Vėžaitiškių mokslininkų tyrimo objektas nesikeičia beveik 90 metų
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės instituto (LAMMC ŽI) Vėžaičių filialo mokslininkai patenkinti šiais metais nuveiktais darbais. Jie dirba tarptautinėje mokslinėje erdvėje, bet tyrimai susiję su Lietuvos ūkininkų veikla. „Mūsų tyrimo objektas – dirvožemis –nesikeičia beveik 90 metų. Dirbame savo šalies žemės ūkiui, tai mūsų veiklos prasmė“, – dėstė filialo vadovė dr. Danutė Karčauskienė.
Dirba tarptautinėje erdvėje
Vėžaičių filialo mokslininkai džiaugiasi, kad šie metai buvo itin darbingi. „Turėjome 11 tarptautinių projektų, iš kurių penkiems vadovavo mūsų kolektyvas. Be to, atlikome 5 biudžetinius tyrimus, susijusius su dirvožemio rūgštėjimo procesais, tiek pat užsakomųjų, o dar renginiai, išvykos, susitikimai su ūkininkais, mokslinių straipsnių rašymas, – vardijo dr. D. Karčauskienė ir pridūrė: – Daug darbų gula ant mūsų pečių. Dirbame ramiai, susikaupę.“
Šiuo metu Vėžaičių filiale – 18 žmonių, iš jų 7 mokslo darbuotojai. Šiemet į agrarinių mokslų doktorantūrą įstojo du jauni žmonės. Žemės ūkiui reikalingo mokslo istorija tęsiasi – kitais metais Vėžaičių filialas minės jubiliejinę 90 metų veiklos sukaktį.
„Džiaugiamės, kad esame reikalingi ūkininkams – važiuojame visur, kur mus kviečia.
Išgirstame daug klausimų, kartu ieškome atsakymų, mokomės vieni iš kitų“, – atskleidė dr. D. Karčauskienė.
Vėžaičių filialo mokslininkai dirba tarptautinėje erdvėje. „Dirbant su europiniais projektais griežti reikalavimai, atima daug laiko, reikalauja didelio kruopštumo, didžiulės atsakomybės“, – patikino vadovė.
Tiriamasis žvilgsnis į dumblius
Vienas iš tarptautinių ES Interreg programos projektų „Ekologinis projektavimas pakrantės zonos maistinių medžiagų cirkuliacijai“ (ECONUT), kuriam vadovauja Klaipėdos universitetas, susijęs su anglies kaupimu dirvožemyje. Jame dirbanti filialo vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ieva Mockevičienė kalbėjo, jog sumažinti mineralinių trąšų naudojimą – viena iš aktualiausių Lietuvos ir pasaulio problemų.
„Vasarą apsilankę pajūryje užuodžiame dumblius – į krantą išmesta jūrinė biomasė ne tik nemaloni akiai, bet ir sukelia didelę taršos riziką tiek vandenyje, tiek sausumoje. Bandysime surinkti pakrantėje išmestus dumblius ir pagaminti kompostą – alternatyvią trąšą. Šiuolaikiniame žemės ūkyje, taip pat ir gyvenime dabar remiamasi tvarumu, daugkartiniu medžiagų naudojimu, – dėstė jaunoji mokslininkė. – Atlikę tyrimus žinosime, ar šis kompostas padės sumažinti mineralinių trąšų naudojimą. Bandysime skaičiuoti, atlikti rinkos analizę, ar tai apsimoka ekonomiškai, kokia būtų produkto kaina, išeiga ir kiti dalykai.“
Projekto partneriai vertins, kaip dumblių surinkimas padėtų kovoti su klimato kaita, padėtų mažinti šiltnamio dujų efekto emisijas.
Šiame projekte taip pat dirbs šiemet į doktorantūrą įstojusi Otilija Budrytė, kuri nagrinės, kas vyksta dirvožemyje įterpus dumblių kompostą, kaip keičiasi vieni iš pagrindinių maistinių elementų – azotas ir fosforas, o didžiausias akcentas – organinė anglis, nes šių trijų elementų trūksta dirvožemyje. „Tai labai svarbi problema, – patikino dr. I. Mockevičienė. – Doktorantė bandys įvertinti, kokie virsmai vyksta dirvožemyje panaudojus dumblių kompostą.“
Neseniai Vėžaičių filiale vykęs renginys, susijęs su šiuo projektu, sutraukė daug besidominčiųjų dumbliais, jų kompostavimu. „Džiaugiamės, kad dirbame su šiuo projektu“, – kalbėjo filialo vadovė.
Eksperimentai su kalcinga medžiaga
Vėžaitiškiai mokslininkai daug metų tyrinėja kalkių, kalcio karbonato, poveikį rūgščiam dirvožemiui. Bet suomiai juos pakvietė į kitą ES Interreg programos projektą „Priemonių parinkimas siekiant mažinti fosforo išsiplovimą iš žemės ūkio naudmenų“ (GYPREG) – atlikti mokslinius tyrimus su gipsu (hidratuotu kalcio sulfatu). Pasak dr. D. Karčauskienės, skiriasi šių medžiagų cheminė sudėtis. „Kalcio sulfatas migruodamas keičia dirvožemio cheminę būklę gilesniuose sluoksniuose. Dabar atliekame tyrimus ir žiūrėsime, ką rodys mūsų duomenys, – kalbėjo ji. – Į projektą įtraukėme asocijuotus partnerius: LR žemės ūkio ministeriją, LR žemės ūkio rūmus, Asociaciją „Klaipėdos žalieji“, Lietuvos žemės ūkio Konsultavimo tarnybą – Lietuvai atstovauja 5 institucijos.“
Filialo vadovė džiaugėsi, kad vėžaitiškiai su gipsu pradeda įeiti į Lietuvos žemės ūkį, propaguoti šią medžiagą, reikalingą dirvožemio reakcijos valdymui ir fosforo išsaugojimui jame, maistinio elemento surišimui dirvožemio dalelėse, kad neišsiplautų, mažiau trąšų reikėtų, mažiau terštume gruntinius vandenis. Šiame projekte dalyvaujanti vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Regina Repšienė kalbėjo, jog Lietuvoje didelė dirvožemio rūgštėjimo problema, kuriai valdyti buvo naudojamas kalcio karbonatas. „Rūgštūs dirvožemiai stokoja kalcio – reguliuojant reakciją, reikia juo praturtinti. Naudojant gipsą su kalkėmis šis greičiau neutralizuojamas, – dėstė dr. R. Repšienė. – Kita bėda – fosforo trūkumas dirvožemyje ir jo išplovimas. Rūgščiame dirvožemyje fosforas „užrakintas“, augalams nepasiekiamas. Kalkės ir gipsas atlieka dvi funkcijas: neutralizuoja dirvožemį ir neleidžia išsiplauti fosforui.“
Aktualu ne tik Lietuvoje
Pasak dr. R. Repšienės, reikia atlikti daug eksperimentų, norint nustatyti, kiek reikia kalkių ir gipso rūgščiam dirvožemiui neutralizuoti. Lietuvoje gamtiniai gipso ištekliai neeksploatuojami – jo atsivežama iš Latvijos, o kontroliniams tyrimams apdorotu gipsu aprūpina viena iš partnerių – Suomija. Šios medžiagos poveikį dirvožemiui tiria kelių šalių mokslininkai.
Šiemet pradėti tarptautiniai projektai bus vykdomi 3 metus. „Kitais metais planuojame ne vieną seminarą, renginį, susijusį su šiais projektais, vyks lauko eksperimentų apžiūra, atvyks partneriai iš Suomijos, Vokietijos, Lenkijos, Švedijos, Danijos, Latvijos“, – kalbėjo dr. D. Karčauskienė.
Kėdainiuose veikianti chemijos gamykla turi daug atliekų – fosfogipso, kuris irgi hidratuotas kalcio fosfatas, bet sukaupęs sunkiųjų, radioaktyvių medžiagų. „Tai taršios atliekos, kurias, galbūt, galima išvalyti ir paversti tinkamomis žemės ūkiui, – dėstė mokslininkė. – Kita gipso turinti medžiaga – statybų pramonės atlieka. Norime į projekto schemą įkomponuoti jų tyrimą ir atsakyti, kas bus žemės ūkyje naudojant gipsą – gamtinę iškaseną, fosfogipsą (valytą ir nevalytą), ir statybinę gipso atlieką.“
Vėžaitiškiai mokslininkai patenkinti įsijungę į kitą tarptautinį Horizon 2020 projektą „Tausojantis klimato atžvilgiu žemės ūkio paskirties dirvožemio valdymas (EJP SOIL)“, kuriame dalyvavo 24 šalys, pasiryžusios visapusiškai ištirti dirvožemį kaip maisto medžiagų ir anglies junginių šaltinį. Jie dalyvavo šio projekto šešiuose vidiniuose projektuose. Viename iš jų „Ar daugianariai pasėliai skatina anglies patekimą į dirvožemį bei anglies sekvestraciją jame, (MIXROOT-C) atliko tyrimus, susijusius su augalų šaknų sistema. „Kuo labiau augalai įsitvirtina dirvožemyje, tuo didesnio derliaus galima tikėtis“, – kalbėjo vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Gintaras Šiaudinis. „Džiaugiamės sudominę savo ilgamečiais tyrimais su trumpalaikiais bei ilgalaikiais žolynais. Reikėjo iš dirvožemio iki metro gylio paimti augalų šaknų ir dirvožemio mėginius, – atskleidė vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Regina Skuodienė. – Dalį tyrimų atlikome Vėžaičiuose, cheminė sudėtis buvo tiriama Dotnuvoje.“
„Sausį baigsis kitas vidinis projektas „Dirvožemio organinės anglies sekvestracijos potencialo tyrimai Europoje“ (CarboSeq). Reikės sudaryti žemėlapius, parodančius, kiek potencialiai galima sukaupti organinės anglies dirvožemyje, taikant atitinkamas priemones, ir bus pateikta informacija apie galimą teigiamą ir neigiamą šalutinį šių priemonių taikymo poveikį ekonomikai ir aplinkai“, – kalbėjo dr. I. Mockevičienė. Dr. D. Karčauskienė kitame vidiniame projekte tyrė dirvožemio suspaudimo galulaukėse problemą. „Nustatyta, kad galulaukėse dirvožemio tankis yra žymiai didesnis ir viršijantis optimalų augalams augti tankį, todėl prarandamas derlius – nuostolis ūkininkams, – atskleidė mokslininkė. – Turime tyrimo duomenų, kuriais galime dalintis su ūkininkais seminaruose. Norime, kad mokslininkų rekomendacijas jie pritaikytų savo laukuose, naudojamose technologijose. Siekiame glaudžiai bendradarbiauti su kitomis institucijomis. Tai mūsų veiklos prasmė.“
Virginija LAPIENĖ
