Veiviržėnų pedagogai – kvalifikacinėje išvykoje Liepojoje
Tarptautinės mokytojų dienos proga Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos mokytojai dalyvavo vienos dienos pažintinėje-kvalifikacinėje išvykoje į Liepoją, kur aplankė įžymias vietas ir ugdymo įstaigas. Tik atvykus prie Liepojos universiteto mus pasitiko gidė Signe, kuri labai įtaigiai ir išsamiai vedė trijų valandų ekskursiją.
Pirmiausia aplankėme Karuostą – unikalią vietovę, kuri tiek istoriniu, tiek architektūriniu požiūriais yra išskirtinis objektas ne tik Latvijoje, bet ir visame pasaulyje, nes užima beveik trečdalį visos Liepojos teritorijos. Karuosta yra didžiausia Pabaltijo karinė-istorinė zona. Sužinojome, jog 1890 metais Rusijos caro Aleksandro III įsakymu šiaurinėje Liepojos miesto dalyje buvo pradėtos karinio miestelio ir didžiulių įtvirtinimų statybos. Iš pradžių Karuosta buvo vadinama Imperatoriaus Aleksandro III uostu, o kai Latvija atgavo nepriklausomybę, žmonės šią teritoriją ėmė vadinti kariniu uostu, o vėliau tiesiog Karuosta.
Pro autobuso langą stebėjome Karuostos kalėjimą, kuris yra vienintelis Europoje karo kalėjimas, savo duris atvėręs turistams. Jis laikomas neįprasčiausiu viešbučiu pasaulyje.
Vėliau stabtelėjome prie Liepojos Šv. Nikolajaus stačiatikių Jūros cerkvės, kuri yra vaizdinė ir dvasinė Karuostos šventovė, ryškiai išsiskirianti iš ją supančių blokinių daugiaaukščių gyvenamųjų namų. Daugelis nustebome išgirdę, kad pamatinio akmens padėjimo iškilmėse 1901 metais dalyvavo Rusijos caras Nikolajus II su šeima. Gidės pasakojimu, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, daug cerkvės turto buvo išvežta į Rusiją. O po Antrojo pasaulinio karo ši cerkvė funkcionavo kaip sporto salė, kino teatras ir pramogų centras Karostoje karinę tarnybą atliekantiems kariškiams. Pasirodo, jog 1991 metų rugsėjį paskutiniams daliniams palikus patalpas, tų pačių metų gruodį cerkvėje buvo laikomos pirmosios mišios.
Apsilankę prie Baltijos jūros, nepabūgome rudeniško vėjuoto oro ir pasivaikščiojome paplūdimiu bei Šiauriniu – ilgiausiu Latvijoje molu, kurio pylimas driekiasi 1800 metrų, o plotis – 7,35 metro. Sužinojome, jog tai labai svarbi Liepojos gynybinių įtvirtinimų ir karinio uosto dalis.
Lankydami Liepojos senamiesčio įžymias vietas ir skulptūras, pamatėme ant šaligatvių „išmėtytas“ natas, kurios ne tik simbolizuoja muziką, bet ir žymi pažintinį pėsčiųjų maršrutą. Pamatę keistą telefonininko skulptūrą, išgirdome mūsų nuostabą sukėlusį faktą, jog Latvijos himno herojams garsūs menininkai ir kūrėjai yra suprojektavę įvairių meno kūrinių, tokių kaip valtininkas, varna, gintaro latviai, telefonininkas ir žmonių miškas. Prie kiekvienos skulptūros pastebėjome užrašytą himno posmelį. Priėję prie varnos skulptūros, nors ir nedrąsiai, troškome paliesti jos snapą, nes esą, mus lydės sėkmė.
Netoli uosto gėrėjomės didinga, išskalauto gintaro spalvos koncertų sale „Lielais Dzintars“. Sužinojome, jog nors ji buvo pastatyta tik 2015 m., jau pelnė ne vieną tarptautinį apdovanojimą. Šiuose išskirtinio dizaino rūmuose patalpos pritaikytos ne tik aukštos meninės vertės koncertams, spektakliams ar parodoms, bet ir pritraukia daug lankytojų kituose, įvairaus pobūdžio renginiuose, konferencijose.
Tęsiant ekskursiją po Liepoją pėsčiomis teko žvilgtelti į bohemiškumu dvelkiantį, meno mylėtojų mėgstamą atvirą kiemą, kurio viduje įsikūrusios kelios kavinės, parduotuvėlės, galerija. O visai šalia jo grožėjomės Latvijos muzikantų šlovės alėja, kurios idėja baigta įgyvendinti 2006 metais. Šioje alėjoje iš viso yra 57 bronzinės plokštės, iš kurių keturiasdešimt – su garsių muzikantų plaštakų įspaudais, o likusios dvylika – su žinomų latvių muzikos grupių pavadinimais. Visų akys krypo į maestro Raimondo Paulo, dainininkės Ievos Akuraterės, kompozitoriaus ir dainininko Martinio Freimanio, 2002 metų Eurovizijos dainų konkurso nugalėtojos Marijos Naumovos, roko muzikanto Ainaros Virgos ir kitų Latvijos garsenybių pavardes.
Aplankius pagrindines Liepojos lankytinas vietas gidė Signė mus palydėjo į Liepojos pirmąją gimnaziją, kurioje ji dirba direktoriaus pavaduotoja. Džiugu, kad iš anksto buvo suplanuota, jog mūsų didelė 45 žmonių grupė bus padalinta į dvi mažesnes, tad geriau suprantantiems anglų kalbą ekskursiją po gimnaziją vedė gimnazijos dvyliktokas, o rusiškai kalbanti direktoriaus pavaduotoja, gidė Signe toliau tęsė ekskursiją likusiems mūsų grupės nariams. Būtume daug netekę, jei nebūtume turėję galimybės aplankyti gimnazijos, pasigrožėti turtinga kabinetų priemonių baze, sumaniai pritaikytomis sporto ir aktų salės erdvėmis ir pertvaromis, ekonomišku pagalbinių patalpų integravimu į ugdymo procesą, jaukiais poilsio ir laisvalaikio kambariais, ryškių spalvų ir žaismingo dizaino poilsio baldais koridoriuose, kurie suteikia šviesos ir didingumo gimnazijos natūralia saulės šviesa neapšviestose zonose.
Kvalifikacinis renginys „STEAM metodo ir gimnazijos erdvių ugdymo tikslams integravimo galimybės Liepojos I gimnazijoje“ , kuris sutapo kartu ir su profesine Mokytojų diena, buvo pati geriausia dovana Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos mokytojams, nes grįžtant dalijomės įsimintinais faktais, pamatytais vaizdais, patirtais įspūdžiais, įgyta dalykine gerąja patirtimi, džiaugėmės turėję galimybę linksmai ir nuoširdžiai pasišnekučiuoti su kolegomis.
Alma VANAGIENĖ,
Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos mokytoja
