Uogų augintojus apdovanojimas įkvėpė veikti
Uogų augintojų Kristinos ir Tomo MIKUČIŲ šeštąjį sezoną vainikavo džiugus įvykis: konkurse „Metų ūkis 2024“ jauniems ūkininkams pripažinta trečioji vieta. „Tai labai netikėta, malonu – postūmis nenuleisti rankų“, – džiaugsmu dalijosi prizininkai ir atskleidė savo ateities planus perdirbti savo užaugintas uogas.
Spalį – paskutinės avietės
Netikėtas įvertinimas nudžiugino uogininkystės ūkio šeimininkus Kristiną ir Tomą Mikučius. „Mus pastebėjo, įvertino, vadinasi, esame teisingame kelyje. Mūsų užaugintos uogos reikalingos“, – šypsojosi ūkininkai. Kelias dienas jų namus gaubė pakili nuotaika: prizininkus sveikino artimieji, draugai, pažįstami. Net ir pasitaikę išbandymai nebeatrodė tokie gniuždantys.
Nuo ankstyvo pavasario, vos tik atšilus, iki spalio pabaigos, kol buvo nuskintas paskutinis remontantinių aviečių derlius, Mikučiai triūsė savo uogyne Ruigių kaime. „Parduotos vasaros“, – šypsojosi jie. Ūkininkai gyvena Maciuičių kaime, bet uogyną įsiveisė tėvų žemėje, Vėžaičių seniūnijoje, todėl tenka sugaišti kelionei.
Apie pusantro hektaro sklype šeima augina braškes, sausmedžius, gervuoges, avietes. „Tomo iniciatyva įkūrėme uogininkystės ūkį, – atskleidė Kristina. – Pirmiausia pasisodinome aviečių, manydami, kad joms mažai priežiūros tereikia. Dabar šių daugiausia – pusė uogyno ploto.“
Mikučiai augina kelių rūšių uogas, nes, pasak jų, žmonės nori jų įvairovės. Uogyne – skirtingu laiku derančios uogos, todėl vienu metu nesupuola visi darbai. „Šiemet kaip reta anksti prinoko braškės, aplenkusios sausmedžio uogas, – kalbėjo K. Mikutienė. – Geras buvo braškių derlius, spėjome nuskinti ir parduoti. Su paukščiais dalijomės sausmedžių uogomis. Aviečių derlius nedidelis, bet džiaugiamės, kad jos po žiemos potvynio atsigavo ir, tikimės, jog kitais metais užderės daugiau.“
Ne tik džiaugsmo būna
Ūkininkai prisipažino, kad įveisus uogyną per pirmuosius 4 metus buvo vien tik investicijos. „Sukišome ne tik tai, ką už uogas gavome, bet ir daugiau“, – šyptelėjo Tomas. Gerai, kad abu su žmona turi samdomą darbą ir gauna atlyginimą. Uogynas – tik malonus, nors nelengvas, pomėgis.
Jis yra toli nuo magistralinių kelių, kaimo žvyrkelis vingiuoja už poros kilometrų, nėra jokių pramonės įmonių. Taigi uogos noksta švarioje aplinkoje, ekologiškos. „Mes vasarą mėgaujamės saule savo uogyne, gražioje gamtoje, – dėstė Mikučiai. – Čia kviečiame ir pirkėjus pasiskinti uogų. Tai naudinga žmonėms: pamato, kur jas auginame ir koks tai darbas. Kartais po pirmojo bandymo patiems prisiskinti uogų daugiau nebenori – užsisako priskintų.“ Savo užaugintą derlių uogų augintojai pristatė klaipėdiškiams, gargždiškiams ir kitiems užsakovams. Nuo ūkio įsikūrimo jie turi nemažai nuolatinių pirkėjų. „Parduoti uogas mums nekyla problemų – atvirkščiai, visiems norintiesiems pritrūksta“, – patikino ūkininkai.
Šie metai, kaip ir praėjusieji, Mikučiams buvo pelningi, tačiau jie patikslino, jog tai tik priedas prie šeimos biudžeto.
Ką galvoja apie savo ūkio ateitį? Kristina prasitarė, jog šalia uogyno yra žemės, taigi ir galimybė plėstis, tačiau Tomas neskubėjo atsakyti. „Plėstis reikia apgalvotai, kad atsipirktų, o neužsikrauti papildomo darbo. Šeimai išgyventi galima turint 10 hektarų uogyną“, – įsitikinęs T. Mikutis.
O ką pasakytų sumaniusiems įsiveisti uogyną? „Gerai pagalvoti, ar nori parduoti vasaras, – šyptelėjo Tomas. – Grąža ne iš karto, ir ne tokia, kokios tikimasi. Uogininkystėje, kaip ir visame žemės ūkyje, sąlygas diktuoja orai. Anksčiau galvodavau, kodėl tie ūkininkai nuolat dejuoja, kad blogai. Dabar supratau: jei nesupuvo, tai nušalo, nudžiūvo, liga užpuolė ar paukščiai nulesė. Su gamta nepasigalynėsi.“ „Būna ne tik džiaugsmo, bet ašarų dėl patirtų nuostolių“, – atitarė Kristina.
Pasiruošę perdirbti
Sezoniniai darbai uogyne baigti spalį paskutinio remontantinių aviečių derliaus rinkimu, tačiau Mikučiams poilsis neprasidėjo. Tomui dar liko darbų – paruošti žiemai avietyną, nupjauti aviečių stiebus. Kristina jau pradėjo įgyvendinti šeimos planą – perdirbti uogas.
Mikučiai savo namuose šiai veiklai įsirengė specialią patalpą, parengė projektą europinei paramai savo produkcijai perdirbti. Smulkiajam ūkiui šiam tikslui buvo skirta 15 tūkst. eurų. „Nusipirkome nemažo galingumo šaldiklį, kuriame turime sukaupę savo braškių, aviečių, šilauogių, sausmedžių uogų, – kalbėjo K. Mikutienė. – Už gautą paramą įsigijome džiovyklę ir gaminame vaisių ir uogų pastiles, netrukus sulauksime liofilizatoriaus ir šalčiu džiovinsime uogas.“
Šiuos savo gaminius ūkininkai siūlys mugėse – artėja kalėdinis laikotarpis, o sveiku maistu besidomintys žmonės ieško natūralių gardėsių. Ir dabar feisbuko paskyroje „Mikučių ūkio uogos“ perskaitę apie vaisių ir uogų pastiles apie jas teiraujasi žmonės.
Virginija LAPIENĖ
