Užklupusi sausra didina dalies seniūnijų darbo apsukas

Aktualija
19 birželio, 2023
0

Mero Broniaus Markausko potvarkiu, atsižvelgiant į Ekstremalių situacijų operacijų centro rekomendacijas, Klaipėdos rajone dėl sausros antradienį paskelbta ekstremali situacija. Taip pat nutarta su Kretingos ir Šilutės savivaldybėmis kreiptis į Vyriausybę dėl ekstremalios padėties paskelbimo visoje Lietuvoje. Tai leis nukentėjusiems nuo sausros kreiptis dėl bent dalinės žalos atlyginimo.

„Yra gyventojų prašymai (ir reikalavimai) kuo dažniau palaistyti dulkančius kelius, ką ir darome pagal galimybes“, – sakė Dauparų–Kvietinių seniūnijos patarėjas V. Tirevičius.

Išdegę laukai – derliaus pražūtis
Pagal meteorologų skaičiavimus, per gegužę kritulių iškrito vos 18 procentų nuo įprastos metinės normos, o birželį situacija dar prastesnė. Iškrito vos 0,3 milimetro kritulių, kas, pasak ekspertų, yra beveik nieko.
„Pasak ūkininkų, nuostoliai dideli. Sausra taip nusiaubė laukus, kad skaičiuojama, jog nebus galima pasigaminti net 60 procentų pašarų. Labai pažeisti ir įvairūs pasėliai, laukai išdegę, ypač prasta padėtis su grūdinėmis kultūromis, maždaug 30–40 procentų derliaus pražus“, – sako Klaipėdos rajono meras B. Markauskas.
Miškininkų prašymu mero potvarkiu taip pat ribojamas fizinių asmenų lankymasis Klaipėdos rajono miškuose. Tai reikalinga dėl didelio gaisrų pavojaus, nes miško paklotė itin išdžiūvusi ir mažiausia žiežirba gali sukelti didžiulę nelaimę. Jau pastebima, kad ir kituose rajonuose vienas po kito įsiplieskia didžiuliai gaisrai. Miškininkai taip pat prašo savivaldybių neišduoti leidimų masiniams renginiams miško žemėje arba teritorijose šalia miškų. Prašome ir gyventojų su ugnimi elgtis atsargiai, laikytis ribojimų. Didesnį dėmesį tam skirs ir Savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai.
„Ekstremali padėtis dėl sausros paskelbta ir Kretingoje bei Šilutėje. Tai leidžia kreiptis ir į Vyriausybę su prašymu skelbti ekstremalią situaciją visoje Lietuvoje. Tuomet nukentėję dėl sausros turės galimybę kreiptis dėl bent dalinės žalos atlyginimo. Tai padaryti planuojame artimiausiu metu. Tad prašome visų elgtis atsakingai“, – sako meras B. Markauskas.

„Esame dėkingi seniūnaičiams ir bendruomenių pirmininkams už želdinių priežiūrą mums priklausančiose vietose“, – sakė Sendvario seniūnijos seniūnė K. Novikova.

„Mažai žolės, nušienavus, nuganius nėra atolo. Nedygsta arba sunkiai auga bulvės…“ – apie sausros padarinius kalbėjo Judrėnų seniūnijos seniūnas Z. Siminauskas.

Laisto daug – naudos mažai
Dauparų–Kvietinių seniūnijos patarėjas Vytautas Tirevičius pasakojo, kad sausra seniūnijoje jaučiama kaip ir visoje savivaldybėje, nors konkrečių gyventojų ir ūkininkų nusiskundimų seniūnija negavo. „Yra tik prašymai (ir reikalavimai) kuo dažniau palaistyti dulkančius kelius, ką ir darome pagal galimybes kuo dažniau, nors tas palaistymas efektą duoda tik kelioms dienoms“, – pastebėjo V. Tirevičius. Anot jo, seniūnijos aplinkos tvarkytojoms darbo laistant želdinius ir augalus labai padaugėjo, bet kol kas seniūnija su tuo susitvarko ir sausros padariniai augalams itin daug neatsiliepė.
Gargždų seniūnijos seniūnė Indrė Žiedienė, paklausta, kokią žalą padarė sausra, atsakė: „Kol kas žalos nesame įsivertinę, gali būti, kad turėsime nudžiūvusių neseniai pasodintų medelių.“ Ji dėstė, kad žvyruotų gatvių laistymą vykdo, šiuo metu dėl dulkėtumo skundų nėra. O seniūnijai darbo dėl karščių, žinoma, padaugėjo. „Dėl sausros labiausiai kenčia žolė, matyti tiesiog išdegę plotai, o palaistyti galimybės neturime“, – kalbėjo Gargždų seniūnė. Kapinėse, anot jos, vandens netrūksta. Ankstesniais metais gyventojai skųsdavosi, kad senosiose kapinėse šuliny trūksta vandens, tačiau įrengus vandens kolonėlę ši problema išsisprendė, senosiose kapinėse vanduo tiekiamas centralizuotai. Laugalių kapinėse vandens trūkumo nėra, vanduo tiekiamas iš gręžinio.

„Dėl sausros labiausiai kenčia žolė, matyti tiesiog išdegę plotai, o palaistyti galimybės neturime“, – apgailestavo Gargždų seniūnijos seniūnė I. Žiedienė.

Gyventojai skundais neatakuoja
Judrėnų seniūnijos seniūnas Zigmantas Siminauskas patikino, kad sausra tikrai jaučiama, labiausiai ūkininkams: „Mažai žolės, nušienavus, nuganius nėra atolo. Nedygsta arba sunkiai auga bulvės…“ Patys gyventojai iki šiol nesikreipia į seniūniją dėl sausros. „Gatvės palaistytos, bet greit išdžiūva. Seniūnijos želdinius pagal galimybes laistome, (žolynai ruduoja). Judrėnų kapinėse yra šachtinis šulinys ir artezinis gręžinys. Vandens netrūksta“, – kalbėjo Z. Siminauskas.
Sendvario seniūnijos seniūnė Karina Novikova antrino, kad sausrą seniūnijoje jaučia, bet nusiskundimų nei ji, nei žemės ūkio specialistė nesulaukia labai daug. „Žmonės kreipiasi dėl kelių laistymo, juos kaip tik šią savaitę laistome ir tikimės lietaus, kad laistymas būtų efektyvesnis“, – vylėsi K. Novikova.
Anot jos, Slengių kapinėse veikia šulinys, kol kas nusiskundimų negavo. „Esame dėkingi seniūnaičiams ir bendruomenių pirmininkams už želdinių priežiūrą mums priklausančiose vietose. Jais labai pasitikime ir žinome, kad priežiūra ne tik bus gera, bet ir duos signalus, jei bus reikalinga pagalba. Mūsų augančioje seniūnijoje visada yra daug darbo, ypač vasarą, tad kol kas nepajutome, kad darbo dėl sausros padaugėjo, dirbame vienodu ritmu, – sakė Sendvario seniūnijos seniūnė ir pridūrė: – Galbūt daugiau gyventojų nusiskundimų sulaukiame dėl vandens slėgio, nes tikrai daug visi laisto, o vėliau sunku ir išsimaudyti po darbo, vandens filtrai greičiau ruduoja. Vandens tiekimą užtikrina AB „Klaipėdos vanduo“.

Agnė ADOMAITĖ
Nuotr. iš „Bangos“ archyvo