„Vėjo miestelio“ Svencelėje projektas – pasauliniu mastu
Klaipėdos rajone, Svencelėje, pradedamos unikalaus „SBA Urban“ projekto „Vėjo miestelis“, skirto gyvenimui ir aktyviam laisvalaikiui Kuršių marių pašonėje, statybos.
„Vėjo miestelio“ projektas tarsi atskleidžia Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ kertinius elementus. Jame susipina kultūra, gamtinė aplinka, technologijų ir inovacijų plėtra. Šis unikalus projektas – realus impulsas dar spartesniam ne tik Klaipėdos rajono, bet ir Vakarų Lietuvos regiono vystymuisi.
Investicijos sieks 80 mln. eurų
Pirmojo „Vėjo miestelio“ etapo, į kurį ketinama investuoti daugiau nei 10 mln. eurų, generaliniu rangovu SBA grupės nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė pasirinko UAB „RNDV Statyba“.
„Pradedame statyti miestelį, kokio Lietuvoje ir pasaulyje dar nebuvo. Kartu tai – viena didžiausių investicijų Pamario krašte, kuri sieks daugiau nei 80 mln. eurų. Projekto pradžios nekantriai laukė tiek vėjo bendruomenė, tiek ir visas regionas – per pirmąsias savaites sulaukėme daugiau nei 200 užklausų, su pirmaisiais klientais baigiame derybas dėl rezervacijų. „Vėjo miestelį“ kuriame Kuršių marių pakrantėje, natūralios gamtos apsuptyje, pirmąjį etapą planuojame baigti iki kitų metų vasaros, t. y. kaitavimo ir buriavimo sezono pradžios“, – sako Arnas Bušmanas, „Vėjo miestelį“ plėtojančios „SBA Urban“ bendrovės „Urban WIND“ vadovas.
Pasak A. Bušmano, „Vėjo miestelio“ pirmasis etapas – svarbi visos, 36 hektarų teritorijos, vystymo pradžia. Visą projektą „SBA Urban“ planuoja išvystyti penkiais etapais iki 2031 m. Pirmajame etape lygiagrečiai gyvenamajai zonai bus vystoma ir viešoji infrastruktūra – parkas, sporto aikštynai, žaliosios erdvės. Antruoju etapu rinkai pasiūlyti planuojama dar 36 gyvenamuosius namus, o tolesniais etapais visiškai įgyvendinti „miesto mieste“ koncepciją: čia iškils viešbutis, bendradarbystės erdvė, kavinės, restoranai, vėliau – SPA erdvės bei prieplauka.
Erdvės ir bendruomenės gyvenimui
„Imamės „Vėjo miestelio“, nes net ir panašios koncepcijos projektų Lietuvoje ar pasaulyje – vienetai. Projektas – ambicingas, o plyno lauko investicija sukurs bendrą ir visiškai naują infrastruktūrą išskirtinėje Kuršių marių vietoje. Vis dėlto mūsų komanda yra tam gerai pasiruošusi. Su „SBA Urban“ bendradarbiaujame ne pirmą kartą ir turime sukalibruotą vertybinį pamatą, vienodai aukštą standartą kokybei, o tai yra vienas iš svarbiausių sėkmės kriterijų“, – teigia UAB „RNDV Statyba“ vadovas Rolandas Kasperavičius.
Nuo pat pirmųjų etapų siekiama, kad miestelis būtų gyvas ir aktyvus visais metų laikais, todėl lygiagrečiai gyvenamajai zonai kuriamos ir bendruomenės erdvės – dalis centrinio parko su tvenkiniais, komercinėmis erdvėmis, kuriose įsikurs kavinės, parduotuvės, specializuoti vėjo ir vandens sporto prekių verslai. Taip pat pirmajame etape iškils aikštynai tenisui, padeliui, krepšiniui, buriavimo bei aitvaravimo mokyklos.
Unikalus projektas – impulsas regionui
„Vėjo miestelis“ – „SBA Urban“ projektas pasauliniu mastu. Jis skirtas vėjo ir vandens sporto mėgėjams, kurie, vienijami bendrų interesų ir veiklų, čia bursis į bendruomenę, kartu pramogaus, taip pat galės dirbti ar leisti laisvalaikį. Planuojama, kad iš viso 36 ha teritorijoje iškilsiantis projektas taps Lietuvos ekstremalaus sporto entuziastų traukos centru ir išryškins regioną pasauliniame turistinių ir sportinių vietų žemėlapyje. Projektas taps ir svarbiu impulsu Pamario kraštui – nauja infrastruktūra ne tik kurs darbo vietas, bet paskatins šią unikalią, Mažosios Lietuvos kultūros požiūriu itin patrauklią vietą atrasti gyventojus ir vėjo entuziastus ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio.
Pasak Priekulės meno ir kultūros centro direktorė Rūtos Steponavičienės, kultūra ir verslas veikdami sinergiškai kuria abipusę naudą tiek ekonominiu, tiek socialiniu lygmeniu.
„Vystant tokius projektus kaip „Vėjo miestelis“, naudinga ir būtina partnerystė su Mažojoje Lietuvoje veikiančiomis kultūros įstaigomis bei bendruomenėmis, kurios savo veikla ir pamatinėmis vertybėmis stiprina ir puoselėja Pamario kultūrinį identitetą“, – įsitikinusi R. Steponavičienė.
