Ūkininkų protestas: pieno upės, grietinės šuliniai, o gal suskilusi gelda?

„Telšių žinių“ nuotr.: vasario 6 d. ūkininkai dėl itin sumažintų pieno supirkimo kainų protestavo prie AB „Žemaitijos pienas“.

Lietuvių piršlybų papročiuose iš piršlio lūpų sklinda ne patys kukliausi pažadai. Būsima nuotaka viliojama pieno upėmis, grietinės šuliniais, vėdarų tvoromis, medaus šaltiniais. Daug pažadų apie visokeriopas paramas prisuokta ir Lietuvos ūkininkams. Gražūs pažadai lepina ausį, o gal šiomis dienomis pagaliau tikrai gerovės laikai atėjo? Štai Lietuvos ūkininkai ne tik pieną žmonėms nemokamai dalija, juo netgi laukus laisto! Nemokamai pieno siūlo ir mūsų rajono ūkininkai Daukšaičiuose, Judrėnuose, Šilėnuose ir kt. Kai kurios rajono ūkininkų šeimos pirmadienį dalyvavo proteste prie AB „Žemaitijos pienas“ dėl drastiškai sumažintų pieno supirkimo kainų.


Supirkimo kainos – apverktinos
Ne iš gero gyvenimo tas pieno pilstymas ir veltui dalijimas. Ūkininkai šių metų pradžioje griebėsi už galvų pamatę naujas pieno supirkimo kainas. Žaliavinio pieno supirkimo kainos sumažėjo tiek, kad jau yra mažesnės nei jo savikaina. Teigiama, kad šiuo metu supirkimo kaina sumažėjo nuo 47 iki 27 centų, o savikaina siekia apie 35 centus už litrą pieno.
Ir tokia pieno supirkimo kaina pasiūlyta dar toli gražu ne visiems. Smulkesniems ūkininkams – dar mažiau, sakoma, kad vos 18 centų. Pieno supirkimo kainai įtaką daro kiekis, riebumas, sudėtis.
Protestuojantys ūkininkai ironizuoja, kad pieno perdirbėjai lygias galimybes gyventi oriai užtikrino pasiūlę pieno supirkimo kainą mažesnę nei jo pagaminimo savikaina. Kai tuo pat metu didžiuosiuose prekybos centruose gyventojai yra mokėję netgi eurą septyniasdešimt devynis centus už litrą pieno, tačiau dabar – akcija, pieno kaina viename iš prekybos centrų siekia kiek daugiau nei pusantro euro (1,59 Eur). Tačiau gavę pieno supirkėjų siūlomą kainą už savo uždirbtas pajamas ūkininkai ne tik tvorų neužsitvers, bet, anot balsėniškės Kristinos Gedmintaitės, bus priversti uždaryti tvarto duris ir stoti į bedarbių gretas, prašyti valstybės išmokų ir pašalpų. Tikėtina, kad jų negaus, nes turi daugiau nei tris hektarus žemės.
Lietuvos ūkininkai nuo pirmadienio stichiškai protestuoja visoje šalyje. Pienininkai renkasi prie didžiųjų prekybos tinklų, perdirbėjų būstinių ir stato kryžius bei nemokamai dalija pieną žmonėms, o neišdalintu pienu laisto savo pievas ir laukus.

Balsėnų kaimo ūkininkė V. Gedmintienė savo ūkį kūrė daugiau nei trisdešimt metų: „Jei niekas nesikeis, traktoriais barikaduosime įvažiavimus į pieno supirkimo įmones.“


Žlugtų ir kitos grandys
Pirmadienį, vasario 6 d., kai kurie Klaipėdos rajono ūkininkai kartu su kitais protestavo Telšiuose, prie akcinės bendrovės „Žemaitijos pienas“. Prie vieno iš prekybos centrų ūkininkai nemokamai dalijo pieną, prie kurio nusidriekė ilga telšiškių eilė. Su protestuotojais pabendrauti išėjo „Žemaitijos pieno“ generalinis direktorius Robertas Pažemeckas.
Pasak Balsėnų kaimo ūkininkės Vidos Gedmintienės, į protesto akciją susirinko nemažas būrys žemdirbių. Klaipėdos rajonui atstovavo Žąsyčių, Marcinkevičių, Bočkų, Gelžinių, Leonauskų, Razučių ir kiti pieno ūkiai. „Apmaudžiausia tai, kad pieno supirkėjai, Žemės ūkio ministerija, Žemės ūkio rūmai teigia situaciją suprantantys puikiai, bet jokių konkrečių veiksmų nesiima. Mums, pienininkams, reikia sprendimų čia ir dabar. Pienas už dyką nepasigamina. Karvutėms reikia priežiūros, jų savaitei kitai nepašėręs nepaliksi. Už tuos kelis centus neįmanoma nei elektros sąskaitų apmokėti, o dar žymiai pabrango kombinuotieji pašarai, druska ir kt. Investavus į technologijas atsirado bankiniai įsipareigojimai, pakilo palūkanų norma“, – kalbėjo pieno ūkio savininkė V. Ged­mintienė, dalyvavusi akcijoje prie „Žemaitijos pieno“.
Ji atkreipė dėmesį, kad tie ūkiai, kurie laiko daugiau nei penkiasdešimt karvių, yra nemažas įsipareigojimas, daug atsakomybių tenka. Tai – šeimos tradicijas puoselėjantis verslas, kuriamos darbo vietos, mokami mokesčiai valstybei. „Dirbame kartu su kitomis įmonėmis. Ūkiams užsidarius niekas iš jų nebepirks nei pašarų, nei traktorių, bankrutuos visa grandis įmonių, kurios dirba kartu“, – apie susidariusią kritinę padėtį samprotavo ūkininkė. Anot jos, Žemės ūkio ministerijos pasiūlymas imti lengvatines paskolas – tai ūkininkui tolygu pasirišus akmenį po kaklu šokt į upę. V. Gedmintienė savo ūkį kūrė daugiau nei trisdešimt metų, atidžiai rinkosi galvijų veisles, investavo. „Ūkininkams numesti paramos trupiniai jokiu būdu nepasiveja nuolat augančių paslaugų, prekių kainų šuolio, tad verčiau pieną išpilti nei iš sąžiningu darbu sukaupto gero leisti pelnytis tiems, kas to nenusipelno. Jei niekas nesikeis, traktoriais barikaduosime įvažiavimus į pieno supirkimo įmones“, – griežtos pozicijos laikosi pieno ūkio savininkė.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininko V. Buivydo nuomone, negalima leisti lobti pieno perdirbėjams, prekybininkams ūkininkų sąskaita.


Paramos trupiniai negelbsti
Protesto akcijoje prie „Žemaitijos pieno“ dalyvavę Klaipėdos rajono ūkininkai teigia, kad pirmadienį su pieno supirkėjais susitikti suvažiavo ūkininkai, kuriems rūpi, kad Lietuvoje išliktų pieno ūkiai. „Atėjome čia kovoti už save, už savo šeimą. Kiaulių, vištų daugelis ūkių jau atsisakė, dabar naikinami ir pienininkai. Dirbame, patys save ir dar kitus išlaikome. Pakilus minimaliam darbo užmokesčiui, pieno kainos krito, kaip taip gali būti? Iš kur mokėti algas darbuotojams?“ – piktinosi protestuotojai. Anot jų, pieno kainos prekybos centruose didelės, o gamintojai nė trečdalio sumos negauna, savo vargą, darbą ir investicijas vos ne už dyką atiduoda perdirbėjams ir prekybos centrams. „Nejau atims paskutinę galimybę savo žemėje kurti, dirbti, išgyventi?.. Jei niekas nesikeis, susirinksim savo vaikus ir važiuosim lauk iš Lietuvos. Ūkininkams nereikia numestų trupinių, mes tik norime, kad leistų dirbti ir užsidirbti. Juk nė vienas nesiskundžia tuomet, jei viskas yra gerai“, – apie emigraciją svarstė protesto akcijos dalyvė.
Vykstant ūkininkų protestams žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pirmadienį spaudos konferencijoje apgailestavo ir žadėjo ieškoti sprendimų. K. Navicko teigimu, ministerija ketina ginti ūkininkų interesus bei siekti, kad pingant pienui labiausiai nebūtų mažinama pieno gamintojų kainos dalis. Jis akcentavo, kad ministerija labiau skatins įsitraukti ir savivaldą: „Labai norime savivaldybių įsitraukimo. Nes čia yra jų gyventojai ir palikti juos vien rinkos reguliavimui jau nebeišeis.“


Pienininkai tarsi spąstuose
Lietuvos ūkininkų sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas Vidmantas Buivydas „Bangai“ akcentavo, kad Lietuvos ūkininkų sąjunga palaiko pavienes pieno ūkių iniciatyvas, tačiau kol kas jokių protesto akcijų neorganizuoja. Protesto akcijos yra griežtai reglamentuotos, kaip ir pieno dalijimas gatvėse. Spontaniškai elgtis sąjunga negalinti, sankcionuotiems mitingams reikia susitvarkyti atitinkamus dokumentus, gauti leidimus. Šiuo metu ruošiamas bendras ūkininkų kreipimasis į ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę, kadangi, anot V. Buivydo, žemės ūkio ministras K. Navickas esąs neveiklus.
V. Buivydo nuomone, negalima leisti lobti pieno perdirbėjams, prekybininkams ūkininkų sąskaita. „Šiandien mūsų pieno ūkiai yra spąstuose, visi yra pakabinę dantis ant ūkininkų. Juk kai kam atrodo, kad net karvės per daug bezda, o ką jau kalbėti apie visokius reikalavimus ūkiams, biurokratiją. Ūkininkai yra palikti likimo valiai. Tas, kas dirba, skursta, o iš jų prakaito pelnosi visai kiti. Manau, natūralu, kad dirbdami ir net valandų neskaičiuodami žmonės nori iš to pragyventi oriai, o dabar sudarytos sąlygos tik dirbti ir skursti“, – akcentavo pašnekovas. Jis tikino, kad LŪS Klaipėdos rajono skyrius spontaniškų sprendimų nepriiminės. Vasario 8 d. Savivaldybės posėdžių salėje surengtame susirinkime būsiąs parengtas kreipimasis į premjerę I. Šimonytę.


Rodo situacijos rimtumą
Lietuvos žemės ūkio rūmų narys, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas teigia, kad visuotinis pieno išpylimas rodo situacijos rimtumą. „Ką čia jau ir bepakomentuosi, ūkininkai pikti, galimai nebemato išeities. Juk pilamas pienas yra kiekvienam ūkiui didžiulis nuostolis“, – sako J. Kuzminskas. Anot jo, ypatingai skaudžiai drastišką pieno kainų kritimą išgyvena tie ūkiai, kurie ėjo modernizacijos keliu, ėmė paskolas. Dabar Euriboro palūkanų normos drastiškai kyla, taip pat kyla elektros, pašarų kainos. Ūkininkai nebeturėdami apyvartinių lėšų greitai nebegalės vykdyti savo metinių įsipareigojimų, ūkiams gresia bankrotai. Anot jo, šiuo metu Lietuvoje pagaminama 1,3 milijonai tonų pieno per dieną. Dabartinė situacija rodo, kad vietos gamintojų produkcija yra nereikalinga. Pieno perdirbėjai pajėgia produkciją atsivežti ir iš kitur, tačiau įdomiausia esą tai, kad mūsų kaimynė Lenkija sugeba tiekti gerokai pigesnę pieno produkciją vartotojams, nors žaliavos kaina yra brangesnė nei Lietuvoje. Lenkijos ūkininkai už litrą pieno gauna apie 42 euro centus. „Kas Lietuvoje su šiuo sektoriumi yra negerai, jei lenkai iš brangesnės žaliavos pasigamina pigesnę produkciją, tai kur Lietuvos problema? Gali būti, kad Lenkijos pienininkai, norėdami patekti į Lietuvos rinką, galimai dempinguoja pieno produkcijos kainas?“ – retoriškai klausia specialistas. Jis juokavo, esą viena laimė, kad dabar žiema, jei vasarą pienu būtų pradėtos laistyti miestų gatvės, dar grėstų ir sanitarinė katastrofa. Jis akcentavo, kad Lietuvoje vyrauja oligopolinė sistema, o valstybė negali reguliuoti antkainių, pelno normų. Ūkininkų bėdas iš dalies galėtų spręsti kooperacija ar Europos Komisijos inicijuoti referenciniai pirkimai, kurie yra praktikuojami ir kitose šalyse.


Dana LUKAUSKIENĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių