Vėjo parkas Klaipėdos rajone: veiklą planuoja vykdyti tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“

Maždaug per penkerius metus Vėžaičių ir Endriejavo seniūnijose planuojama pradėti statyti  vėjo parką, kuriame būtų iki 37 elektrinių. Taip pat papildomai svarstoma vystyti saulės elektrinę ir elektros kaupimo įrenginius. Be to, šalia Antkpočio kaimo svarstoma statyti transformatorinę elektros pastotę.

Tikslas – susipažinti ir pristatyti

Šio projekto vystytojas – tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ praėjusią savaitę į susitikimą pokalbiui apie būsimą projektą praėjusią savaitę pakvietė Vėžaičių ir Endriejavo seniūnijų gyventojus. Susitikimų metu gyventojai išsakė savo nuomonę, dalis jų atėjo su išankstine nuostata nepriimti vėjo parko į savo kaimynystę. „Ignitis renewables“ atstovai susirinkime akcentavo, jog nieko nebus daroma prieš bendruomenės valią.

„Bendrovės strateginis tikslas – nuosekliai didinti žaliosios energetikos gamybą, statant vėjo, saulės ir hibridinius elektros gamybos parkus. Iki 2030 m. planuojame pasiekti 4–5 GW (gigavatų) instaliuotos žaliosios energijos gamybos galios“, – sako „Ignitis renewables“ Komunikacijos partneris Paulius Kalmantas. Jis atkreipė dėmesį, kad „Ignitis renewables“ siekiai visiškai sutampa su vienu svarbiausių Lietuvos strateginių tikslų – didinti energetinę nepriklausomybę plėtojant elektros gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

„Lietuva Europos kontekste pasižymi kaip sparčiai vėjo energiją pasitelkianti šalis. Numatoma, kad jau 2050 m. daugiau kaip pusė Lietuvai reikalingos energijos bus pagaminama vėjo elektrinių parkuose, kurie bus statomi ir sausumoje, ir jūroje“, – teigia P. Kalmantas. Pasak jo, vėjas – neišsenkantis išteklius, leidžiantis gaminti švarią energiją, kuri padeda mažinti oro taršą ir lėtinti klimato kaitą. Vėjo jėgainių parkai taip pat padeda užtikrinti šalies energetinį saugumą ir mažinti iškastinio kuro importą.

Susitikimų Vėžaičiuose ir Endriejave tikslas buvo susipažinti su bendruomene, pristatyti savo įmonę ir projektą, kurį planuojama vykdyti. Bendrovė „Ignitis renewables“ informuoja, kad tai tik pirmi susitikimai ir komanda sugrįš pristatyti poveikio aplinkai vertinimą.

Gyventojų susidomėjimas – aktyvus

Vėžaičių konferencijų salė praėjusį trečiadienį seniai bebuvo patyrusi tokį žmonių antplūdį. Natūralu, jog žmonės jaudinasi ir kelia klausimus, kuomet jų gyvenamojoje vietovėje ar netoli jos kyla naujas didelis projektas. Naujų technologijų atsiradimas ir plėtra istoriškai dažnai lydimi pačių įvairiausių klausimų. Susitikime su bendrovės „Ignitis renewables“ atstovais gyventojai uždavė rūpimus klausimus. Kaip parenkama vieta vėjo elektrinių parkui statyti? Kokia vėjo elektrinių įtaka aplinkai? Ar jau sudarytos sutartys dėl žemės sklypų nuomos planuojama parkui? Kokia vėjo elektrinių įtaka žmogaus sveikatai? Kokia vėjo elektrinių įtaka netoliese esančio nekilnojamojo turto vertei? Kokia vėjo elektrinių įtaka bioįvairovei? Kokia vėjo elektrinių įtaka žemės ūkio plėtrai?

Vėžaičių seniūnijos seniūnas Alvydas Mockus susitikime palinkėjo rasti racionalius atsakymus ir akcentavo, kad gyventojams itin rūpi išsami informacija dėl poveikio aplinkai, taip pat jaudina, kokią įtaką vėjo jėgainių parkas gali turėti nekilnojamojo turto kainai. „Įžvelgiame tam tikras rizikas“, – kalbėjo seniūnas.

Vėžaičių seniūnijoje planuojama pastatyti iki 31 vėjo jėgainės, Endriejavo seniūnijoje – 6. Vienos jėgainės galia numatoma iki 8 megavatų (MW). Maksimalus planuojamas jėgainės stiebo aukštis – 180 metų, o su ištiesta mente maksimalus aukštis būtų 280 metrų. Maksimali vėjo ir saulės elektrinių galia – 300 MW.

Bendrovės „Ignitis renewables“ atstovai susitikime su vietos bendruomene akcentavo, kad didelio masto atsinaujinančios energetikos plėtra atliepia Nacionalinę Lietuvos energetikos programą. Tai stiprins Lietuvos energetinę nepriklausomybę, prisidės prie klimato kaitos mažinimo, taip pat ir prie paskutiniais metais žymiai išaugusių elektros kainų mažinimo tikslų, o nauda turi kuo greičiau pasiekti Lietuvos žmones, prioritetą teikiant pažeidžiamiausiems vartotojams.

Bendrovė pristatė veiklas

Susitikime su Vėžaičių seniūnijos gyventojais bendrovės „Ignitis renewables“ atstovai patikino, kad labai atsakingai ir rimtai vertina bet kokį gyventojų susirūpinimą ir neplanuoja daryti to, kas prieštarautų bendruomenės interesams. Atsakydami į vėžaitiškių poziciją, kad su jais nebuvo derinta, ar išviso toks projektas reikalingas, bendrovės atstovai atkreipė dėmesį, kad tokie pirminiai susitikimai dėl vėjo parko planuojamos statybos nėra privalomi, tačiau bendrovė juos organizuoja siekdama kuo platesnio gyventojų informavimo.

„Ignitis renewables“ yra tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė, veikianti trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Ji atsakinga už sausumos ir jūrų vėjų jėgainių, saulės energetikos projektų vystymą.

Lietuvoje bendrovė yra įgyvendinusi jau 4 vėjo jėgainių projektus, vienas yra baigiamajame etape, o Tauragėje vystymas saulės elektrinių parkas. Latvijoje „Ignitis renewables“ pradėjo plyno lauko investicijų projektus siekdama vystyti tiek vėjo, tiek saulės energetiką. Taip pat bendrovė turi 1 parką Estijoje, Lenkijoje, o šioje šalyje statomas dar vienas.

„Esame vystytojai, kurie projektą vystome nuo pačios pradžios, nuo teritorijų identifikavimo iki elektrinės paleidimo. Mums svarbus yra kiekvienas etapas. Ir labai svarbus kontaktas, betarpiškas ryšys su žmonėmis, gyvenančiais jėgainių teritorijoje“, – susitikime tikino bendrovės atstovai.

Bendrovės atstovai paaiškino, kad planuodami vėjo parką „Ignitis renewables“ pirmiausia prieš metus atliko vietos parinkimo darbus. Vėžaičių seniūnija pasirinkta todėl, kad šioje teritorijoje eina „Litgrid“ elektros tinklai, o 2015 m. Pajūrio tyrimo instituto ir Ornitologų bendrijos atliktas tyrimas itin palankiai vertina šią vietovę kaip potencialią vėjo jėgainių parkui.

Šiuo metu planuojamam vėjo ir saulės jėgainių parkui Vėžaičių ir Endriejavo seniūnijų teritorijose su savininkais jau yra sudarytos žemės sklypų nuomos sutartys. Bendrovės „Ignitis renewables“ atstovai kol kas neatskleidė konkrečios teritorijos ribų motyvuodami tuo, kad projektas yra tik pirminėje stadijoje. Tačiau jei parkas būtų statomas, tai pačių jėgainių vieta būtų koreguojama tik išnuomotų sklypų ribose.

Seimas pakeitė 5 įstatymus

Daug kontraversiškų klausimų vėžaitiškių susirinkime sukėlė taip vadinamasis „Proveržio paketas“, kurį Seimas priėmė lygiai prieš metus. Siekiant energetinės nepriklausomybės buvo priimti penkių įstatymų pakeitimai, kuriais norima įgyvendinti sklandžią ir greitą žaliosios energetikos plėtrą, mažinti biurokratinius trukdžius ir perteklinius ribojimus saulės ir vėjo elektrinėms, sukurti palankias sąlygas gaminančių vartotojų skaičiui augti bei atliepti gyventojų poreikius. Atsinaujinančios energetikos plėtrai būtina sąlyga – trumpesnis pasirengiamųjų darbų laikotarpis ir nustatytos aiškios sąlygos bei reikalavimai. Seimas patvirtino, kad vystant saulės elektrines turi būti aiškiai nurodoma, jog poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūrų atlikti nereikia. Pataisomis įvedami aiškūs kriterijai, kada PAV atranka turi būti atlikta vystant vėjo elektrines. Ši procedūra bus reikalinga tais atvejais, kai statomos 3 ar daugiau vėjo elektrinių, kurių bent vienos aukštis yra 50 m ar daugiau ar kai vėjo elektrinės yra planuojamos statyti arčiau kaip 1 km nuo saugomų teritorijų.

Vystant vėjo elektrines, pilnas PAV bus atliekamas tuomet, kai planuojama statyti 7 ar daugiau vėjo elektrinių ir kai jas planuojama statyti 5 km ar mažesniu atstumu nuo pastatytų, statomų ar planuojamų statyti vėjo elektrinių.

Tikimasi, jog priimtas įstatymų pakeitimų paketas taip pat paskatins glaudesnį gyventojų ir vėjo elektrinių vystytojų bendradarbiavimą. Šiuo tikslu atsisakoma sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir registravimo, tačiau įvedamas naujas reikalavimas dėl saugaus atstumo. Numatoma, jog vėjo elektrinė turėtų būti statoma ne arčiau nei per keturis vėjo elektrinės stiebo aukščius nuo gyvenamųjų namų.

Taip pat numatomos lankstesnės sąlygos tiek vėjo elektrinių vystytojams dėl planuojamos veiklos, tiek žemės sklypų savininkams dėl galimos naujos statybos, aiškiai apibrėžiami informavimo reikalavimai.

Nauda vietos bendruomenėms

Į susitikimo dalyvių klausimą, kokia yra vėjo parkų kuriama vietos bendruomenėms ir verslui konkreti nauda, bendrovės atstovai paaiškino, kad žemės sklypų savininkai gauna pajamas iš žemės nuomos; energetikos projektams reikia paslaugų, kurios perkamos iš vietinių, taip kuriamos ir naujos darbo vietos; vėjo parko aplinkos tvarkymui gali būti samdomi vietos gyventojai, vietos bendruomenės gali gauti tikslinę paramą.

Bendrovės „Ignitis renewables“ atstovai atkreipė dėmesį, kad kasmet vėjo elektrinių parkų vystytojai papildo savivaldybių biudžetą mokamais nekilnojamojo turto ir gamybos mokesčiais, reikšmingą paramą gauna ir šalia parkų esančių regionų vietos bendruomenės.

„Partnerystė su vietos bendruomenėmis – tvarios „Ignitis renewables“ plėtros pagrindas. Mums rūpi aplinka, kurioje veikiame, todėl esame atviri pasiūlymams bendradarbiauti ir drauge kurti tvaresnį pasaulį. Siekiame, kad mūsų statomi ir valdomi atsinaujinančios energijos projektai kurtų vertę visam regionui, vietos bendruomenėms ir verslui. Mums svarbi abipusiu pasitikėjimu grįsta partnerystė, todėl siekiame įsiklausyti į vietos bendruomenių poreikius ir atrasti tvaraus bendradarbiavimo galimybes“, – sako P. Kalmantas.

„Ignitis renewables“ nuosekliai tęsia tvarų ir glaudų bendradarbiavimą su bendruomenėmis, kurios yra įsikūrusios šalia bendrovės vystomų, statomų ar veikiančių atsinaujinančios energetikos projektų. 2022 m. „Ignitis renewables“ suteikė paramą 9 bendruomenėms, įsikūrusioms šalia jau veikiančių parkų Mažeikių, Kretingos, Tauragės ir Jurbarko rajonuose. Bendruomenių paramai skirta per 80 tūkst. eurų . Šiais metais bendrovė planuoja bendruomenėms skirti iki 300 tūkst. eurų.

Tuo tarpu „Proveržio paketas“ įveda naują įmoką bendruomenėms, kurią turės mokėti gamintojai, elektros energiją gaminantys saulės šviesos energijos, vėjo ir (ar) biodujų elektrinėse, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Už praėjusius kalendorinius metus mokama gamybos įmoka bus apskaičiuojama dauginant praėjusiais kalendoriniais metais pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį iš 0,0013 euro už 1 kWh. Pavyzdžiui, už 100 megavatų vėjo parką kiekvienas vystytojas turėtų mokėti apie 200 tūkst. eurų gamybos įmokų per metus, už saulės parką – apie 120 tūkst. eurų.

Pažymėtina, kad dėl šios įmokos dar turės būti gautas Europos Komisijos pritarimas, o pačią įmoką mokės tik tie gamintojai, kurie leidimą gaminti elektros energiją gaus po 2023 m. liepos 1 d.

Ataskaita bus vieša

Bendrovės „Ignitis renewables“ atstovai abejojantiems vėžaitiškiams, kurie susirinkime siekė konkretesnių atsakymų į juos itin jaudinančius klausimus, patvirtino, kad po poros savaičių poveikio aplinkai vertinimo subjektams ir atsakingajai institucijai – Aplinkos apsaugos agentūrai – bus pateiktas informacinis pranešimas apie poveikio aplinkai vertinimo pradžią. „Viešai skelbiamo pranešimo tikslas yra gauti pasiūlymus, į ką reikėtų atsižvelgti rengiant poveikio aplinkai ataskaitą. Planuojamas ūkinės veiklos įvertinimas įvairias aspektais: kraštovaizdžio, dirvožemio, vandens, gamtinės aplinkos, saugomų teritorijų, visuomenės sveikatos ir kt. Jūs galėsite teikti savo pastabas ekspertams, labai kviesime aktyviai dalyvauti. Per keletą mėnesių nuo pranešimo numatoma skelbti ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Kai ataskaita bus paviešinta, visuomenė turės galimybė per 20 darbo dienų susipažinti ir pateikti savo klausimus bei pasiūlymus. Po ataskaitos viešinimo procedūros numatomas viešas susitikimas su visuomene. Apie konkretų pristatymo laiką ir vietą bus pranešta vietinėje spaudoje, savivaldybės ir seniūnijų tinklapiuose, skelbimų lentose, socialiniuose tinkluose“, – aiškino bendrovės „Ignitis renewables“ atstovai.

Susirinkime su Vėžaičių seniūnijos gyventojais kilus abejonių , buvo pasiūlyta surengti edukacinę išvyką į tuos vėjo parkus, kuriuose dirba bendrovė „Ignitis renewables“ ir realiai įvertinti situaciją pasikalbant su vietiniais gyventojais, pasitariant su bendruomenių atstovais.

Pasibaigus susitikimams, „Ignitis renewables“ atstovai kvietė gyventojus užpildyti anketas, užrašyti klausimus, kurių salėje neišdrįso viešai paklausti. Prasidėjus poveikio aplinkai vertinimui, susitikimai su Vėžaičių ir Endriejavo apylinkių gyventojais tęsis.

Parengė Reda MILVYDIENĖ

Organizatorių nuotr.: „Ignitis renewables“ atstovų susitikimas su Vėžaičių  gyventojais.

Daugiausiai šalies gyventojų pritaria elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių išteklių – saulės ir vėjo, – atskleidė gegužę visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Tyrimo duomenimis, iš elektros energijos gamybos būdų šalies gyventojai labiausiai pritaria saulės (67 proc.) bei vėjo (48 proc.) elektrinėms. Hidroelektrinėms palankumą išreiškė 22 proc. apklaustųjų.

Beveik 60 proc. Lietuvoje pernai pagamintos elektros energijos buvo pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių. Apklausa taip pat atskleidė, kad mažiausiai diskomforto gyventojams keliančios elektrinės yra atsinaujinančių energijos išteklių – saulės (65 proc. respondentų), vėjo (31 proc.) ir hidroelektrinė (16 proc.). Gegužės 19–26 d. „Spinter tyrimai“ vykdytoje apklausoje dalyvavo 1009 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.