V. Majoro premijos laureatas – doviliškis auksarankis P. Normantas
Šeštoji tautodailininko Vytauto Majoro premija, kurią įsteigė Klaipėdos rajono savivaldybė, ketvirtadienio pavakarę iškilmingai įteikta doviliškiui juvelyrui, kalviui Petrui Normantui Gargždų krašto muziejuje. Jau tradicija tapusios premijos dydis – 1 000 Eur. Tautodailininkas, liaudies meno kūrėjas atsiimdamas apdovanojimą kuklinosi ir sakė nesąs vertas tokių laurų, tačiau gausus sveikintojų būrys liudijo, jog P. Normanto darbai kalba patys už save. Tą patį vakarą muziejuje atidaryta ir tradicinė Klaipėdos rajono tautodailės darbų paroda „Metų simfonija“.
Indėlis į miesto erdves
Dar 2004 m. su šeima įsikūręs Doviluose tautodailininkas P. Normantas labai aktyviai įsiliejo į Dovilų kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą. 2018 m. Dovilams sukurtas ir dovanotas paminklas – simbolis „Dovilano žvaigždė“, skirtas krašto šviesuoliams atminti. Tais pačiais metais miestelio centre pastatytas ir tautodailininko kurtas simbolinis paminklas iš žalvario – „Dovilų herbas“. Miestelyje gausu ir kitų laureato rankomis kurtų puošmenų. Petras atkūrė ir nukalė vartus, esančius Dovilų I senosiose kapinaitėse, o Etninės kultūros centrą puošia kalviški laiptai ir turėklai. Dar vienas tautodailininko kūrinys – suvenyras „Saulė“ – puošia ir Dovilų biblioteką.
P. Normanto darbų galima išvysti ir Klaipėdos centriniame pašte, o gargždiškiai gali dėkoti už sukurtą suvenyrą, Gargždų miesto herbą, skirtą miesto 757-osioms metinėms paminėti. Už aktyvų dalyvavimą parodose, už visuomeninę ir kultūrinę veiklą, prasmingas iniciatyvas tautodailininkas apdovanotas begale padėkos raštų. O 2012 metais jam suteiktas meno kūrėjo statusas.
Iš kartos į kartą
Daug premijos laureato darbų galima išvysti ir prie jo sodybos, kurios aplinką puošia originalūs, išradingi kalviški eksponatai. Jo kalvę dažnai aplanko mokiniai ir besidomintieji kalvyste. Čia jie gali išbandyti įrangą – dumples, žaizdrą, kūjus, reples, plaktukus, pamėginti kaitinti geležį ir sukurti kažką savo. Edukacinius užsiėmimus tautodailininkas veda ir Dovilų mokykloje bei darželyje. Kalvystės tradicijas P. Normantas puoselėja gražiu šeimyniniu pavyzdžiu: savo žinias apie amatą perdavė sūnui ir anūkui, kurie tęsia kalvystės tradicijas.
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Rasa Linkienė akcentavo, kad būtent amato perdavimas iš kartos į kartą buvo vienas iš aspektų, padėjusių komisijai apsispręsti, renkant šių metų laureatą. Komisijos pirmininkė vicemerė Ligita Liutikienė informavo, kad šiemet buvo pateiktos trys kandidatūros, viena neatitiko reikalavimų, tad teko rinktis iš dviejų: „Abu buvo labai stiprūs ir talentingi kandidatai.“
Neleidžia surambėti sieloms
Ketvirtadienį įteikdamas apdovanojimą Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas dėkojo tautodailininkams, kad neleidžia surambėti sieloms: „Ką tik vyko strateginio planavimo posėdis, kur pinigų planavimas, statybos, duobės ir kt. O tokie renginiai padeda išlaikyti pusiausvyrą, parodo, kad yra šviesių, gražių dalykų. Žmogui reikia ne tik maisto kūnui, bet ir dvasiai“, – neabejojo rajono vadovas, kuris taip pat pastebėjo, kad Gargždų krašto muziejui reikia erdvesnių patalpų, juolab pandemijos fone, kai laikytis saugių atstumų čia beveik neįmanoma.
Vicemerė L. Liutikienė atkreipė dėmesį, kad muziejuje kartu atidaroma tradicinė tautodailininkų darbų paroda – tarsi viso kūrybinio sezono uždarymas: „Kaskart, kai čia ateinu, pajuntu ypatingą aurą.“ Rajono vadovai linkėjo šių metų V. Majoro premijos laureatui P. Normantui sveikatos, kūrybinių sumanymų. Savivaldybės skiriama premija – 1 000 Eur. Jos tikslas – skatinti Klaipėdos rajono liaudies meno kūrėjų aktyvumą, kūrybiškumą, meistriškumą, pagerbti tautodailininkus, tęsiančius senųjų amatų tradicijas.
Gyrė ne tik darbus, bet ir asmenybę
Šventinį vakarą P. Normantas priėmė daugybę sveikinimų, gėlių, padėkų. Dovilų „Sidabrinės gijos“ asociacijos pirmininkė Birutė Palubinskienė tardama žodį atkreipė dėmesį ne tik į laureato nuveiktus darbus, bet ir į jo šviesią asmenybę: „Petras – žemaitis, kilęs nuo Latvijos, Skuodo – nuo vieno „rubežiaus“ atvarė vėjas iki kito „rubežiaus“. Gerai, kad Doviluose užkliuvo. Jeigu geriate Petro arbatą, ji – tikrai ekologiška – matau, kaip baltas kaip vyšnios viršūnė jis eina į Dovilų piliakalnį su savo terbele, kurioje kvepia žolynai, paskui draugiškai su visais dalijasi. Žiemą – su šiaurinėmis lazdomis varo per Dovilus. Džiaugiamės ne tik jo švietėjiška veikla, bet ir kryžiais, vėtrungėmis, žiedais. Tai auksinių rankų žmogus, atkaklus žemaitiškas būdas amžinai neleidžia nurimti, tai gyvasis sidabras. Ar renginiai, ar vakaronė – Petras čia linksmas, guvus. „Sidabrinės gijos“ vardu sveikiname tave, meldžiamės už tave.“ B. Palubinskienė šypsodamasi užsiminė, kad norėtų, jog Petras papildytų „Sidabrinės gijos“ kolektyvą, tačiau kol kas dar nepavyksta įkalbėti.
Vytauto Majoro žmona Birutė prisipažino, jog žino, ką reiškia gyventi su menininku ir ką reiškia būti menininku. Anot jos, tai sudėtinga, nes menininkui mintys kyla tai naktį, tai dieną, po to viską reikia įgyvendinti. O pinigai jiems visiškai nesvarbūs. Žymiai reikšmingesnis atliktas darbas. „Reikėtų liaudies menininkų darbus kaupti ateities kartoms, nes viskas taip greitai keičiasi, kad neaišku, ar ateityje turėsime liaudies menininką“, – svarstė B. Majorienė.
Dėkodamas už susirinkusiųjų gražius žodžius P. Normantas nedaugžodžiavo: „Dabar didelis akmuo ant širdies. Ačiū už tokį didelį dėmesį, bet to nereikėjo. Nesu tiek nusipelnęs. Dirbu, kiek galiu. Dabar kalbinu akmenį. Kalbų sakyti nemoku, galiu verčiau metalą ar akmenį maigyti.“
Turininga paroda
Tradicinė Klaipėdos rajono tautodailininkų darbų paroda, kurioje pristatyti kūrybiškiausi, įdomiausi autoriniai rajono tautodailininkų ir parodos svečių darbai, pradėta rengti nuo Gargždų krašto muziejaus įsteigimo.
„Parodoje eksponuojami mano šiaudiniai sodai, megztos rankinės ir žaisliukai. Mezgu ir pirštines, riešines. Prieškalėdiniu laikotarpiu veiklos, užsakymų labai daug. Pati dirbu ir darželyje, ir Etninės kultūros centre etnologe, vedu edukacijas, tad labai intensyvus laikotarpis“, – „Bangai“ sakė Dalia Lengvinaitė iš Dovilų. Parodoje eksponuojami ir tautodailininkės Stasės Kausteklienės delmonai: „Mezgu ir pirštines, riešines, koljė, tačiau kiekvienam darbui reikia daug laiko, ne visi tai įvertina.“ Parodą apžiūrėjusi Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė pastebėjo, kad menininkams sunku patiems ir kurti, ir parduoti savo produkciją, sudėtinga pačiam viskuo rūpintis. B. Majorienė pridūrė, kad meno žmonės sunkiau ir darbo stažą sukaupia, tad vėliau ir pensijos nedidelės, varganas gyvenimas.
Gargždų krašto muziejaus direktorė Sigita Bučnytė dėkojo visiems tautodailininkams, pristačiusiems darbus parodai. Jiems įteikė po rožės žiedą ir padėką. Pagerbti Rita Riaukė, Audra Jankeliūnienė, Saulius Rumbutis, S. Kausteklienė, Valentina Kaubrienė, Vilija Ridikienė, Algirdas Ridikas, P. Normantas, Petras Balsys, Sigutė Šmaižienė, Ignas Vaičeliūnas (svečias), D. Lengvinaitė, Veronika Bernotienė (viešnia), Rita Žilaitytė-Bružienė, Rimantė Šalčiuvienė, Vida Valaitytė-Ivakhnenko.
Ypatingą atmosferą, jaukumą vakarui suteikė muzikuojančios smuikininkės Vladislava Stalmokienė, Odilija Tinkutytė ir akompanavusi Liudmila Bazžina.
Agnė ADOMAITĖ
Autorės nuotr.
