ir tik žemės ūkio technikoje arba žvejybos laivuose. Privalo būti išpildytos abi šios sąlygos.
Vasario 12–15 d. vykstančioje neeilinėje sesijoje planuojama svarstyti ne tik dėl akcizo suskystintoms naftos dujoms sumažinimo, bet ir dėl Akcizų įstatymo pataisas dėl žymėto dyzelino naudojimo apribojimų.
Naująją žaliojo kuro naudojimo tvarką kritikavo ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius: „Tokias klaidas, kurias inicijavo Aplinkos ministerija ir Žemės ūkio ministerija, paprasčiausiai pro pirštus praleido, reikia ištaisyti. (…) Tie valdininkai ministerijose, kurie ruošė šį projektą, ir patyliukais tikėjosi, kad jis įsigalios ir toliau veiks, turėtų pagalvoti apie savo atsakomybę ir galbūt atsistatydinimą.“
Pasigenda žemdirbiško išsilavinimo
„Praėjusių metų pabaigoje paskelbta nauja tvarka dėl žaliojo kuro sukėlė ūkininkų nepasitenkinimą, bet toks pakeitimas nieko nesprendžia: pagal ją kuro nebus sunaudojama nei daugiau, nei mažiau. Ji tik įneša chaosą ir didžiulį nepatogumą. Kad suprastumėt: jei ūkininkas grūdus galėjo iki tol vežti ir sunkvežimiu, ir traktoriumi, dabar sunkvežimiu negalima, nors taip būtų ir ekonomiškiau, ir ekologiškiau. Arba: ūkininkas visureigiu važiuoja prie gyvulių ir nori tuo pačiu visureigiu nuvažiuoti į parduotuvę nusipirkti detalės – jis to padaryti nebegali. Keista, pagal tokią naują tvarką atrodo, kad mes pramogauti, o ne ūkio reikalais važiuojame. Dar vienas labai svarbus momentas – limitas: to kuro nėra tiek, kiek nori. Nesuprantama, ko tokiu žingsniu norėta pasiekti. Atsimenu, kaip pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės laikais vienas rajono ūkininkas raudonu „Belarus“ traktoriumi atvažiuodavo į ūkininkų susirinkimus Gargžduose. Ar dabar taip irgi darysime, kad gautume lengvatą?“ – „Bangai“ kalbėjo LŪS Klaipėdos rajono pirmininkas V. Buivydas. Jis prisiminė, kad „Metų ūkio“ renginyje diskutavo su ūkininkais apie tai, kad vargu ar gali formuoti racionalią žemės ūkio politiką žmonės, kurie neturi būtent žemės ūkio mokslų aukštojo išsilavinimo. „Svarstėme, kiek su tokiu specialiu išsilavinimu yra Žemės ūkio ministerijoje? Tikriausiai mažuma, jie ten įvairius mokslus baigę, bet ne žemės ūkio“, – konstatavo V. Buivydas. Jis akcentavo, kad sostinės gyventojai protesto metu galėjo įsitikinti, jog dabartinė ūkininkų karta yra šviesi, išsimokslinusi, dauguma jų turi būtent žemės ūkio mokslų išsilavinimą.
Parengė Vilija BUTKUVIENĖ
Autorės nuotr.
