„Verslumo manijos“ finalas: vieni augins Kalėdų mišką, kiti technologijomis užkariaus pasaulį
„Verslumo manijos“ finale savo verslo idėjas pristatė iš viso 9 dalyviai, nors buvo kviesti 10.
Klaipėdos rajono savivaldybė tęsia konkurso „Verslumo manija“ tradiciją. Šiemet savo verslo idėjas pasiūlė 31 konkurso dalyvis. Daug dėmesio skirta ekologinėms idėjoms, taip pat informacinių technologijų vystymui, pritaikymui įvairiose srityse. Praėjusį trečiadienį vykusiame finale susitiko 9 dalyviai (10-asis neatvyko), trys laimėtojai bus paskelbti jau šiandien vyksiančiame verslo forume Gargždų „Minijos“ kino teatre. Pirmosios vietos nugalėtojui bus skiriama 5 000 Eur Savivaldybės parama, antrosios – 3 000 Eur, trečiosios – 2 000 Eur.
Ugdymasis šeimoje – misija įmanoma?
Į finalą, vykusį Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdžių salėje, dalyviai rinkosi pozityviai nusiteikę, pasiryžę įrodyti savo idėjos vertę, tad pasitelkė visas įmanomas priemones. Vieni komisijos akis džiugino jau šventėms papuošta kalėdine eglute, kiti vaišino sveikais kepiniais, o treti apsiribojo savo oratoriniais gebėjimais, parengta vizualine medžiaga.
Pirmasis prieš komisiją stojo Algirdas Švanys. Jo verslo idėja yra bendruomeninis darželis-ugdymosi šeimoje mokykla Gedminuose, kuri padėtų vaikams ugdytis, įsitraukiant į jų ugdymą tėvams (globėjams, rūpintojams). Švietimas darželyje-mokykloje būtų grįstas tradiciniu tautiniu auklėjimu su gilesniu gamtajausminiu ugdymu. „Lietuvoje, priešingai nei daugelyje ES šalių (Airija, Belgija, Danija, Suomija, Italija, Lenkija, Portugalija), ugdymasis šeimoje (namuose, angl. homeschooling) dar nėra reglamentuotas (šiuo metu yra pateiktas ir atsakingose institucijose svarstomas LR švietimo įstatymo pakeitimo projektas)“, – sakė A. Švanys. Anot jo, Lietuvoje dabar vaikų mokymas namuose yra praktiškai galimas tik sveikatos sutrikimų turintiems ir užsienyje gyvenantiems vaikams, o vaikai iki 16 m. privalo mokytis, tad vien ugdymosi šeimoje (privalomai nelankant mokyklos) galimybė yra nauja ir palanki, nes vis daugiau tėvų dirba lanksčiu grafiku ir nori, išvengiant tradicinių mokyklų trūkumų, įsitraukti į vaikų ugdymą, leisti vaikams mokytis pagal lanksčią dienotvarkę, tenkinti individualius vaikų poreikius.
Keps sveikuoliškus pyragus, nuomos eglutes
Daugeliui gargždiškių jau pažįstama „Amam bistro“ šeimininkė Asta Marcinkeviča pasiūlė natūralių, sveikesnių, mažiau alergizuojančių kepinių kepyklėlės idėją. „Mūsų tikslas Agluonėnuose, savo namuose, ūkiniame pastate (buvusioje malkinėje), įsirengti kepyklėlę. Planuoju įdarbinti 1–2 žmones. Produkciją realizuočiau savo įkurtoje kavinukėje Gargžduose, taip pat siūlyčiau kitoms kavinėms Klaipėdoje bei rajone“, – viziją atskleidė A. Marcinkeviča. Už laimėtus pinigus ji įsigytų sertifikuotą, aukštos kokybės konvekcinę krosnį. Kitą įrangą, reikalingą kepyklėlei, pirktų šeimos lėšomis.
Gargždiškis Dainius Daugintis pristatė gyvų kalėdinių eglučių ir dekoracijų nuomos verslo idėją. Jis augintų eglutes vazonuose, kurias prieš Kalėdas išnuomotų šeimoms, verslo įstaigoms ir kt. subjektams, o po švenčių eglutės būtų vėl surenkamos (už tai žmogus susigrąžintų 50 proc. mokėtos sumos) ir įkasamos į žemę, prižiūrimos iki kitų metų. „Taip būtų prisidedama prie miškų išsaugojimo ir plastmasinių eglučių gamybos mažinimo. Kaip papildomą paslaugą siūlytume kalėdinių dekoracijų nuomą, papuošimo darbus. Įgyvendinus šią idėją būtų prisidedama prie gamtos išsaugojimo. Eglutės, kurios užaugtų iki tam tikro dydžio ir būtų nebetinkamos nuomoti ir puošti Kalėdoms, būtų sodinamos ir taip augtų Kalėdų miškas. Visos dekoracijos daromos iš ekologiškų produktų, gaunamų iš gamtos (kankorėžiai, džiovinti vaisiai, uogos ir t. t.)“, – sakė kalėdinę nuotaiką konkurse skleidęs D. Daugintis.
Net atokiausiose vietose – mobilus servisas
Mobilus servisas – paslauga, kurią siūlė ne vienas konkurso dalyvis. Giedrius Delininkaitis orientuojasi į mobilų kompiuterių servisą. Kadangi dažnu atveju regionuose nėra teikiamos kompiuterių, telefonų ar planšečių remonto paslaugos, jis įsigytų specialų automobilį, kurio viduje būtų įrengta specialisto, tvarkančio įvairius kompiuterinius prietaisus, darbo vieta ir atvykęs į bet kurį miestą, kaimą galėtų iškart suteikti paslaugą. Kartu būtų galima vystyti ir prekybą, pavyzdžiui, skaitmeninių laikmenų ir pan.
Kornelijus Kasiliauskas taip pat mobilaus serviso šalininkas, tačiau jo tvarkymo objektas – dviračiai. Anot jo, dažnu atveju pasitaiko, kad dviratis sugenda ne laiku ir ne vietoje, todėl svarbu, kad dviračių takuose būtų informaciniai ženklai apie tokį servisą. Tuomet tiek užsienio, tiek Lietuvos turistai galėtų operatyviai išspręsti vieną ar kitą problemą.
Buvęs emigrantas Kęstutis Igaris pristatė aukcionų projektą. „Mintis kilo pabendravus su keliais numizmatais ir antikvaro pardavėjais, visi skundėsi, kad neturime Lietuvoje „normalios“ aukciono platformos. Yra tik viena ir ji turi begalę problemų. Iš kitos pusės, gyvendamas Vakaruose, labai pripratau prie tokių platformų kaip „eBay“ ar „Amazon“, kur gali greitai ir labai pigiai nusipirkti beveik viską, ko geidžia širdis. Tik grįžęs į Lietuvą supratau, kad taip paprasta nebebus, kadangi šitos aplikacijos nėra pritaikytos Lietuvos rinkai, o siuntimo kainos dažnai paneigia pigumo faktorių. Todėl mūsų tikslas – sukurti kažką panašaus kaip „allegro“ ar „eBay“, tik pritaikyti Pabaltijo rinkai“, – sakė Kęstutis.
Skaitmeninės liniuotės nauda
Tiek Karolis Aušra, tiek Mindaugas Laučys pateikė kompiuterinių programų verslo idėjas. K. Aušra sėkmingai konsultavo verslo valdymo sistemų diegimo klausimais daugybę Vokietijos įmonių, o dabar šią tarptautinę patirtį nori pritaikyti Lietuvoje. Jis siūlo verslo valdymo sistemų kūrimą ir procesų optimizavimą su „Excel“ ir Web technologijomis. M. Laučys pristatė programinę įrangą, skaitmeninės liniuotės „Dimetris“ įrankį, leidžiantį greitai ir tiksliai apskaičiuoti pastato geometrijos parametrus iš brėžinio ar nuotraukos. Pasak jo, programos pagalba inžinieriai galės atlikti iki 100 proc. daugiau skaičiavimų, taip padidindami savo darbo produktyvumą bei sutaupydami įmonės lėšų. „Ši kompiuterinė programa yra unikali Lietuvoje, Baltijos šalyse, visose NVS šalyse. Tiesiog tokio produkto rinkoje nėra. Ši technologija pasaulyje dar yra tik kūrimo stadijoje, todėl teko ilgai ieškoti specialistų, galinčių atlikti programavimo darbus“, – teigė M. Laučys, paskutinius penkerius metus dirbęs vadovaujamą darbą, vadovavęs 100 žmonių kolektyvui.
Prenatalinis muzikinis lavinimas
Gargždiškė Sandra Venckutė-Gailiušienė svajoja apie šeimos studijos įkūrimą Gargžduose, kur jaukioje aplinkoje, pasitelkiant įvairias priemones (muzikos instrumentai, dalomoji medžiaga) vyktų užsiėmimai nėščioms moterims ir tėveliams bei jau gimus vaikučiui. „Šiai idėjai įgyvendinti būtina baigti specialius mokymus bei įsigyti reikiamas priemones. Unikalu yra tai, kad Gargžduose dar nėra ir niekada nebuvo tokios paslaugos. Yra atlikti tyrimai, kurie įrodo, jog vaikai, kurie lavinami iki gimimo, yra gerokai pažangesni, talentingesni ir gabesni daugelyje sričių, o talentingesni ir gabesni vaikai – tai talentingesnė ir stipresnė visa Lietuva!“ – įsitikinusi S. Venckutė-Gailiušienė.
Komisijos nariai daugelio finalininkų prisistatymuose pasigedo aiškesnio finansinio pagrindimo, aiškaus lėšų paskirstymo plano, planuojamų pajamų rodiklių ir pan.
KOMENTARAS
- Smulkiojo verslo plėtros programos vertinimo komisijos pirmininkė Audronė BALNIONIENĖ: „Komisija visas dalyvių paraiškas vertino, nematydama vardų ir pavardžių ar įmonių pavadinimų. Jos buvo nuasmenintos, siekiant užtikrinti objektyvumą. Vertinant atsižvelgiama į daug dalykų: novatoriškumą; verslo idėjos ekonominę bei socialinę naudą Klaipėdos rajonui; verslo idėjos pelningumą; pareiškėjo, jo partnerio patirtį, kompetenciją planuojamoje verslo srityje; taip pat verslo idėjos pristatymo originalumą bei profesionalumą. Vienos idėjos atitiko labiau vienus kriterijus, kitos – kitus, buvo ir labai šiltų, prasmingų iniciatyvų, ir labai šiuolaikiškų, atitinkančių bendras pasaulines tendencijas informacinių technologijų srityje.“
Agnė ADOMAITĖ
A. VALAIČIO nuotr.