Veiviržėnai saugos liaudies meno palikimą
Klaipėdos rajono amatininkai pagaliau turi savirealizacijos bei edukacijos erdvę – Veiviržėnuose veiklą pamažu pradeda rajono amatų centras. Jis atviras amatininkams ir smalsuoliams iš visos Lietuvos ar net užsienio. Jau per pirmuosius užsiėmimus naujutėlaitėse patalpose dažų kvapą persmelkė iš duonkepės sklindantis aromatas, švieži medžio, žolynų kvapai. Būtent čia nuo šiol bus puoselėjama liaudies meistrystė. Neabejojama, kad vis labiau į praeities palikimą atsigręžiantys lietuviai, investicijas įvertins ir naudosis proga komerciją iškeisti į savo pačių rankų darbo gaminius.
Menui atviri namai
Viešąją įstaigą „Klaipėdos rajono amatų centras“ įsteigė Klaipėdos rajono amatininkų bendruomenė ir Veiviržėnų miestelio bendruomenė. Liaudies meistrystės entuziastai vienytis pradėjo dar prieš ketverius metus, kai vietos veiklos grupė „Pajūrio kraštas“ paskelbė įgyvendinsianti vietos veiklos strategiją kaimiškose teritorijose ir pakvietė teikti išskirtinius projektus.
Veiviržėniškių iniciatyva puoselėti liaudies meistrystę palankiai buvo priimta ir projekto vertintojų – centro įkūrimui Veiviržėnuose Europos Sąjungos paramos lėšomis buvo skirta 460 tūkst. Lt (113 tūkst. Eur). Viešosios įstaigos pirmininke tapusi Veiviržėnų bendruomenės narė Valė Krauleidienė dabar džiaugiasi, kad planas įgyvendintas toks, apie kokį svajota. Amatų centras tapo oficialia rajono amatininkų būstine, jame liaudies meno atstovai rengs edukacinius užsiėmimus visiems norintiesiems, taip pat organizuos parodas, seminarus, kitas jiems aktualias veiklas.
Amatų puoselėtojams nebereikės sukti galvos dėl įrangos. Centre yra visi patogumai suplanuotoms veikloms: dvi keramikos degimo krosnelės, žiedimo staklės, krosnys duonos kepiniams, įsigyta medienos raižiniams, vytelių, molio ir kt. Tokiomis sąlygomis džiaugiasi patys amatininkai – ne visi savo dirbtuvėse tokį inventorių išgali turėti. Dėl to primenama, kad centras atviras viso Klaipėdos rajono amatininkams.
Nuo vytelių – iki audimo
Veiviržėnuose iš anksto numatytos pirmosios septynių amatų edukacijos. Keramikos užsiėmimus ves „Veiviržėnų“ J. Šaulio gimnazijos dailės mokytoja Alva Giržadienė, medžio raižinių – tautodailininkė, dailės mokytoja-ekspertė Valdonija Karaliūnienė, pynimo iš vytelių – endriejaviškė tautodailininkė Aurelija Pociuvienė, mezgimo ir nėrimo – tautodailininkė Valė Krauleidienė, odos apdirbimo – tautodailininkė Jūratė Mierkienė, duonos gaminių edukacija patikėta sveikos gyvensenos entuziastei Rimai Urbonavičiūtei. Dar vieną liaudies amatą – audimą – Veiviržėnuose bus galima puoselėti projekto partnerių iš Švedijos dėka, kurie padovanojo šešias senovines audimo stakles. Audimo užsiėmimus ves meno kūrėja Rimantė Šalčiuvienė. „Jau pastebėjome papildomų amatų poreikį. Vaikai labai susidomėjo lėlių siuvimu, pasigendama dekoratyvinio siuvinėjimo, taigi ieškosime išeičių ir plėsime veiklą“, – žadėjo V. Krauleidienė.
Praėjusią savaitę surengus bandomuosius užsiėmimus, lankytojai vos spėjo keistis, o centrą papuošė pirmieji rankdarbiai: siūtos lėlės, medžio drožiniai, keramikos dirbiniai, pynės iš vytelių. Oficialus centro atidarymas planuojamas rugsėjį, tačiau Veiviržėnų bendruomenės nariai jau sulaukia gyventojų klausimų, kada bus galima išbandyti amatus.
Viešoji įstaiga ketina išsilaikyti ir edukacijas rengti iš Kultūros ministerijos, Lietuvos kultūros tarybos, rajono Savivaldybės projektinio finansavimo. Tai leistų centre rengti nemokamus užsiėmimus ugdymo įstaigų moksleiviams ar kitoms grupėms. Liaudies meistrų pamokų jau dabar teiraujasi šeimos, darbo kolektyvai, turistai. Pasimokyti rankdarbių jie galės mokamuose užsiėmimuose. Tikimasi, kad Klaipėdos rajono savivaldybė centre sutiks įsteigti tris etatus administracijai, kuri koordinuotų veiklą, nes šiuo metu dirbama visuomeniniais pagrindais.
- Klaipėdos rajono amatininkų bendruomenė vienija 20 kūrėjų, kurie nebūtinai turi tautodailininko ar liaudies meistro statusą. O Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus Gargždų sekcijai priklauso apie 30 narių, iš kurių 14 turi meno kūrėjo statusą. Anot Gargždų tautodailininkus vienijančios sąjungos pirmininkės Ritos Riaukės, amatų centras pirmiausia išspręs renginių, susibūrimų vietos problemą. „Gargžduose parodas organizuodavome muziejuje, tačiau patalpos ankštos, svečiai sunkiai tilpdavo. Taigi dabar galime sakyti, kad turime savo namus ir tikimės juose veiklos, galimybių išeiti iš savo namų ir dirbtuvių. Kita vertus, dalis tautodailininkų mano, kad centras tolokai, nes ne visi turi galimybę patys atvažiuoti. Žiūrėsime, kaip seksis toliau“, – centrą vertino R. Riaukė.
