Užburiantis Niujorkas – dangoraižių džiunglės
Prieš beveik du dešimtmečius Vilniaus Bernardinų bažnyčią, jos palėpę ir rūsius apžiūrėjau kartu su niujorkiečiu. 1516 m. pastatytos bažnyčios akmeniniuose pamatuose dar matėsi įstrigusios žmonių kaukolės, į kurias žiūrėdamas svečias su nuostaba pasakė: „Šis kapas ir visa bažnyčia senesnė už Niujorką. Mes neturime tokios senos istorijos.“ Kelionių ir istorijos mėgėjai gali visą gyvenimą blaškytis po Europą ir vis tiek nespėtų apžiūrėti visų pačių įdomiausių, gražiausių, seniausių, garsiausių vietų. Bet… kiekvienas svajojame nors kartą gyvenime nuskristi į Niujorką, kurį Hadsono upės žiotyse 1626 m. įkūrė olandų kolonistai.
Šį kartą man pasisekė Niujorke praleisti keturias dienas. Labai mažai, bet vis tiek geriau nei pirmą kartą, kai persėdau į kitą lėktuvą Džono Kenedžio oro uoste. Dar sėdėdama lėktuve, tolumoje matau Manhatano dangoraižius. Nekantrauju viešbutyje numesti lagaminą ir lėkti pasivaikščioti šio rajono gatvėmis, pajausti miesto dvasią, istoriją, atmosferą ir pamatyti iš filmų ir žinių reportažų pažįstamas vietas. Turiu ilgą tų vietų sąrašą…
Manhatane – pažįstamas veidas
Linksmas afroamerikietis taksistas pasveikina atskridus į pasaulio centrą ir visą kelią pasakoja apie jo mylimą miestą: „Žiūrėkite, žydų ortodoksų mokykloje baigėsi pamokos. Čia Kvinse yra didelė žydų bendruomenė. Bet turtingieji gyvena geresnėse Niujorko vietose. Patariu ir jums į Kvinsą nevykti. Tai labai pavojingas rajonas. Dabar įveiksime Bruklino tiltą. Jį pastatė 1883 m. Ilgis – 1825 metrai, o plotis – 26 metrai. Galime važiuoti keliomis juostomis, o per vidurį virš važiuojamųjų juostų yra ir pėsčiųjų takas. Neabejoju, kad svajojote jį pamatyti.“
Jau kitą dieną laivu nuplaukėme į Brukliną ir pėstute grįžome šiuo vienu iš seniausių ir gražiausių Niujorko tiltu. Dukra labai norėjo, kad pamatyčiau naktinio Manhatano panoramą. Tad dar kartą įveikusios daugiau kaip pusę tilto, grožėjomės užburiančiu šviečiančio Manhatano vaizdu.
Taksi įsuka į Manhatano gatves ir tada suvokiu, kad mano lankytinų vietų sąrašas yra per ilgas – jau šis saloje esantis Niujorko rajonas yra be galo didelis, o aš turiu tik kelias dienas… Sukame link viešbučio, kuris yra vos kelios minutės pėstute iki Rugsėjo 11-osios memorialo. Gatvėje pamatau pažįstamą veidą ir, atidariusi taksi langą, pradedu mojuoti. Taksistas nustemba: „Pirma diena Niujorke, o ji jau gatvėje sutinka pažįstamų. Tu tikrai neprapulsi mūsų mieste. Linkiu gerų įspūdžių.“ Ir kelionė po dangoraižių džiungles prasideda.
Pastatų didybės grožis
Einu užvertusi galvą ir negaliu atsistebėti šių pastatų didybe. Dangoraižių dabar gali pamatyti visuose pasaulio žemynuose. Bet iki 1973 m. Manhatano dangoraižiai buvo aukščiausi pasaulyje ir dabar daugelis gali didžiuotis per 100 metų skaičiuojamomis istorijomis. Mūsų kelyje pirmasis dangoraižis – 105 aukštų naujasis Pasaulio prekybos centras, pastatytas 2013 m., šalia Rugsėjo 11-osios memorialo, kurio amžinieji kriokliai bėga į teroristų lėktuvų sugriautų dangoraižių – dvynių pamatų formos baseinus. Didžiulė aikštė, kurioje žaliuoja 400 ąžuolų, primena ramybės ir susikaupimo oazę. Šios ramybės nesudrumstė net keli šimtai Niujorko policininkų, kurie atėjo atiduoti pagarbą čia žuvusiems.
Mus pasitikęs amerikietis Tomas pasiūlo iš karto vykti į 2020 m. atidaryto naujo pastatų komplekso „Hudson Yards“ dangoraižį, kurio 100-ajame aukšte yra atvira apžvalgos aikštelė – balkonas „Egde“ (700 kvadratinių metrų). Labai mėgstu aukštį, tad pasivaikščiojimas šioje aikštelėje buvo viena iš įspūdingiausių akimirkų Niujorke, kuris atsigulė po mano kojomis. Į miestą žvelgiau tarsi iš paukščio skrydžio, su 360 laipsnių vaizdu ir vis tiek nesimatė, kur šis miestas baigiasi. Po kojomis plytėjo dangoraižių džiunglės, matėsi Centrinis parkas, prie kurio neseniai išdygo aukščiausi pasaulyje daugiabučiai – pieštukiniai dangoraižiai, kurie vadinami Milijonierių eile (Billionaire‘s row). Net nebandau įsivaizduoti, kiek kainuoja prabangūs butai šiuose dangoraižiuose… Miesto panoramoje matėme „Empire State Building“, kuris 1931 m. tapo aukščiausiu pasaulio pastatu ir šį titulą išsaugojo 40 metų. Tolumoje stiebėsi kelių kartų istoriją skaičiuojantis Rokfelerio centro dangoraižis, „Trump International“ viešbučio pastatas ir daugybė kitų, kurių pavadinimus girdėjome net čia nebuvę.
Times aikštė – pasaulio kryžkelė
Žvelgiant iš 100-ojo aukšto, matėsi tiesios gatvės ir stačiakampiai kvartalai. Iš šiaurės į pietus nusitiesusias gatves niujorkiečiai vadina „aveniu“, o iš vakarų į rytus – „street“ (gatvė). Mano kelionės tikslas buvo pasivaikščioti ir žinomiausiomis Manhatano gatvėmis.
Tad išėję iš dangoraižio patraukėme į Volstrytą – nedidelę gatvę, kurioje įsikūrė Niujorko akcijų birža, o netoliese esanti 3 tonų bronzinė puolančio buliaus skulptūra simbolizuoja Niujorko finansų pasaulį. Pasukę į Liberty gatvę, atsitrenkiame į Niujorko Federalinio rezervų banko pastatą, kuris užimą visą kvartalą ir turi tik vieną įėjimą. Jis turi tik 14 aukštų, bet po žeme yra dar penki. Požeminėje saugykloje yra didžiausias pasaulyje aukso rezervas.
Brodvėjaus gatvė žinoma dėl gausybės joje įsikūrusių teatrų. Kiekvieną vakarą tuo pačiu metu čia rodoma daugiau nei 30 spektaklių, o gatvėje šviečia įspūdingos jų reklamos, kurios nuveda į Times aikštę. Ši aikštė kartais vadinama pasaulio kryžkele, visatos centru, pasaulio širdimi. Įsivaizduokite aikštę, kuria kasdien praeina apie 330 000 žmonių. Visiškai kitaip įsivaizdavau šią vietą, todėl nustėrau patekusi į šurmulingą ir margą minią, susirinkusią pasižvalgyti į daugybę spalvingų, ryškių, dydžio sulig pastatais reklamų. Nesitikėjau pateksianti į savotišką amfiteatrą, kad pamatyčiau kas kelias minutes besikeičiančias reklamas. Iš čia ištrūkus, visos Niujorko gatvės atrodė labai tylios…
Niekas niekuo nesistebi
Apie Niujorką galima pasakoti daug, bet vis tiek neįmanoma perduoti visų įspūdžių ir didelio pasitenkinimo jausmo, kad einu šio miesto gatvėmis. Vieną dieną nužingsniavau net 35 km. Bijojau prisėsti pailsėti, nes tikrai jau nebūčiau atsistojusi. Kiek teko bendrauti su vietiniais gyventojais, tiek kartų mačiau jų didelį ir nuoširdų pasididžiavimą, kad gyvena ir dirba šiame mieste. Greitai pastebėjau, kad absoliučiai niekas nesuklūsta išgirdę mane kalbant jiems negirdėta lietuvių kalba. Ir nenuostabu, nes Niujorko gyventojai kalba 170 kalbų. Neteko girdėti, kad kas skųstųsi brangiais maisto produktais, nuoma, transportu. O juk tai vienas iš brangiausių miestų pasaulyje. Tačiau ir čia yra nemokamų pramogų.
Atsisveikindama su Niujorku, nutariau į miesto centro Manhatano – didžiulės pailgos salos – panoramą pažiūrėti iš laivo. Iš Manhatano galima keltu nemokamai nuplaukti į Steiteno salą, vieną iš penkių Niujorko rajonų. Keltu „Staten Island Ferry“ kasmet pervežama daugiau kaip 23 mln. žmonių, o keltų kompanijai nuostolius padengia Niujorko valdžia. Tad dykai galėjau gėrėtis Manhatano dangoraižių vaizdais ir iš arti pamatyti Laisvės statulą, kuri, žiūrint nuo kranto, atrodė labai mažutė. Tik keltu priartėjusi pamačiau tikrąjį Laisvės dydį ir didybę.
Ramunė VISOCKYTĖ
Aut. nuotr.
