Verslo ir savivaldos forumas dar nepasiekė adresato

Ūkio viceministras G. Onaitis (dešinėje) prieš prasidedant forumui bendravo su rajono verslininkais, tačiau po savo pranešimo išvažiavo ir viešų verslininkų pasisakymų nebesiklausė.

Šią savaitę Gargždų „Minijos“ kino teatre įvykęs pirmasis verslo ir savivaldos forumas visų pirma iš savivaldos institucijų iššlavė vadovus. Visą pusdienį rajono Savivaldybės administracija dirbo be visos vadovybės, pradedant nuo mero, ir daugelio skyrių vedėjų, o seniūnijos – be seniūnų. Tačiau rajono verslininkai tądien neuždarė savo fabrikų, fermų ar siuvyklų – į forumą jų susirinko tik maža saujelė, jeigu neskaičiuosime politikų verslininkų.

Į forumą registravosi apie 70 žmonių. Kažkas apskaičiavo forumo dalyvių santykį: 75 proc. savivaldos atstovų, 25 proc. verslo žmonių.

Prieš renginį pakalbinti Gargždų verslininkai neslėpė pesimizmo, jog forumas gali atitirpinti gana šaltus rajono savivaldos ir verslo santykius. „Didelių iliuzijų neturiu, ateinu pesimistiškai nusiteikęs. Įdomu, kokia bus nuotaika po forumo“, – svarstė įmonės „Gerduva“ generalinis direktorius Romualdas Mazalas. „Įdomu, kokios rajono perspektyvos, strategijos, nes šiaip tai bendradarbiavimo trūksta“, – teigė Gargždų vartotojų kooperatyvo direktorė Janina Jurkuvienė. „Norisi išgirsti kažką naujo, užmegzti naujų ryšių, surasti klientų“, – sakė Saulius Nemanius, bendrovės SDG Klaipėdos skyriaus direktorius.

Iš tribūnos – burbulai

Renginio iniciatorius Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, atidarydamas forumą kvietė verslininkus tapti rajono patriotais: „Forumo tikslas – susikalbėti, suprasti vienas kitą. Mes daug prarandame, kad esame lyginami su Klaipėda, pavadinimo nekeiskime, bet būkime Gargždais.“

Pirmasis apie savivaldybių ekonomikos plėtrą iš tribūnos kalbėjęs ūkio viceministras Gediminas Onaitis dar kartą įrodė, kad egzistuoja „Vilnius ir Lietuva“, nes jis apie Klaipėdos rajoną neparodė jokių žinių, nepateikė konkrečių pasiūlymų forumo dalyviams.

Klaipėdos regionui vystytis viceministras patarė atsižvelgiant į naujos energetikos šaltinius: suskystintų gamtinių dujų terminalą, geoterminį potencialą, būsimas vėjo jėgaines jūroje. O gal net pasišvęsti daugiabučių renovacijai.

„To negalima nurašyti kaip utopijos, bet susitelkus visiems galima padaryti. Svarbiausia – nusimatyti kryptį ir dirbti ties ekonomikos užkūrimo variantais“, – sakė G. Onaitis. Po tokios viceministro kalbos verslininkų gretos salėje sumažėjo. Dar mažiau jų liko, kai buvo parodytas forumo išvakarėse skubiai susuktas filmukas neva apie rajono pasiekimus, bet labiau primenantis politinę valdančiųjų propagandą.

Rajonas – pirmaujantis

Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus duomenimis, rajone yra 1427 ūkio subjektai, kurių dauguma smulkios ir vidutinės įmonės, turinčios iki 4 ar iki 10 darbuotojų. Stambiųjų įmonių, kurios turi po 500 darbuotojų ir daugiau, – tik 4. Rajono verslumas yra didelis, tačiau pagal vidutinį darbo užmokestį rajonas atsilieka net tik nuo Lietuvos, bet ir nuo Klaipėdos regiono vidurkio. Skyriaus vedėjos Raimondos Kučinskaitės teigimu, rajone palanki aplinka verslui, turizmui, žemės ūkiui. Auga turizmo paslaugų apimtys, rajonas šalyje pirmauja investicijomis, geri žemės ūkio rezultatai, nors kažkodėl iš ūkininkų girdime tik skundus. Impulsą verslui vystytis, anot pranešėjos, suteikė vieni pirmųjų šalyje parengti planavimo dokumentai. R. Kučinskaitė pristatė ir būsimą rajono prekės ženklą „Klaipėdos rajonas atveria horizontus“, kuris tikimasi taps nauja svarbia komunikacijos strategijos dalimi.

„Per tą laiką, kai teko įsisavinti Europos Sąjungos lėšas, Savivaldybės specialistai turėjo labai daug darbo. Reikėjo taip gerai paruošti projektus, kad gautume lėšų ir galėtume tvarkyti gatves, mokyklas, sporto, kino sales. Didele dalimi prisidėjome prie verslo aplinkos gerinimo. Yra parengti žemėlapiai, kur ką galima vystyti, galima kviesti investuotojus“, – tryško optimizmu Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Česlovas Banevičius.

Reikia dėmesio

Forume pasisakęs vienos stambiausių rajono ir Lietuvos įmonių „Hidrostatybos“ valdybos pirmininkas Jonas Dumašius atkreipė dėmesį, kur nukeliauja sumokami mokesčiai. „Per 20 metų įmonė valstybei sumokėjo 135 mln. eurų mokesčių, nuolat teikiame paramą įvairiems projektams. Per penkerius metus tam skyrėme 250 tūkst. eurų. Ir mums labai svarbu, kaip tie pinigai panaudojami. Skaudu matyti, kad jie atitenka socialiniams tinginiams pašalpų pavidalu. Ne kartą kalbėta, kad reikia tas pašalpas mažinti. Bendradarbiaujame su Savivaldybe, jokių trukdžių nėra – ir tai svarbiausia. Manau, kad verslui reikėtų daugiau padėti, kad suprastų mokesčių sistemą ir kita. Iš tiesų turime daugiau bendrauti su jaunimu“, – sakė J. Dumašius.

Bendrovės „Litimbera“ bendrasavininkė Alina Petkevičienė užsiminė, kad ir pati verslo bendruomenė rajone nėra vieninga, iniciatyvos turėtų imtis senieji verslininkai, nes jaunimas esą nepažįsta aplinkos. Anot verslininkės, rajone turėtų atsirasti verslo konsultantas ar taryba, kurie spręstų su verslu susijusius aktualius klausimus. Kad nėra glaudaus savivaldos ir verslo kontakto, anot pranešėjos, rodo ir menkas forume dalyvaujančių verslo atstovų skaičius.

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Viktoras Krolis siūlė savivaldos atstovams užmegzti ryšį su verslu per rūmus, kurie vienija apie 230 įmonių – taip daro Klaipėdos miesto savivaldybė.

Dialogas užsimezgė

Apibendrindamas forumo diskusijas Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas pastebėjo, jog smulkiajam verslui trūksta žinių verslo administravimo srityje. Taip pat būtų gerai, kad verslo įmonės ne tik reikalautų sau dėmesio, bet ir pačios būtų skaidrios, mokėtų mokesčius, neskriaustų darbuotojų mažomis algomis.

„2014 m. duomenimis, sumokėta tik 40 tūkst. litų nekilnojamojo turto mokesčio, nors jo buvo paskaičiuota per 4 mln. litų. Privačiose įmonėse algos mažesnės negu viešajame sektoriuje. Tai nėra normalu. Niekas nebenori dirbti už mažą algą, jaunimas išvažiuoja“, – į verslininkų daržą akmenuką metė meras. Tačiau jis pažadėjo palaikyti verslininkų idėjas, sudaryti iniciatyvinę grupę, padėti įkurti asociaciją.

Forumas baigėsi žaisminga detale – verslininkas Ovidijus Jankauskas, vienas iš aktyvių diskusijų dalyvių, burtų keliu laimėjo originalų prizą: pakvietimą į pasirinktą kino seansą visam įmonės kolektyvui.

Po pirmojo savivaldos ir verslo susitikimo Savivaldybė pakvietė visus verslininkus jungtis į bendrą diskusijų grupę socialiniame tinkle. Taip pat žadama imtis kurti įmonių ir verslų, veikiančių rajone, duomenų bazę.

KOMENTARAI

Kas trukdo plėstis verslui?

Pakalbinome keletą verslininkų politikų, rajono Tarybos narių, apie tai, kas trukdo plėstis verslui rajone, kokie galėtų būti geresni verslo ir savivaldos santykiai.

• Algirdas Liaudanskis: „Šį renginį pavadinčiau žvalgytuvėmis. Manau, forumą paskatino artėjantys rinkimai. O gal iš tikrųjų yra noras išgirsti verslo bėdas? Manau, reikia įsteigti mero patarėjo verslo klausimais pareigybę, o gal pavesti šią funkciją kuriam nors vicemerui, nes dabar verslas neturi savo atstovo, nėra į ką kreiptis. Taip pat reikia šaukti iniciatyvinę grupę ir vėl suburti verslininkus į asociaciją.“
• Vaclovas Macijauskas: „Didelis stabdys yra pasenęs rajono bendrasis planas. Jei bus aiškus teritorijų planavimas – bus gerai. Atsiras ir tos vėjo jėgainės rajone, žinoma, jei pasikeis žmonių mąstymas.“
• Dainius Šatkus: „Reikia taip sustip­rinti Strateginio planavimo ir investicijų skyrių, kad būtų pateikiama ne tik idėja, bet ir analizė prieš priimant sprendimus. Jei sprendimai pagrindžiami rimtais argumentais, skaičiais, politikams nelieka vietos jokioms interpretacijoms „patinka – nepatinka“. Kol kas mes peršokame esminę visos dėlionės dalį – nuo idėjos – iškart prie sprendimo. Norėčiau, kad Strateginis skyrius būtų visa ko ašis, kad kviestų pasitarti, dalintųsi informacija. Ir tada verslas ateis.“