• 28 lapkričio, 2021
|

Vicemerui – interpeliacijos tinklas

Šią savaitę nacionalinėje žiniasklaidoje vėl linksniuotas Klaipėdos rajono savivaldybės vardas. Mat vicemero Kęstučio Cirtauto idėjai auginti žuvis numatyta kone 150 tūkst. Lt parama iš Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės (ŽRVVG) „Klaipėdos rajono iniciatyvos“. Pastarosios valdyboje yra ir pats K. Cirtautas.

Tarybos opozicijos nariai domisi, ar nebuvo supainioti viešieji ir privatūs interesai bei rezga interpeliacijos planą. Tačiau vicemeras ramus, teigia jokių įstatymų nepažeidęs.

Asmenines nuoskaudas neigė

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, opozicijos lyderis Sigitas Karbauskas sakė jaučiąs pareigą rengti interpeliaciją: „Svarbu padiskutuoti, susitarti, kokios yra Tarybos narių „ribos“. Galbūt patyrusiems politikams atrodys, kad čia viskas gerai. Tačiau, manau, toks poelgis griauna žmonių pasitikėjimą, menkina Tarybos vardą.“ Būtent dėl dabartinio vicemero pasitraukimo į valdančiąją daugumą prieš porą metų S. Karbauskui teko palikti mero postą, tačiau jis tikina nesąs prieš K. Cirtauto asmenybę: „Čia nėra asmeniškumų. Kaip žmogų K. Cirtautą aš galiu ir užjausti, ir jam padėti. Tačiau nepritariu šiam jo veiksmui.“ Jo pretendavimą į paramą S. Karbauskas pavadino drąsiu poelgiu: „To tikrai nesitikėjau, juk jis žinojo esąs stebimas pro padidinamąjį stiklą.“

„Vicemeras pasinaudojo konstitucine teise, suteikta kiekvienam piliečiui. Jam nebuvo uždrausta teikti paraišką. Reikėjo pagalvoti tik apie moralinį vertinimą, juk tokie dalykai iškils“, – kalbėjo meras V. Dačkauskas.

Ar interpeliacija iš tiesų bus, lems daugumos opozicijos narių nuomonė. „Pora yra išvykę į užsienį, tad neskubėsime, sulauksime visų ir nuspręsime“, – užsiminė S. Karbauskas. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjas Romualdas Bagačiovas informavo, jog interpeliacijai surengti reikia ne mažiau kaip 1/3 visų Tarybos narių išreikšto nepasitikėjimo. „Turi būti nurodyti motyvai. Taryba priima sprendimą atleisti mero pavaduotoją, jei už balsuoja ne mažiau kaip pusė visų Tarybos narių. Balsuojama slaptai“, – aiškino R. Bagačiovas.

Duris užstatė kameromis

Dar pirmadienį Klaipėdos rajono savivaldybė buvo apgulta nacionalinės žiniasklaidos atstovų. Vicemero K. Cirtauto durys – užstatytos kameromis. Tačiau žurnalistams jis teigė, jog dėl interviu reikia susitarti iš anksto ir, prasiskynęs kelią pro kameras, išskubėjo į Klaipėdoje vykusį posėdį. Jo darbotvarkę patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas, patikinęs, jog vicemeras išvyko į posėdį dėl Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokyklos „Žiemys“. „Apie K. Cirtauto vadovaujamai mažajai bendrijai numatytą paramą sužinojau iš spaudos. Sunku vertinti kolegą. Jis pats turėtų pasakyti savo nuomonę. Žinojo, kad esame griežtai prižiūrimi visuomenės ir kitų politikų. Kita vertus, vicemeras pasinaudojo konstitucine teise, suteikta kiekvienam piliečiui. Jam nebuvo uždrausta teikti paraišką. Reikėjo pagalvoti tik apie moralinį vertinimą, juk tokie dalykai iškils“, – kalbėjo meras V. Dačkauskas. Paklaustas, ar nemano, jog K. Cirtauto įtaka valdyboje ir lėmė paramos skyrimą, atsakė: „Valdybos nariai negali pasiduoti jokioms įtakoms, reikia laikytis įstatymų.“

Interviu raštu

Vėliau vicemeras K. Cirtautas sutiko atsakyti į „Bangos“ klausimus raštu.

– Papasakokite apie mažąją bendriją „Manto žuvys“.

– Dar 2012 m. ją įsteigėme kartu su sūnumi Mantvydu. Bendrijoje abu turime po vieną dalį, esame lygiomis teisėmis. Bendru sutarimu vadovu šiuo metu esu aš. Už tai atlygio negaunu, nes mažosios bendrijos narys negali turėti darbo santykių su mažąja bendrija. Jokių samdomų darbuotojų artimoje ateityje neplanuojame. Nepriklausomai, kas bus bendrijos vadovas, tai greičiausiai taps visos šeimos užsiėmimas. Studijuojant šiuolaikines akvakultūros tendencijas Lietuvoje ir Europoje, jau seniai buvo kilusi idėja auginti žuvis patiems. Informacijos teko ieškoti ir užsienyje. Prieš porą metų susipažinome su afrikinių šamų augintojais Rusijoje, įkūrusiais savo veiklą netoli Peterburgo ir, jų žodžiais tariant, pradėjusiais su nuliniu žinių bagažu. Daug bendravome su naujųjų technologijų, uždarų recirkuliacinių sistemų (URS) kūrėjais Rygoje. Šios technologijos sudomino tuo, kad palyginti nedidelėse patalpose naudojant specialią įrangą galima auginti daug įvairių rūšių žuvų (naudojant URS įrangą, 10 tonų afrikinių šamų galima išauginti 60 m² plote, iš bėdos – 35–40 m², auginant 20 t šamų per metus užtenka 100–150 m² ploto). URS sudaro sąlygas auginti ir gauti prekinę žuvį visus metus. Žuvų auginimui nereikia daug personalo. Olandijoje 100 t produkcijos augina 1 darbuotojas. Toks auginimo būdas mums priimtinas, tad nusprendėme pabandyti ir pateikėme paraišką projektui „Novatoriškų žuvų auginimo technologijų diegimas mažojoje bendrijoje „Manto žuvys“ įgyvendinti.

– Gavote beveik 150 tūkst. Lt paramą per ŽRVVG „Klaipėdos rajono iniciatyvos“. Esate jos valdybos narys, neįžvelgiate viešųjų ir privačių interesų supainiojimo?

– Mane, turintį tam tikrą žinių bagažą žuvininkystės klausimais, Savivaldybė delegavo į ŽRVVG „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ valdybą. Kai buvo svarstoma „Manto žuvų“ paraiška, kaip reikalauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, buvau nusišalinęs – net nedalyvavau posėdyje. Panašiai kaip ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje – tai vienas, tai kitas Tarybos narys vis nusišalina, kad išvengtų interesų konflikto. Bet kai kuriems politikams šitas nusišalinimo atvejis labiau rūpėjo. Iš žiniasklaidos galiu spręsti, kad labiausiai reiškėsi Tarybos narys S. Karbauskas. Jis pats buvo pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Etikos komisija keletą kartų pripažino tą poną pažeidus politikų elgesio principus: „pagarba žmogui ir valstybei“, „skaidrumas ir viešumas“, „padorumas“. Nesusitvarkę savo etikos, kažin ar tokie politikai turi moralinę teisę kitiems moralizuoti. Bandoma organizuoti interpeliacijas šiuo metu, o ne tada, kai buvo patvirtintas finansavimas (dar gegužę pasirašyta finansavimo sutartis!). Manau, susizgribta dabar vien todėl, kad Tarybos narių daugumos gretos praretėjo dėl kai kurių sergančių ir negalinčių dalyvauti posėdyje. Tinka liaudies patarlė: „Pati kiaulė maišus drasko, pati žviegia.“ Tebūnie tvarka ir teisingumas ne žodžiais, o darbais.

O prie „Manto žuvų“ projekto teks prisidėti ir nemažai savų lėšų, reikės skolintis.

Kriminalo neįžvelgia

Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės (ŽRVVG) „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ pirmininkė Vilma Daukšienė teigė neįžvelgianti jokio kriminalo: „Visi valdybos nariai turėjo teisę teikti paraiškas. Tik per balsavimą svarbu nusišalinti arba nedalyvauti. Tą ir padarė vicemeras K. Cirtautas. Pusę ŽRVVG valdybos narių (4 iš 8) pateikė paraiškas. Jų projektams yra numatyta parama.“ Valdybos nario S. Rastenio įmonės projektui – per 196 tūkst. Lt, V. Stančaičio žvejybos įmonės – per 96 tūkst. Lt ir V. E. Kirsnicko vadovaujamos UAB „Drevernos žvejys“ – per 192 tūkst. Lt. Anot V. E. Kirsnicko, žuvininkystės fondo pinigai turi atitekti tikslinei grupei – žuvininkams. „Mūsų ŽRVVG sukurta strategija yra pripažinta geriausia, paramos skyrimas yra griežtai reglamentuojamas, o politiniai žaidimai, ar K. Cirtauto, ar S. Karbausko asmeniniai santykiai – ne mano reikalas“, – akcentavo vienas iš valdybos narių V. E. Kirsnickas.

Pasak V. Daukšienės, paraiškas vertina Europos regioninės politikos institutas, t. y. nepriklausomi vertintojai. Pirmiausia gauname jų išvadas. Projektų atrankos posėdyje visada dalyvauja ir Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovas iš Vilniaus. Jis turi veto teisę. Gali iškart pasakyti veto, ir paraiška bus atmesta. Galutinį sprendimą taip pat priima Nacionalinė mokėjimo agentūra. „Iš viso išskirstyta per 2 mln. Lt ES paramos. Vicemeras K. Cirtautas minėtų apie 150 tūkst. Lt dar net negavo. Pirmiausia jis turi paimti paskolą arba iš savo lėšų viską įsirengti, pradėti vystyti veiklą – auginti žuvis – ir tik po to gaus paramą. Tai atsitiks maždaug po dvejų metų, kai jis galbūt nebebus net politikas. Ši veikla gali būti ir nuostolinga, šiais laikais ne taip paprasta, reikia turėti rinką ir pan. Žuvininkystės kryptis nėra populiari, reikėjo raginti teikti paraiškas. Nors besidominčių buvo daug, šia kryptimi buvo pateiktas vienintelis K. Cirtauto projektas. Tiesa, dar viena paraiška pagal žuvininkystės kryptį buvo pateikta per pirmą paraiškų rinkimo kvietimą, tačiau, vertintojams paprašius patikslinti kai kuriuos aspektus, pareiškėja papildomos informacijos nepateikė, todėl projektas buvo atmestas. K.Cirtautas savo prašymą pateikė tik per trečią paraiškų rinkimo etapą, nes daugiau norinčių teikti paraiškas neatsirado“, – kalbėjo V. Daukšienė.


  • Vicemero sūnus Mantvydas Cirtautas nuo 2013 m. vasario 13 d. dirba Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje. Informacinių technologijų skyriaus vedėjas Saulius Martinkus patikino, kad Mantvydas Cirtautas dirba jo vadovaujamame skyriuje pagal darbo sutartį. Tai reiškia, kad jis nėra valstybės tarnautojas, jo pareigybei užimti nereikėjo skelbti konkurso, pakako atrankos. „Ją skelbiau ir anksčiau, tačiau vis neatsirasdavo kandidatų. Buvo kritinė situacija, likau vos ne vienas, tad labai džiaugiausi, kai atsirado Mantvydas, tarsi iš dangaus nukrito. Juolab kad jis yra diplomuotas IT specialistas, baigęs informatikos mokslus“, – teigė S. Martinkus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių