Ukrainiečių adaptacija rajono švietimo įstaigose:
Veiviržėnuose naujų mokinių priimta daugiausia
Klaipėdos rajono švietimo įstaigas jau lanko 85 ugdytiniai iš Ukrainos. 64 mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, 21 – pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas. Daugiausia – 22 – Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje ir jos Judrėnų bei Pašlūžmio skyriuose.
Būtent Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnaziją penktadienį aplankė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, kur įvertino gimnazijos situaciją, bendravo su ukrainiečiais vaikais, jų mamomis.
Pagalba didžiulėje bėdoje
Ministrę gimnazijos kieme pasitiko Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos direktorė Laima Navickienė, Klaipėdos rajono savivaldybės vadovai. Direktorė L. Navickienė informavo, jog yra 22 ukrainiečių vaikai: 11 ugdomi pagrindiniame gimnazijos pastate, 6 ikimokyklinio amžiaus vaikai ugdomi laisvesnėse Pašlūžmio skyriaus patalpose, dar 5 vaikai ugdomi Judrėnų skyriuje nuo 2 iki 9 klasės.
„Mums tai atradimų ir ieškojimų laikotarpis, modeliuojame įvairius ugdymo variantus. Nuo šios savaitės jau padeda mokytojos padėjėjos ukrainietės, kurios išsilavinusios, yra savo sričių specialistės: viena psichologė, kita ikimokyklinio ugdymo pedagogė. Jos po pusę etato dirba Pašlūžmio skyriuje. Iki šiol vaikai pratinosi: susipažino su aplinka, mokytojais, klasės draugais. Yra iššūkių, tačiau jaučiamės atsakingi. Esame darbšti ir energinga bendruomenė. Gražiausi žodžiai – mokytojų kolektyvui. Dirbama ne tik per pamokas, bet ukrainiečių vaikams padedama visapusiškai integruotis. Stengiamės būti kartu didžiulėje bėdoje“, – kalbėjo gimnazijos direktorė L. Navickienė. Ji pastebėjo, kad pilietiškai veiklai įkvepia ir pats gimnazijos Jurgio Šaulio vardas. Juk balsėniškis Jurgis Šaulys – Nepriklausomybės Akto signataras.
Trukdo kalbos barjeras
Visą savaitę gimnazijoje renkami reikalingi daiktai, maisto produktai, higienos priemonės ukrainiečiams. Tiek mokytojų, tiek mokinių bendruomenė aktyviai dalyvauja. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos moksleiviai Kajus Jasinskas, Toma Steigvilaitė, Deimantė Stripeikaitė sakė, jog su ukrainiečiais bendrauja įvairiausiomis formomis: ir telefonu verčia žodžius, ir gestus pasitelkia – kas tik įmanoma. Anot jų, vieni greitai apsiprato, kiti – uždaresni. „Labai džiaugiamės, kad dalies vaikų akys jau pradėjo žibėti, nebėra to uždarumo“, – nuoširdžiai džiaugėsi gimnazijos direktorė L. Navickienė. Ji pati yra priėmusi tris ukrainiečius: pensinio amžiaus porą su 49 metų dukra, kuri yra manikiūro meistrė. Tad jai buvo supirktos reikalingos priemonės, moteris ieškosi darbo.
Susitikime su ministre dalyvavusios ukrainietės su vaikais akcentavo, kad labai džiaugiasi, jog taip svetingai buvo priimtos gyventi Veiviržėnų amatų centre. Ten jaučia didžiulę pagalbą, palaikymą, tačiau tiek joms, tiek vaikams adaptuotis nėra lengva dėl kalbos barjero. Raisa Galičinovska pastebėjo, jog vaikams šiek tiek lengviau, nes bendraamžiai, jei prireikia, juos tiesiog paima už rankos ir veda, kur reikia.
Reikia globos ir meilės
Ministrė J. Šiugždinienė tiek Veiviržėnuose, tiek vėliau Gargždų muzikos mokykloje vykusiame susitikime su švietimo įstaigų vadovais akcentavo, jog daroma viskas, kad ukrainiečių adaptacija būtų kuo sklandesnė. Ji dėkoja visiems švietimo įstaigų vadovams, kurie per pandemiją buvo ir yra pirmosiose fronto linijose, o dabar padeda Ukrainos vaikams. „Jiems labiausiai reikia globos ir meilės, o ne rezultatų. Pastarieji ateis po to, kai jie visiškai adaptuosis, pajus mūsų rūpestį. Kada baigsis karas, niekas negali pasakyti. Tačiau net ir jam pasibaigus neaišku, kada vaikai galės grįžti į Ukrainą. Todėl mūsų tikslas – padėti jiems adaptuotis Lietuvos visuomenėje“, – kalbėjo ministrė. Anot jos, kiekvienam vaikui papildoma kalba visada yra pliusas, o ne našta.
„Sprendimai dėl finansavimo priimti. Svarbu, kad rastųsi galimybės samdyti būtent ukrainiečių mokytojus kalbai ir literatūrai. Savivaldybės turėtų apmąstyti: toks mokytojas veiktų tinkle ir ukrainiečių kalbą ir literatūrą galėtų mokyti keliose švietimo įstaigose. Bendrojo plano pakeitimai jau yra pasirašyti. Ukrainos mokytojui reikia kreiptis į ministeriją, kad jo kvalifikacija būtų pripažinta“, – informavo J. Šiugždinienė. Ji akcentavo, kad dalis ukrainiečių mokosi nuotoliniu būdu, tai yra gerai. Anot jos, jei rajonui trūksta kompiuterių, galima kreiptis į ministeriją, bus pasidalinta.
Beje, antradienį ministrė Jurgita Šiugždinienė feisbuko paskyroje pranešė, kad savaitgalį pajutusi peršalimo požymius, pirmadienį pasidarė greitąjį, o paskui ir PGR testus. Rezultatas buvęs teigiamas. Ministrė akcentavo, kad yra pasiskiepijusi, ji dabar izoliavosi namuose ir tikisi, kad greitai pasveiks.
KOMENTARAS
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas PETRAVIČIUS: „Bent vienas vaikas iš Ukrainos mokosi 16 rajono įstaigų ar skyrių. Matosi tendencijos, kad vaikų skaičius mūsų mokyklose didės. Laisvų vietų bendrojo ugdymo mokyklose, nedidinant klasių komplektų skaičiaus, yra per 1 000. Sudėtingesnė situacija yra dėl pradinių klasių. Laisvų vietų pradinukams nėra Gargžduose, Slengiuose, mažėja Doviluose, Priekulėje. Daugiausia laisvų vietų 1–10 klasių mokiniams yra Endriejave, daugumos klasių mokiniams – Kretingalėje, Veiviržėnuose, Vėžaičiuose, Lapiuose. Atsižvelgiant į padidėjusį mokinių skaičių kai kurioms įstaigoms jau tenka koreguoti mokinių vežiojimo maršrutus, gali tekti didinti ir specialiųjų autobusų maršrutų skaičių.
Ukrainiečiai jau lanko ir rajono popamokines veiklas. Yra lankančiųjų Gargždų muzikos mokyklą, futbolo treniruotes, Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centrą ir pan. Jie nori mokytis ir geba.“
Tai žinotina
Vyriausybė iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukusių karo pabėgėlių būtiniausioms švietimo reikmėms papildomai skiria 3,7 mln. eurų. Lėšomis numatoma padengti ukrainiečių vaikų ugdymo, studentų stipendijų, suaugusiųjų lietuvių kalbos mokymo išlaidas.
Didžiausia dalis lėšų – 2,16 mln. eurų – skiriama iš Ukrainos atvykusių vaikų ugdymui pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas bei jų pavėžėjimui į mokyklą ir atgal.
300 tūkst. eurų numatyti vaikų ukrainiečių kalbos, pilietiškumo ugdymui bei vasaros stovyklų veikloms.
Agnė ADOMAITĖ
A. VALAIČIO nuotr.
