Vanaguose – restauravimo darbų pabaigtuvės
Penktadienį į Vanagų evangelikų liuteronų parapijos pastatų kompleksą atvykusi komisija, kurioje buvo specialistai iš projektavimo, restauravimo įmonių, Kultūros paveldo departamento, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovai, gerai įvertino paskutinį atstatytą objektą – ūkinį pastatą. Tam išleista 211 tūkst. litų.
Šis kompleksas buvo restauruojamas 3 etapais. Objekto darbų vertė – 1 mln. 300 tūkst. Lt. Lėšas pagal trišalį susitarimą skyrė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybė ir Vokietijos Federacinės Respublikos vyriausybė. Pagrindinis parapijos fundatorius – kraštietis Jonas Skėrys, gyvenantis Vokietijoje. Jo iniciatyva gauta lėšų iš šios šalies vyriausybės. J. Skėrys buvo tituluotas Gargždų garbės piliečiu.
Vanagų evangelikų liuteronų parapijos tikintieji meldžiasi šimtametėje bažnyčioje, kuri restauruota prieš 9 metus – pirmiausia. Tai kainavo 412 tūkst. Lt. Prieš porą metų atnaujintas klebonijos pastatas. Jam restauruoti išleista 743 tūkst. litų. Šiame pastate yra patalpos svečiams, jauki parapijos salė bei gyvenamasis būstas. Tuomet pradėtas atstatyti paskutinis objektas – ūkinis pastatas. Pasak Vanagų evangelikų liuteronų parapijos pirmininko Manfrido Sprogio, po vienos praūžusios vėtros buvo likusi tik dalis mūrinės raudonų plytų sienos.
Į gimtinę, esančią už poros šimtų metrų nuo Vanagų bažnyčios, J. Skėrį atvedė sentimentai.
„Šioje bažnyčioje 1936 m. buvau konfirmuotas. Dirbau Rokų mokykloje mokytoju, o 1959 m. išvykau į Vokietiją, – pasakojo 91-erių metų J. Skėrys, penktadienį kartu su specialistais iš projektavimo, restauravimo įmonių, Kultūros paveldo departamento, Klaipėdos rajono savivaldybės atstovais apžiūrėjęs restauruotą ūkinį pastatą, kleboniją. – Dabar esu ramus – įvykdžiau rašytojos Ievos Simonaitytės valią.“
Rangovas UAB „Pamario restauratorius“ darbą pradėjo vasaros viduryje, o šį vėlyvą rudenį baigė. Restauruojant atstatytos patalpos, kuriose buvo tvartas ir svirnas. Pasak valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ projekto administravimo ir techninės priežiūros vadovo Zigmo Arcišausko, ūkinis pastatas atstatytas maksimaliai išsaugant likusias jo dalis. Išsaugoti buvusio svirno pamatai, o mūrinės dalies – ne tik pamatai, bet ir raudonų plytų siena.
Restauruotos buvusio ūkinio pastato patalpos, kurių plotas apie 130 kv. m, tapo gražia erdve. Pasak M. Sprogio, jos numatytos jaunųjų stovyklautojų reikmėms. Keliolika metų čia vyksta krikščioniško jaunimo stovyklos. Beje, šios parapijos bendruomenėje yra apie 120 narių.
M. Sprogio teigimu, Vanagų evangelikų liuteronų parapijos pastatų komplekso restauravimo iniciatoriai – buvęs bendruomenės pirmininkas a. a. Jurgis Sprogys ir J. Skėrys. Pastarasis ir didžiausias parapijos fundatorius. Jo iniciatyva lėšų restauravimo darbams gauta iš VFR institucijų, fizinių asmenų.
Į gimtinę, esančią už poros šimtų metrų nuo Vanagų bažnyčios, J. Skėrį atvedė sentimentai. „Šioje bažnyčioje 1936 m. buvau konfirmuotas. Dirbau Rokų mokykloje mokytoju, o 1959 m. išvykau į Vokietiją, – pasakojo 91-erių metų J. Skėrys, penktadienį kartu su specialistais iš projektavimo, restauravimo įmonių, Kultūros paveldo departamento, Klaipėdos rajono savivaldybės atstovais apžiūrėjęs restauruotą ūkinį pastatą, kleboniją. – Dabar esu ramus – įvykdžiau rašytojos Ievos Simonaitytės valią.“
Specialistų nuomone, jeigu ne garbaus kraštiečio iniciatyva ir parama, šis valstybės saugomas paveldo objektas galėjo sunykti.
