V. Sutkus: dalis įmonių dar vadovaujasi tarybiniais metodais
Nors kapitalizme gyvename jau daugiau nei 20 metų, kai kurios šalyje veikiančios įmonės dar vadovaujasi nuo planinės ekonomikos užsilikusiais darbo būdais. Taip teigia Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Siekiant keisti užsilikusią situaciją Lietuvoje jau antrus metus organizuojamas socialinis visuomeninis projektas „Aš myliu savo įmonę“. Jo tikslas – stiprinti Lietuvos įmonių mikroklimatą, gerinti darbdavių ir darbuotojų santykius, ugdyti darbuotojų komandinę dvasią, lojalumą bei pasitenkinimą darboviete.
Dinamiška įmonė, galinti į kasdienius darbo procesus pažiūrėti kitaip – kūrybiškai ir nestandartiškai, yra progresyvi įmonė. Ir priešingai – kompanija, nesidominti ateities galimybėmis ir į darbą žvelgianti tik kaip mechaninį procesą, yra nepajėgi formuoti paklausaus produkto, teigiama projekto viešinimui parengtame pranešime.
Keičiantis verslo mastams, technologijoms ir užsienio šalių integracijos į rinką kiekiui, kompanijos ima konkuruoti ir ieškoti naujų būdų tapti lyderėmis. Įmonių ateitis tampa priklausoma nuo naujų idėjų, kūrybiškumo, originalumo ir lankstumo, tačiau ne visi vadovai mato kūrybiškumo potencialą – tai viena iš verslo sektoriaus problemų, sukeliančių daugiausiai diskusijų.
Kūrybiškumo ir inovacijų svarba šių dienų įmonėje – neįkainojama
Kai kurios įmonės darbo vertę kuria pasitelkusios kūrybiškų, novatoriškų, lanksčių ir intelektualių darbuotojų komandą. Jos daug dėmesio skiria vidinių žmogaus savybių formavimui ir jo savijautos darbe gerinimui. Tačiau yra atvejų, kuomet įmonės taiko pasenusius darbo metodus, kurių tikslas – elementarus užduočių atlikimas. „Dalis įmonių vadovaujasi tais senais tarybiniais būdais, kai svarbu buvo dirbti, bet ne pasiekti geresnį rezultatą ar sudaryti geras sąlygas dirbančiajam“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Šiuolaikinis darbuotojas tampa vis svarbesne įmonės grandimi, savo idėjomis galinčia daryti didelę įtaką kuriamam produktui ir įmonės sėkmei. „Pasaulyje gausu pavyzdžių, kai darbuotojų atkaklumas duoda puikių rezultatų. Turbūt geriausias – „Google“ korporacijos pavyzdys. Elektroninio pašto sistema „Gmail“ buvo sukurta pačių darbuotojų iniciatyva. Lietuvos verslas gyvena pereinamajame laikotarpyje. Vieni verslininkai jau dabar mato didelį poreikį turėti kūrybiškus darbuotojus, investuoja į jų tobulėjimą“, – džiaugiasi V. Sutkus ir teigia, kad darbuotojo kūrybiškumas tampa ateities perspektyva, kurios svarbą ima pastebėti vis daugiau vadovų.
Kūrybiški ir inovatyvūs darbuotojai gali generuoti naujas idėjas, sukurti produktą tarsi iš niekur, tikslingai analizuoti ir spręsti iškilusias problemas. Tokie darbuotojai linkę sekti naujoves, ieškoti nestandartinių sprendimo būdų, eksperimentuoti. „Prie konvejerio sėdintis žmogus taip pat gali būti kūrybiškas. Jis gali suprasti, ką reikia tame konvejeryje pakeisti, kad darbas nebūtų toks nuobodus arba ką reikia pakeisti procese, kad žmogui apskritai nebereikėtų sėdėti prie konvejerio“, – samprotauja UAB „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas Vladas Algirdas Bumelis.
Socialiniai projektai – puikus startas perspektyvios įmonės link
Įmonėms ir jų darbuotojams skirti socialiniai projektai gerina įmonės mikroklimatą ir kūrybinę atmosferą. Dalyvavimas tokiuose projektuose yra galimybė ne tik naujoms įmonėms pradėti formuoti darnių, lanksčių ir konkurencingų darbuotojų kolektyvą, bet ir pasidalinti gerąja patirtimi kompanijoms, kryptingai ugdančioms kūrybingų darbuotojų komandą. „Mokymai, seminarai ir socialiniai projektai duoda naudą tiek dirbančiajam, tiek įmonei – geras mikroklimatas didina darbo efektyvumą. Noriu pasidžiaugti, kad Lietuvoje kiekvienais metais įmonės skiria vis didesnį dėmesį šioms veikloms, dalyvavimas socialiniuose projektuose tampa vis dažnesniu reiškiniu Lietuvoje veikiančiose įmonėse“, – džiaugiasi V. Sutkus.
Lietuvos verslo konfederacija šiuo metu dirba prie socialinio projekto „Aš myliu savo įmonę“, atskleidžiančio kūrybinio sektoriaus svarbą. „Įmonės dažnai nemato tikslo investuoti į darbuotojų kūrybingumo skatinimą, kadangi netiki to nauda. Socialinis projektas „Aš myliu savo įmonę“ yra platforma, skirta parodyti visiems, kad kūrybiški darbuotojai – vertybė, ir būtina šiuos įgūdžius lavinti“, – sako V. Sutkus, taip pat įsitrauksiantis į projekto komisijos narių būrį.
Kūrybiškos asmenybės vystymas priimtinas ne visoms įmonėms
Nors šiuo metu perspektyvios įmonės formavimui yra daug galimybių: socialiniai projektai, mokymai, seminarai – ne visos įmonės jomis pasinaudoja. Daugeliui atrodo, kad kūrybiškos asmenybės lavinimas nėra būtinas. Šiam procesui labai svarbi tinkama darbo aplinka, kurios formavimui įmonės dažnai neskiria papildomo laiko. „Pamirškime sovietinį mąstymą, kad į darbą žmogus turi eiti kaip į kalėjimą. Visgi darbo vietoje kiekvienas praleidžiame didžiąją dalį savo dienos, todėl draugiškas kolektyvas ir visa aplinka turi būti pritaikyta darbuotojui“, – užtikrintai teigia V. Sutkus.
Prie socialinio projekto „Aš myliu savo įmonę“ komisijos narių šiais metais prisidėsiantis V. A. Bumelis mano, kad darbuotojas neturėtų riboti savo kūrybiškumo laisvės ir net kasdieniuose darbo procesuose jis privalo į tradicinius dalykus žvelgti netradiciškai: „Žmonės, kurie kiekvieną dieną dirba tokius pat standartinius darbus, yra tarsi dėžės, jie riboja savo kūrybiškumą, savo vystymosi etapus. Išeiti iš tos dėžės ir atrasti visiškai nestandartinį požiūrį žmogui yra labai sunku, tačiau tai labai svarbu, nes tik kūrybingi žmonės gali būti lyderiais.“
Itin svarbus kūrybinio sektoriaus vystymo rodiklis – investicijos į darbuotojų kompetencijų didinimą. Vadovai turėtų skirti ne tik daug dėmesio, bet ir lėšų įmonės mikroklimato gerinimui ir kūrybinio potencialo didinimui. V. A. Bumelis ir V. Sutkus sutaria, kad sunku pateisinti vadovus, kurie tam neatranda nei noro, nei laiko: „Tai turbūt ne tik požiūris, bet ir paties vadovo baimė, kad darbuotojas gali tapti geresniu už jį. Toks požiūris ne tik neleidžia tobulėti darbuotojui, bet vadovas, pasijutęs visagaliu, sustoja vietoje ir netobulėja pats.“
