Vidinė darna – sėkmingo senėjimo raktas

Mokslininkai prognozuoja, kad iki 2050 m. pirmą kartą žmonijos istorijoje vyresnio amžiaus žmonių skaičius bus didesnis negu vaikų. Europoje yra labiausiai pasaulyje senstanti visuomenė, o pagrindinė senėjimo priežastis – gimstamumo mažėjimas ir gyvenimo trukmės ilgėjimas. Tad didžiausias iššūkis – kaip užtikrinti kokybišką pensinio amžiaus žmonių gyvenimą?

Klaipėdos rajonas – jauniausias

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Tamašauskė pasidžiaugė, kad Klaipėdos rajonas yra jauniausias šalyje: „Čia gyvenančių vaikų dalis yra didesnė nei pagyvenusių žmonių (atitinkamai 21,1 ir 19,9 proc.).“ Tačiau pagyvenusių žmonių dalis kasmet nežymiai didėja. Dauguma jų negali pasigirti gera sveikata ar savijauta. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad vyresniems nei 65 metų žmonėms kas penkerius metus prisideda po vieną lėtinę neinfekcinę ligą. Tad dažniausiai sergama keliomis lėtinėmis ligomis. Širdies ir kraujagyslių ligos – tai pagrindiniai vyresnių ir pagyvenusių žmonių susirgimai, nuo kurių daugiausia mirštama. Pastarosios, taip pat ir daugelis kitų lėtinių neinfekcinių ligų (vėžys, cukrinis diabetas, psichiniai susirgimai) siejamos su netinkama žmonių gyvensena: stresu, nerimu, nesveika mityba (per daug riebalų ir druskos), žalingais įpročiais, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, viršsvoriu bei nekoreguojamu padidėjusiu kraujo spaudimu ar padidėjusiu cukraus kiekiu kraujyje.

Biure teiks konsultacijas

LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra patvirtintas Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo tvarkos aprašas, įsigaliosiantis nuo 2015 m. sausio 1 d. Jame numatomas asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei savivaldybių visuomenės sveikatos biurų bendradarbiavimas. Siekiama mažinti sveikatos rizikos veiksnius, prisidedančius prie širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo. Tai ypač aktualu 40–55 m. amžiaus vyrams ir 50–65 m. amžiaus moterims. „Šių amžiaus grupių gyventojams, atvykusiems į Visuomenės sveikatos biurą (Klaipėdos g. 7, Gargždai) su šeimos gydytojo siuntimu, bus teikiamos konsultacijos, numatomos sveikatinimo priemonės, padedančios sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką ar progresavimą. Sveikatos specialistai gyventojus konsultuos dėl maisto pasirinkimo bei gaminimo principų, mokys atsipalaidavimo pratimų, padės sudaryti individualius darbo ir poilsio planus“, – džiugią žinią pranešė G. Tamašauskė.

Žiniomis pasigirti negali

Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė pastebėjo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba neatsitiktinai pritarė 2015 metų sveikatinimo prioritetui „Sveikatą stiprinančių veiksnių diegimui (fizinis aktyvumas, sveika mityba, tabako ir alkoholio vartojimo mažinimas) ir sveikos gyvensenos kultūros formavimui tarp pagyvenusių (55 m. ir vyresnio amžiaus) žmonių.“ Taip siekiama atkreipti Klaipėdos rajono gyventojų dėmesį į pagyvenusių žmonių sveikatos būklę bei skatinti juos aktyviau įsitraukti į sveikatinimo veiklą.

Vyrauja įsitikinimas, kad vyresni žmonės daugiau žino apie sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą. Tačiau atliktos apklausos rodo, kad pagyvenusių žmonių sveikatos žinių lygis dažnai žemesnis nei jaunesnių žmonių. Tai iš dalies lemia pagyvenusių žmonių didesnį sergamumą lėtinėmis ligomis. 2013 metais atliktame Klaipėdos rajono savivaldybės pagyvenusių žmonių sveikatos žinių poreikio tyrime nustatyta, kad apie 50 proc. gyventojų teigė turintys pakankamai žinių apie sveikatos stiprinimą. Kita pusė rajono gyventojų nežino arba teigė norintys sužinoti daugiau, kaip galima stiprinti savo sveikatą.

Reikšmingas pozityvus mąstymas

Pasak Klaipėdos universiteto Visuomenės sveikatos katedros docento Fausto Stepukonio, tyrusio 90–104 metų ilgaamžių sėkmingo senėjimo veiksnius, sveikatai didelę reikšmę turi vidinė darna, t. y. pozityvus savęs, aplinkos vertinimas. Pozityviai mąstantys žmonės jaučiasi saugūs, patiria mažiau streso, todėl mažiau piktnaudžiauja sveikatai kenksmingais dalykais: rūkymu, nesaikingu alkoholio vartojimu, nesveika mityba ir kitais sveikatą žalojančiais veiksniais.

G. Tamašauskė akcentavo, kad siekiant sėkmingo senėjimo, sveikata privalome rūpintis būdami dar jauni, gražūs ir sveiki: „Juk lietuvių liaudies išmintis mus moko: „Ką pasėsi jaunas, tą pjausi senas.“ Vyresniame amžiuje turėtume pasirūpinti savimi, kad kasdienis gyvenimas būtų kokybiškas, kuo ilgiau išliktume savarankiškesni, mažiau priklausomi nuo vaistų ir aplinkinių pagalbos. „Pratybos ir saikingumas netgi senatvei padeda išsaugoti dalį būtosios stiprybės“, – taip sakė Ciceronas. Matyt, ne veltui.“