Veiviržėnai įprasmina legendas ir atveria duris kūrybiškumui

Veiviržėnų miestelis Klaipėdos rajone garsėja kūrybinėmis iniciatyvomis. Kultūros centro, Amatų centro, Jurgio Šaulio gimnazijos, bendruomenės, parapijos, seniūnijos pastangomis miestelyje gražiai dera kultūros paveldas ir nauji meniniai sprendimai. Susiruošus į kelionę pažinti savąjį kraštą verta užsukti į Veiviržėnus, garsėjančius legendomis apie Šv. Jurgio koplyčią ir Laisvės paminklą, miestelyje akį traukia kūrybinio projekto „Durys“ meniniai akcentai, vilioja nuostabusis Veiviržo slėnis, kuriame nustebina Šv. Jurgio koplyčios sekretas, galima paklaidžioti žaliajame labirinte „Praeitis, dabartis, ateitis“.

Išsaugojo Laisvės paminklą
Klaipėdos rajono pietryčiuose yra įsikūrusi Veiviržėnų seniūnija, garsi savo praeitimi, įžymiais krašto žmonėmis, svarbiais istoriniais ir kultūriniais įvykiais. Kultūros vertybių registre yra daugiau kaip 100 šios seniūnijos kultūros paveldo objektų.
Veiviržėnuose vienas iš jų – Švč. Marijos Lurdo grota, įrengta senųjų Šv. Jurgio kapinių pakraštyje. Ją XX a. sukūrė skulptorius Adomas Jakševičius, pamaldžios veiviržėniškės Rudgalvytės užsakymu. Lurdas priklauso kompleksui, į kurį įeina Laisvės paminklas, Šv. Jurgio senosios kapinės, kuriose stovi paminklas tremtiniams ir du koplytstulpiai.
Laisvės paminklas, tapęs miestelio simboliu, 1932 m. pastatytas K. Rameikos, paminklą tremtiniams, kurio fragmentas – Rūpintojėlis, 1990 m. sukūrė J. Verbauskas.
Apie net sovietmečiu išsaugotą Laisvės paminklą sklinda įvairios legendos. Esą traktorininkas, kuriam buvo liepta nugriauti paminklą, traktorių palikęs po kolūkio kontoros langais ir pasakęs: patys nusigriaukite. Niekas nedrįsęs, paminklas buvo apsodintas krūmais, apstatytas cemento plokštėmis. Dabar prie paminklo vyksta valstybinių švenčių minėjimai, patriotinės akcijos.

Traukia nušvitusi bažnyčia
Vienas iš gražiausių Veiviržėnų architektūros objektų – Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, atstatyta 1882 m. Veiviržėnų sakralinį ansamblį sudarančiuose statiniuose dominuoja baroko bruožai ir liaudies architektūrai būdingos formos. Gulbės baltumu 2021 m. nušvitusi Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia dabar vizualiai aukštesnė ir grakštesnė. Atjaunėjęs ir pagražėjęs miestelio simbolis traukia ne tik veiviržėniškių žvilgsnius – tai vienas iš pagrindinių lankytinų architektūros objektų Veiviržėnuose. Netoliese puikuojasi šios parapijos energingo klebono Vidmanto Griciaus rūpesčiu atnaujintas istorinis klebonijos pastatas – tiltas tarp ikikarinės ir šiandieninės Lietuvos. Šioje klebonijoje prieškariu viešėdavo ir Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.
Įrašas Veiviržėnų bažnyčios krikšto knygoje byloja, kad 1918 m. Nepriklausomybės Akto signataras, pirmasis diplomatas Jurgis Šaulys, gimęs Jurginių dieną Balsėnų kaime, pakrikštytas Veiviržėnų bažnyčioje. Klebonas V. Gricius pasirūpino atminimo lenta bažnyčioje ir puoselėja signatarų skvero idėją, o vietoj špitolės Žemaičių vyskupo Gasparo Cirtauto, kilusio iš Aisėnų kaimo, garbei įsteigti muziejų, kuriame šiuolaikiškai būtų eksponuojami sakralūs daiktai.

Atskleidžia miestelio savitumą
Veiviržėnų garsinimui ypač pasitarnavo Veiviržėnų kultūros centro tęstinis projektas „Kūrybinės dirbtuvės Veiviržėnuose“, kurio tikslas yra kultūrinių objektų kūrimas Veiviržėnų miestelyje bei siekis atskleisti miestelio savitumą ir išskirtinumą kelerius metus tęsiant vieną bendrą temą „Durys“. Menininkų komanda iš įvairių Vakarų Lietuvos miestų, vietos bendruomenės žmonės liepos mėnesį plenere bendromis pastangomis kuria neįtikėtinus meninius akcentus, kurie miesteliui suteikia išskirtinumo. Projekto pirminiame etape miestelio istorijos detalėmis ištapytos senos durys pasklido po visus Veiviržėnus: štai durys su signataro J. Šaulio portretu rado vietą prie gimnazijos, durys su žydų gyvenimo atspindžiais – gatvėje, kurioje iki Antrojo pasaulinio karo gyveno daugiausia žydų, ir t. t. Iš menininkų fantastiškos vaizduotės gimė didžiulis pano, kuris papuošė iki tol buvusią nykią Kultūros centro sieną.
2022 metais įspūdingu plenero akcentu tapo menininko Artūro Nikitino ištapyta ūkinių prekių parduotuvės siena. Iš viso papuošta net 18 durų, kurios veda į Veiviržo slėnyje pagal kūrybinį projektą įrengtą labirintą „Praeitis. Dabartis. Ateitis“. Labirintas iš augalų buvo pinamas dvi savaites.

„Kosminis darbas“, – kalba žmonės, pamatę minėto kūrybinio projekto Veiviržo slėnyje įkurdintą Šv. Jurgio koplyčios legendos sekretą. Legenda byloja, kad 1866 m. per vieną naktį veiviržėniškiai išardė savo koplyčią po rąstą, pernešė per upelį ir vėl pastatė. Pasakojama, kad taip tikintieji apsaugojo savo maldos namus nuo caro valdžios užmačių katalikų bažnyčią paversti cerkve. Tokio veiviržėniškių pasiaukojimo įkvėpti projekto dalyviai 2021 m. vasarą sukūrė Šv. Jurgio koplyčios sekretą – net 12 kvadratinių metrų kompoziciją. Po stiklu lankytojai regi iš molio nulipdytas žmonių figūrėles, iš epoksidinės dervos išlietą upę, iš akmenukų sudėliotas tvoras ir tiltus, iš medžio – ne tik pačią koplyčią, bet ir namelius, šulinius, šieno kauges, kapines, šventųjų skulptūras.

Veiklus Amatų centras
Veiviržėnai neįsivaizduojami be veiklaus Amatų centro, būtent į jį pasižvalgius po miestelio įžymiąsias vietas gera užsukti, pasimėgauti edukacinėse programose. „Kviečiame atvykti pas mus, kur jus pasitiks senieji amatai, lietuvių liaudies papročiai, žaidimai, tradicijos, įdomios edukacijos ir Žemaitijos kulinarinis paveldas“, – į lankytojus kreipiasi VšĮ Klaipėdos rajono amatų centro direktorė Valė Krauleidienė. Savo veiklą pradėjęs 2014 m. centras išsilaiko iš savo veiklos. Amatų centras aktyviai dalyvauja minėtame projekte „Kūrybinės dirbtuvės Veiviržėnuose“, lankytojams nuolat pristatomos įvairios menininkų parodos, vyksta teminiai vakarai, veikia net 23 edukacinės programos: audimas, keramika, šiaudinių sodų rišimas, pynimas iš vytelių, mezgimas, nėrimas, medžio raižinių antspaudų gamyba, muilo virimas, lėlininkystė, žvakių liejimas, odininkystė, vėlimas, mezgimas ant grėblio ir daug kitų įdomių programų. Tai Amatų centro meistrių, tautodailininkių puoselėjami amatai, kurie garsina kraštą visoje Lietuvoje ir užsienyje. „Taip pat vyksta kulinarinio paveldo degustacijos, organizuojame gimtadienius, kolektyvų ir organizacijų šventes, supažindiname su švenčių tradicijomis ir papročiais. Vykdome ir išvažiuojamas edukacijas“, – veiklos kryptis vardija vadovė. Amatų centro veikla tuo neapsiriboja.
Amatų centras vienas iš pirmųjų Klaipėdos rajone ištiesė pagalbos ranką pabėgėliams iš Ukrainos, pernai centre kelis mėnesius veikė namai, kuriuose prieglobstį rado kelios ukrainietės su vaikais. Štai ukrainietė Raya Galuchunovska natūraliai įsiliejo į Amatų centro veiklą ir iki šiol sėkmingai talkininkauja įvairiose programose.
Veiviržėnuose liepos 7–8 dienomis vyks įspūdinga miestelio vasaros šventė, ne tik įvairios atrakcijos, koncertuos Lietuvos muzikos žvaigždės, bet vėlgi bus pristatyti nauji kūrybinio projekto „Durys“ darbai.

Vilija BUTKUVIENĖ
Autorės nuotr.