Vagišiai smailina akis į gyvenamuosius namus

Panašu, kad vagys suskubo rūpintis nerūpestingu vasaros sezonu. Per pirmąją balandžio savaitę Klaipėdos rajone pavogti trys seifai. Policijos pareigūnai ragina suklusti ir imtis prevencinių priemonių.

Plėšikai bebaimiai

Ramus miegas sudrumstas Triušelių, Kalotės ir Purmalių kaimų gyventojams. Čia įsisuko vagys, kurių taikiniu tapo gyvenamuosiuose namuose įrengti seifai. Ilgapirščių grobis – pinigai, aukso ir sidabro dirbiniai. „Bangos“ žurnalistei pasmalsavus, ar jau sugauti vagišiai, ikiteisminį tyrimą vykdančios Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (KAVPK) Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas Zigmas Turskis jokių detalių neatskleidė. Tačiau užtikrino, kad yra atliekami aktyvūs veiksmai.

Daugiausia vagiama gyvenamuosiuose namuose. Anot Klaipėdos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Gražvydo Grišanovo, į vidų jie patenka per plastikinius langus ar tiesiog neužrakintas duris ir pagalbines patalpas. Baimės jausmas vagišiams svetimas. Mat gudruoliai nevengia apšvarinti namus net tada, kai juose yra ir patys turto savininkai. „Pasitaiko atvejų, kai žmonės saldžiai miega antrame aukšte, o pirmajame įsijuosę pluša vagys. Jie profesionaliai atidaro langus, patenka į patalpas ir darbuojasi, o žmonės ryte atsikėlę suvokia, kad yra apvogti. Tad patarimas gyventojams, jei miegate antrame aukšte, o seifas ar brangūs daiktai laikomi pirmajame, eidami miegoti įjunkite pirmo aukšto signalizaciją“, – dėstė pareigūnas.

Sudėtinga mįslė

Iš kur vagys sužino apie būsimą savo taikinį, klausimas lieka ir policijai. Net ir pričiupti įtariamieji vagysčių aplinkybių neatskleidžia. Neaišku, ar jie būsimas savo darbelių vietas užtinka netyčia, ar laužiasi žinodami, kas laukia kitapus užrakintų durų. Vyriausiasis tyrėjas pastebi, kad dažniausiai į rajoną plušėti atklysta vagišiai iš Klaipėdos ir nuo jų labiausiai kenčia Kretingalės ir Sendvario seniūnijos.

Nedorėliai puikiai perpranta žmogaus psichologiją. Jie tarsi užuodžia ir jaučia, kur yra laikomi brangūs daiktai. „Jei žmogui atrodo, kad daiktai saugūs, toli gražu taip nėra. Slėpiniai spintose ar patalynėse, juolab – seifai visuomet būna pirmieji vagišių bandymai“, – patirtimi dalijosi pareigūnas.

Pavogtų daiktų realizavimo rinka dar aiškinama. Vogtų daiktų randama lombarduose, rečiau – prekiaujant turguje. Dažniausiai ilgapirščių juodų darbelių grobis dienos šviesos neišvysta. Pasak G. Grišanovo, daroma prielaida, kad jie jau turi savo prekybos taškus ar radiniais apsikeičia tiesiog tarpusavyje.

Rūpintis prieš

Auksinė taisyklė – imtis priemonių nelaukus, kol nukentėsite. Pareigūnai ragina atidžiau stebėti supančią aplinką ir žmones. Nors draugiškumas ir gera savybė, tačiau tai neturi virsti perdėtu patik­lumu. Reiktų įtariau reaguoti į nepažįstamus asmenis. „Ypač pavojingi tie, kurie beldžiasi į duris siūlydami įsigyti vienokių ar kitokių prekių. Juk tai gali būti vagišių žvalgyba“, – pridūrė pareigūnas. Taip pat dėmesį būtina atkreipti ir į dvejonių keliančius automobilius. Geriausia apsidrausti ir apie juos pranešti policijai, nurodant automobilio valstybinius numerius. „Vienas skambutis ar viena užfiksuota nuotrauka, įvykus vagystei, gali padėti daug lengviau išsiaiškinti nusikaltimą. Deja, atvejai, kai žmonės pasidalija jiems kilusiais įtarimais, dar tik pavieniai“, – apgailestavo G. Grišanovas.

Pažinti kaimyną

Išvengti vagysčių gali padėti glaudūs santykiai su kaimynais, kuriuos, anot pareigūno, daugeliui reikėtų stiprinti. „Dažnai kaimynas kaimyno nepažįsta. Yra buvę net tokių atvejų, kai vagis lipa per tvorą, o šalia esančio namo gyventojas mano, kad į namus ropščiasi savininkas. Pasirodo – ten vagis“, – pasakojo G. Grišanovas.

Žmonės turėtų rūpintis gyvenamosios aplinkos saugumu ir bendrauti tarpusavyje. Šiuos tikslus įgyvendinti gali padėti „Saugios kaimynystės“ grupė, kurios pagrindas – glaudus kaimynystėje gyvenančių žmonių ir policijos pareigūnų bendravimas ir bendradarbiavimas, keitimasis informacija. „Tarpusavyje bendraujantys kaimynai, bendradarbiaudami su policijos pareigūnais, gali sumažinti vagysčių skaičių. Saugią kaimynystę įtvirtinę gyventojai organizuoja saugios kaimynystės veiklas, budriai stebi savo gyvenamąją aplinką, fiksuoja įtartinus asmenis, transporto priemones ar įvykius ir informuoja apie juos policijos pareigūnus bei apie galimas grėsmes įspėja vieni kitus. Policijos pareigūnai teikia gyventojams kriminogeninės situacijos analizes, konsultuoja juos, kokios priemonės padėtų išspręsti konkrečias problemas, pataria turto apsaugos klausimais“, – iniciatyvos privalumus vardijo KAVPK Klaipėdos rajono bendruomenės pareigūnė Rasa Jonauskaitė. Anot jos, gyventojai vis labiau suvokia „Saugios kaimynystės“ grupės svarbą. Šiuo metu Klaipėdos rajone jau oficialiai veikia 86 grupės, kurioms priklausančius namus vagišiai dažniausiai aplenkia.